Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-129-316/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
AN2-129-316/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-129-316/2018Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00074-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.5.3; 18.13; (S) 21.11.10; 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo V. M. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

V. M. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad ji 2018 m. balandžio 11 d. 16.10 val., būdama Raseinių r., Paliepių sen.,(duomenys neskelbtini), savo namuose, neblaivi, iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad jai pagalba nėra reikalinga.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti arba sumažinti nutarimu paskirtą baudą. V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ji neturėjo tyčios trukdyti bendrojo pagalbos centro darbo ir kviesti policijos pareigūnus. Nurodo, kad savo kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Pasak apeliantės, ji neneigė ir neneigia skambinusi bendrosios pagalbos telefonu, nes grupė jaunuolių, kurių ji nepažįsta, ieškojo jos sūnaus, matė, kad jie sūnaus atžvilgiu buvo nusiteikę nedraugiškai. Nurodo, jog, siekdama išvengti konflikto bei norėdama apsaugoti save ir sūnų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad kyla pavojus jos sūnui, kurį įvardijo kaip giminę. Neneigia, kad buvo išgėrusi. Teigia, kad po skambučio į bendrosios pagalbos centrą kieme buvusiems jaunuoliams pasakė, kad apie jų elgesį informavo policiją, todėl jie pasišalino, ji atsigulė, o atvykę policijos pareigūnai nerado jokių pašalinių asmenų. Apeliantės teigimu, pabėgusių jaunuolių ji nepažįsta, todėl negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad tie vaikinai kėlė triukšmą ir konfliktavo namų kieme su sūnumi. Pasak apeliantės, pareigūnams atrodė, kad ji trukdė juos be reikalo, nors tuo metu, kai ji skambino bendrojo pagalbos centro telefonu, nematė kito būdo, kaip sustabdyti kylantį konfliktą. Galiausiai nurodo, kad tyčios iškviesti policijos pareigūnus be reikalo neturėjo, tuo metu, kai skambino į bendrąjį pagalbos centrą, apeliantei atrodė, kad pagalba tikrai reikalinga. Nurodo, jog yra nedirbanti, gyveno iš socialinės pašalpos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) įgaliotas asmuo prašo palikti skundžiamą teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, teismas paskyrė minimalaus dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. M. nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 200 Eur dydžio bauda. Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Nors apeliantė nurodo, kad grupė jaunuolių, kurių ji nepažįsta, ieškojo jos sūnaus, jog ji suprato, kad jie sūnaus atžvilgiu nusiteikę nedraugiškai, ir, matydama, kad tarp jaunuolių ir jos sūnaus kyla konfliktas, siekdama išvengti to konflikto bei apsaugoti save ir sūnų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, t. y. esant objektyviam pagrindui, konstatuotina, jog byloje esantys duomenys prieštarauja tokiai pozicijai. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. R. 2018 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai 2018 m. balandžio 11 d. 16.10 val. gavo pranešimą, kad Raseinių r., Paliepių sen., (duomenys neskelbtini), V. M. kieme konfliktuoja su savo giminėmis, jie agresyvūs, kelia triukšmą, daugiau informacijos apeliantė nesuteikė, nurodė, kad paaiškins viską, kai atvyks policija. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, kieme nebuvo jokių asmenų. Pareigūnams pasibeldus į namo duris jas atidarė akivaizdžiai neblaivi V. M.. Paklausus jos, kas kvietė policijos pareigūnus ir kam reikalinga pagalba, pareiškėja pasakė, kad niekas policijos pareigūnų nekvietė ir niekam pagalba nereikalinga. Po kiek laiko V. M. prisipažino, kad ji skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kodėl kvietė policijos pareigūnus, ji dėl savo girtumo nesugebėjo paaiškinti, sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio matuokliu 16.35 val. V. M. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 1). 2018 m. balandžio 24 d., V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame V. M. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 11 d. būdama savo namuose, neblaivi iš savo mobiliojo telefono paskambino į bendrosios pagalbos centrą ir pranešė, kad kieme konfliktuoja su savo giminėmis, jie yra agresyvūs ir kelia triukšmą, nors tokio įvykio nebuvo ir policijos pagalba nebuvo reikalinga. Su pažeidimu sutiko ir labai gailėjosi (b. l. 2). Atsižvelgiant į pačios apeliantės duotus paaiškinimus (b. l. 2), į tai, kokios aplinkybės buvo nustatytos atvykus į V. M. gyvenamąją vietą (b. l. 1), apygardos teismas konstatuoja, jog V. M., žinodama, kad jai pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus. Nors apeliantė savo skunde nurodo, jog, siekdama išvengti konflikto bei norėdama apsaugoti save ir sūnų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad kyla pavojus jos sūnui, kurį įvardijo kaip giminę, tačiau šias aplinkybes paneigia anksčiau nurodyti objektyvūs bylos duomenys, kuriais abejoti nėra pagrindo ir kurie paneigia apeliantės keliamą versiją, jog jos sūnui ir jai buvo kilęs pavojus. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvada, kad melagingai pranešdama, jog jai reikalinga policijos pareigūnų pagalba, V. M. suvokė, kad dėl tokio jos kreipimosi bus atsiųsti policijos pareigūnai ir kad nepagrįstas jų iškvietimas trukdo policijos įstaigos darbą. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantės V. M. kaltė padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra tinkamai įrodyta.Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už šį nusižengimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 200 Eur iki 2 000 Eur. Taigi ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Remiantis bendrosiomis baudos skyrimo nuostatomis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnio 2 dalyje, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. M., atsižvelgė į įstatyme numatytas aplinkybes, t. y. į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą. Melagingas policijos iškvietimas sutrikdė šios specialiosios tarnybos darbą, buvo veltui eikvojami materialieji ir žmogiškieji resursai. Toks tyčinis pažeidimas trikdo sklandų policijos pareigūnų darbą ir negali būti pateisinamas. Taip pat teismas įvertino pažeidėjos asmenybę – administracinio nusižengimo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad administracinio nusižengimo protokole V. M. pripažino savo kaltę ir galėjosi, pripažino tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad V. M. administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi, apylinkės teismas nustatė vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įvertinęs šių aplinkybių visumą apylinkės teismas pagrįstai V. M. paskyrė minimalią administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą baudą.Pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apygardos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymą apie pajamas. Nors iš pateikto dokumento matyti, kad apeliantė gauna tik socialinę pašalpą (b. l. 13), tačiau ši aplinkybė – nedidelės pajamos – nesutrukdė jai vartoti alkoholį, padaryti teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda šiuo atveju yra proporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl aplinkybė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo asmuo patirs tam tikrus turtinius praradimus, tai savaime nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. M. pagrįstai nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Administracinė nuobauda V. M. individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Boleslovas Kalainis