Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-20 · Administracinė byla Nr. eI-3154-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-20Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
eI-3154-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01352-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Administracinė byla Nr. eI-3154-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01352-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui M. N. (M. N.), jo atstovui advokatui V. B.,

atsakovės Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovui Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyresniajam specialistui T. M.,

atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjui S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. (M. N.) skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato V. B. (2019 m. vasario 28 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. A-276), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas 1) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. kovo 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas 2), įpareigoti tenkinti pareiškėjo prašymą atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

2. Skunde paaiškina, jog Tarnyba nusprendė neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pagal pareiškėjo prašymą. Šis Sprendimas 1 buvo apskųstas Krašto apsaugos ministrui, kuris 2019 m. kovo 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą 2, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino.

3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas 2 yra nemotyvuotas, formalaus pobūdžio. Be to, iš jo turinio matyti, kad Ministras nagrinėjo pareiškėjo prašymą (skirtą Tarnybai), o ne skundą (skirtą Ministrui, dėl Tarnybos sprendimo). Sprendime 2 nebuvo atsižvelgta į skunde išdėstytas aplinkybes, kad pradėjus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atsirastų neproporcinga žala ne tik pareiškėjo asmeniniams, bet ir jo tėvų, pareiškėjo darbdavio bei valstybės interesams. Skunde Ministrui pareiškėjas išsamiai paaiškino visas aplinkybes, dėl kurių, neatidėjus pareiškėjui privalomosios karo tarnybos, atsirastų neproporcinga žala. Tačiau Sprendime 2 nepateikta jokių argumentų, kodėl privaloma karo tarnyba negali būti atidėta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis neprašo jo visai nešaukti atlikti karo tarnybos, o tik ją atidėti.

4. Skundžiamas Sprendimas 2 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo atsižvelgta į teisės normą, įtvirtintą Karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte, o suabsoliutinta prievolininko pareiga atlikti privalomą karo tarnybą. KPĮ numato, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama, jei ją atliekantiems būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Šiuo atveju Sprendime 2 akcentuota tik galima asmeninė žala, tačiau neužsiminta apie galimą neproporcingą žalą pareiškėjo artimiesiems, jo darbdaviui, valstybei.

5. Neatidėjus pareiškėjui nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, atsirastų neproporcingai didelė žala pačiam pareiškėjui (nuostoliai dėl buto nuomos sutarties nutraukimo, pajamų netekimas, kaupiamojo gyvybės draudimo sukauptų lėšų praradimas), pareiškėjo tėvams (tarnybos laikotarpiu pareiškėjas negalės teikti jiems būtino išlaikymo), pareiškėjo darbdaviui (atsiras nuostoliai, nes be pareiškėjo tarnybos laikotarpiu pareiškėjo pareigų nebus kam atlikti) ir valstybei (darbdaviui gaunant mažiau pajamų, bus sumokama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą).

II

Atsakovė Krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

1. Tarnybai pateiktą prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad prisideda prie tėvų išlaikymo, dirba, turi sutartinių įsipareigojimų (gyvenamojo būsto nuoma bei gyvybės draudimas), atitinkamai nurodė, kad pašaukus į privalomąją karo tarnybą jis (jo artimieji ir darbdavys) patirs neproporcingai didelę žalą, kurios galima būtų išvengti, jeigu jis tarnybą atliks 2020 m. kovo mėnesį (savo 2019 m. vasario 5 d. prašyme pareiškėjas nurodo būtent šį laikotarpį, nenurodydamas priežasčių). Tarnyba, KAM vertinimu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu 1 netenkino šio prašymo.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Sprendimu 1, pareiškėjas KAM pateikė 2019 m. kovo 6 d. skundą, kuriame iš esmės detalizavo Tarnybai pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes (pateikė dėl to papildomus paaiškinimus), bet nepateikė naujų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog Tarnybos Sprendimas 1 yra nepagrįstas. KAM pažymi, kad Krašto apsaugos ministrui dėl Tarnybos priimamų sprendimų pateiktų skundų nagrinėjimas nevertintinas kaip karo prievolininko prašymo atidėti privalomąją karo tarnybą nagrinėjimas iš naujo, o suprantamas kaip Tarnybos priimto sprendimo vertinimas jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Taigi Sprendime 2 buvo vertinamas Tarnybos Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kiekvieno iš pareiškėjo skunde Ministrui pateikto paaiškinimo, detalizuojant savo 2019 m. vasario 5 d. prašymą Tarnybai, pasisakyta nebuvo.

3. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad KAM buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas adresuotas Tarnybai, o ne skundas Ministrui dėl Tarnybos sprendimo. Pareiškėjas, atsakovės vertinimu, neįsigilino į aptariamų skundų nagrinėjimo teisinį reglamentavimą bei atsakovų priimtų sprendimų esmę.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nesutinka su skundo motyvu, kad prie skundo Krašto apsaugos ministrui buvo pateikti papildomi įrodymai (dokumentai), patvirtinantys prašymo Tarnybai pagrįstumą. Skundo pateikimas Krašto apsaugos ministrui ir tokio skundo nagrinėjimas suponuoja Tarnybos priimto sprendimo vertinimą, o ne prievolininko prašymo atidėti karo tarnybą nagrinėjimą iš naujo. Pareiškėjas skunde Krašto apsaugos ministrui nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Tarnyba netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes arba nevertino aplinkybių ar pažeidė procedūras, kurios galėjo turėti esminės įtakos priimtam sprendimui. Pareiškėjas pateikė tik detalesnius paaiškinimus dėl Tarnybai pateikto prašymo, t. y. šiame prašyme nurodytų aplinkybių. Be to, prie Krašto apsaugos ministrui pateikto skundo pareiškėjas pateikė dokumentus, susijusius su tėvų sveikata bei padėtimi: pažymą, patvirtinančią motinos darbingumo lygį (nurodyti sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini)); Užimtumo tarnybos pažymą apie motinos įregistravimą darbo biržoje ieškant darbo; išrašą iš (duomenys neskelbtini) konsultacijos (pateiktas sveikatos sutrikimų ir nusiskundimų aprašymas bei pateiktos rekomendacijos gydymui bei darbui); radiologinio tyrimo vertinimą (išvardintos sveikatos sutrikimų diagnozės); sąskaitas už suteiktas medicinines paslaugas; Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašo kopiją; Užimtumo tarnybos pažyma apie tėvo bedarbio statusą; išrašus iš (duomenys neskelbtini) banko apie įmokas už komunalines paslaugas 2018 metais. Be to, pareiškėjas prie skundo Krašto apsaugos ministrui pridėjo darbdavio raštą, gyvybės draudimo sutartį bei išrašą iš medicininio dokumento, kuriame pateikta informacija apie vieno danties būklę. Iš šių dokumentų ir juose pateiktų duomenų negalima spręsti apie pareiškėjo patiriamą neproporcingai didelę žalą jį pašaukus atlikti privalomąją karo tarnybą, t. y. šie dokumentai nepatvirtina tokios žalos nei pobūdžio, nei masto. Be to, dokumentai, susiję su tėvų sveikatos būkle bei jų išlaidomis, nepatvirtina, kad tėvų būklė yra išskirtinai sunki, reikalauja staigaus ir brangaus gydymo ar didelių išlaidų, šie dokumentai taip pat nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas išlaiko tėvus, teikia jiems esminę pagalbą ir pan. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovė daro išvadą, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pašaukus jį į karo tarnybą, jo tėvai atsidurs dar sunkesnėje ir nepataisomoje padėtyje, negaus būtino gydymo, pajamų ir pan.

5. Dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, susijusių su jo turimu darbu bei danties protezavimu, nurodo, kad šie dokumentai taip pat negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams, dėl ko pareiškėjas negali būti šaukiamas atlikti privalomosios karo tarnybos. Pareiškėjo pateiktoje odontologo išvadoje tik nurodoma informacija apie vieno danties būklę (nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)) ir pateikiama rekomendacija protezavimui, tačiau tokio pobūdžio duomenys negali būti vertinami kaip neproporcinga žala asmens interesams (sveikatai) karo prievolės atžvilgiu. Dėl pareiškėjo pateikto darbdavio rašto pažymi, kad jame tik nurodyta bendro pobūdžio informacija, susijusi su šios bendrovės bei pareiškėjo darbo pobūdžiu, kas taip pat negali būti siejama su pareiškėjo konstitucine prievole. Be to, atsakovė pastebi, jog bendrovė, kurioje dirba pareiškėjas, yra viena iš stambiausių Lietuvoje logistikos kompanijų, todėl abejotina, kad pareiškėjo pašaukimas į privalomąją karo tarnybą iš tikrųjų neigiamai paveiks šios bendrovės veiklą, be to, nei pareiškėjas, nei bendrovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pareiškėjo pašaukimo į karo tarnybą bendrovei gali būti ir (ar) bus padaryta tokio masto žala, kuri gali net sustabdyti bendrovės funkcionavimą ar privesti prie bankroto.

Motyvuojamoji dalis

6. Įvertinus pareiškėjo skundo motyvus bei juos pagrindžiančius įrodymus, mano, kad pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia tik menama žala, t. y. tik galinčia pasireikšti ateityje. Pareiškėjas nei teismui, nei Tarnybai nepateikė įrodymų, kurie iš esmės leistų šias priežastis vertinti kaip galinčias iš tikrųjų atsirasti, todėl karo tarnyba negali būti atidedama vien tik remiantis abstrakčiais pareiškėjo teiginiais.

III

Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.

1. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 6 d. pateikė prašymą „Dėl tarnybos atidėjimo“, kuriame nurodė, jog jam atlikus tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala, nes jo tėvai neturi nuolatinio darbo, motina dirba pagal verslo liudijimą, tėvas bedarbis, motinai yra paskirta (duomenys neskelbtini) operacija, kuri kainuos apie 1 000 Eur, vėliau bus reabilitacija, dėl ko negalės dirbti kurį laiką, kas mėnesį tėvams padeda finansiškai pervesdamas 300 Eur, nuomoja butą su sužadėtine ir, kad žalos būtų galima išvengti tarnybą atliekant kitu metu. Nurodė, jog tarnybą atliks 2020 m. kovo mėn. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė susijusius dokumentus.

2. Pareiškėjas skunde teigia, kad Krašto apsaugos ministras nagrinėjo pateiktą prašymą Tarnybai, o ne jo pateiktą skundą Krašto apsaugos ministrui, taip pat kad Sprendimas 2 yra nemotyvuotas. Atsakovė pažymi, kad prašymą atidėti tarnybą nagrinėja Tarnybos Atrankos komisija, o šios komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina Krašto apsaugos ministras. Tad šiuo atveju pareiškėjo teiginys, kad Krašto apsaugos ministras nenagrinėjo pareiškėjo skundo, nes detaliai neaptarė kiekvieno pateikto pareiškėjo patiekto įrodymo, yra nepagrįstas.

3. Pareiškėjas teigia, kad jo pateikti įrodymai pagrindžia jam, jo darbdaviui, tėvams ir valstybei kilsiančią neproporcingai didelę žalą, jeigu jam nebus atidėtas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas, todėl aptartini visi teikti įrodymai.

4. Dėl tėvų išlaikymo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie visas tėvų gaunamas pajamas (pateikė tik motinos gaunamas pajamas pagal verslo liudijimą), tačiau nenurodė, kokio dydžio nedarbingumo išmoką gauna motina (pagal pateiktą darbingumo lygio pažymą nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas), taip pat nepateikė įrodymų, kad tėvas negauna jokių pajamų (pagal pateiktą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą „Dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose“ tėvas nuo 2019 m. sausio 21 d. dalyvauja profesinio mokymo programoje). Pateiktas banko išrašas su trimis pavedimais po 300 Eur ar komunalinių mokesčių sąskaitos taip pat neįrodo, kad tėvų finansinė padėtis būtų išskirtinai sunki – tėvai turėtų įsiskolinimus už komunalinius mokesčius ar kitokio pobūdžio turto išlaikymą ar, kad bankiniai pavedimai būtų skirti tėvų būtiniesiems poreikiams tenkinti, skoloms padengti, ar kad pervedimai būtų reguliaraus pobūdžio dėl pastovaus lėšų trūkumo tėvų aprūpinimui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl mamos sveikatos būklės jai reikalingas gan brangus ir nekompensuojamas gydymas (per mėnesį virš 400 Eur), tačiau neteikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Neteikė taip pat įrodymų ir nenurodė aplinkybių, galinčių atskleisti tokio gydymo reikalingumą ir galimybės pasirinkti kompensuojamą gydymą nebuvimą. Pareiškėjui nedetalizavus ir nekonkretizavus bendrų tėvų ir asmeninių pareiškėjo lėšų sumos būtiniesiems poreikiams patenkinti bei nepateikus šių lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, atsakovė pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas prašo atidėti tarnybą grįsdamas savo prašymą tik abstrakčiomis galimos neproporcingai didelės žalos padarymo aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos.

5. Dėl darbdaviui kilsiančios žalos. Pareiškėjas yra pateikęs tik du raštus (2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. vasario 27 d.) iš darbdavio, kuriose nurodoma, jog bendrovė dėl naujo darbuotojo paieškų, apmokymų, kitų darbuotojų darbo krūvio padidėjimo ir įtakos kokybiškam paslaugų sutiekimui patirtų reikšmingus nuostolius. Šie pateikti įrodymai su daugiau bendro pobūdžio informacija vertintini kritiškai, nes bendrovė yra viena didžiausių Lietuvoje teikiančių logistikos paslaugas įmonių, taip pat, kaip viešai nurodo pati bendrovė, turinti (duomenys neskelbtini) profesionalių darbuotojų, be to, bendrovė yra viena didžiausių vežėjų visoje Europoje. Abejotina, kad pareiškėjo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas reikšmingai paveiktų bendrovės veiklą, juolab, kad bendrovė nepateikė įrodymų, kad, pareiškėjui atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bendrovė patirtų neproporcingai didelę žalą ir negalėtų laikinai pareiškėjo darbo funkcijų atlikimui pasamdyti kitų asmenų dėl pareiškėjo užimamų bendrovė pareigų ar pareiškėjo turimos kvalifikacijos. Pareiškėjas nurodo, kad atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir NPPKT) netektų 8 000 Eur pajamų. Atsakovas nurodo, kad NPPKT atidėjimo aplinkybe ir neproporcingai didelės žalos atsiradimo priežastimi negali būti vertinama pareiškėjo negautų pajamų suma per NPPKT laikotarpį, kai tokia gautina pareiškėjo lėšų suma yra tik numanoma, be to, pareiškėjas po NPPKT turės galimybę grįžti dirbti į savo darbo vietą, kuri NPPKT atlikimo metu yra išsaugoma bei gauti tokias pačias pajamas iki pašaukimo į NPPKT. NPPKT atlikimas sukelia tam tikrų nepatogumų ir apribojimų bei daro žalą pareiškėjo asmeniniams interesams, tačiau ši žala vertinama atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus.

6. Dėl pareiškėjui kilsiančios neproporcingai didelės žalos. Turimas darbas (darbo santykiai), finansiniai įsipareigojimai savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos NPPKT atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) ateitį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti tokio masto žalą asmeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą. Be to, pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka gali būti atidedama tik su sąlyga, kad karo prievolininkas tarnybą atliks kitu metu, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo turimą darbą, jį galima vertinti kaip nuolatinio arba ilgai trunkančio pobūdžio aplinkybę, todėl šiuo aspektu karo tarnyba negalėtų būti atidėta, nes būtų neįmanoma užtikrinti minėtos KPĮ nuostatos (atlikti karo tarnybą kitu metu) įgyvendinimo, taip pat sudarant prielaidas apskritai išvengti prievolės atlikti privalomąją karo tarnybą. Pats pareiškėjas prašo atidėti tarnybą iki 2020 m. kovo mėn., t. y. asmeniui tapus nebešaukiamo amžiaus (27 m.).

7. Pareiškėjas, nurodydamas savo finansinius įsipareigojimus, pateikė dvi gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias yra įsipareigojęs kas mėnesį mokėti po 80 Eur. Vertinant tai, kad pareiškėjas NPPKT metu kiekvieną mėnesį gaus Vyriausybės nustatyto dydžio išmoką 140,60 Eur bei pilną aprūpinimą maistu, aprangą bei kitas socialines garantijas, NPPKT pabaigoje, priklausomai nuo tarnybos įvertinimo ir pasirinkimo savo noru ar pirmumo teise, gaus išmoką nuo 684 Eur iki 1 778,40 Eur, todėl toks finansinis įsipareigojimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis neproporcingai didelę žalą. Taip pat pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 11 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka po 380 Eur, bei yra sumokėjęs 500 Eur depozitą. Pareiškėjas yra nurodęs, jog butą nuomoja su sužadėtine. Pagal minėtos sutarties 6.2 punktą, nuomos sutartis gali būti nutraukta įspėjus apie tai prieš mėnesį, be to, sutartyje niekur neaptarta aplinkybė dėl depozito praradimo dėl anksčiau laiko nutraukiamos sutarties, todėl Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog neigiamų pasekmių dėl nuomos sutarties nutraukimo anksčiau laiko nėra nustatyta, nėra pagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad po NPPKT jis negalės susirasti panašaus būsto nuomai, kai būsto nuomos rinka yra svyruojanti ir pakankamai konkurencinga, todėl pareiškėjas turės pakankamas galimybes susirasti jo pajamas atitinkantį būstą, užtikrinantį optimalias jo gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę dėl būtinybės jam išlaikyti būtent šio būsto nuomos teisę (ypatingai pigi nuomos kaina rinkos sąlygomis, privilegijuotos nuomos sutarties sąlygos), todėl, atsakovės manymu, būsto nuomos išlaikymo aplinkybė yra nepagrįsta. Pareiškėjas nepateikė medicininių dokumentų išrašą apie vieno danties būklę ((duomenys neskelbtini)), tačiau tokio pobūdžio informacija negali būti vertinama kaip neproporcinga žala asmens sveikatai. Be to, pats pareiškėjas skunde KAM tai nurodė kaip menamą žalą, kuri gali atsirasti, bet, atsakovės manymu, gali ir neatsirasti. Atsakovė pažymi, jog, atlikus sveikatos būklės patikrinimą, nustatyta, jog pareiškėjas yra tinkamas atlikti NPPKT.

8. Šaukimai atlikti NPPKT atnaujinti 2015 m., todėl, prieš planuojant karjerą ir asmeninį gyvenimą bei prisiimant atitinkamus įsipareigojimus, pareiškėjas turėjo įvertinti galimą riziką patekti į šauktinių sąrašus ir galimybę atlikti NPPKT savo noru pasirenkant tarnybos vietą ir laiką. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas žinojo apie savo neišvengiamą karo prievolės atlikimo pareigą ir šaukiamas atlikti NPPKT yra jau nuo 2016 m., t. y. 2016 m. (duomenys neskelbtini) pateko į viešai skelbiamus Šauktinių sąrašus eilės Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo pašauktas į NPPKT, kadangi šauktinių gretos buvo užpildytos savanoriais, o 2019 m. pareiškėjas šauktinių eilės sąraše buvo Nr. (duomenys neskelbtini). Suprasdamas apie savo pareigą atlikti 9 mėn. trunkančią NPPKT, pareiškėjas veikė savo rizika prisiimdamas bet kokius įsipareigojimus, todėl pagrįstai darytina išvada, kad pareiškėjui atliekant NPPKT nebūtų padaryta neproporcingai didelė žala pareiškėjo asmeniniams, darbo, šeimos arba visuomenės interesams. Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas savo skundą grindžia tik menama žala, galinčia ateityje pasireikšti pajamų praradimu, išlaikymo tėvams neteikimu, tačiau pareiškėjas jo prašymą atidėti karo tarnybą nagrinėjusioms Tarnybai ir KAM galimų savo pajamų praradimo dėl sutartinių įsipareigojimų galimo neįvykdymo ir jų nevykdymo atveju galimai atsirasiančių pasekmių nekonkretizavo, todėl NPPKT negali būti atidedama vien tik remiantis abstrakčiais pareiškėjo teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų, kurie iš esmės leistų šias priežastis vertinti kaip galinčias atsirasti iš tikrųjų. Atsakovės vertinimu, pareiškėjui atidėti NPPKT individualia tvarka nėra pagrindo, o Tarnybos Sprendimas 1 ir KAM Sprendimas 2 yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant teisės normas ir vertinant faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas M. N. (M. N.) ir jo atstovas advokatas V. B. prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyresnysis specialistas T. M. bei atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas S. M. nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo pašauktas atlikti NPPKT. 2019 m. vasario 5 d. Tarnybai pateikė prašymą „Prašymas dėl tarnybos atidėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, jog jam atliekant NPPKT būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu NPPKT atliktų kitu metu. Prašyme paaiškino, jog neproporcingai didelė žala būtų padaryta, kadangi jo tėvai neturi nuolatinio darbo, mama dirba pagal verslo liudijimą, tėvas yra bedarbis. Kas mėnesį perveda tėvui 300 Eur, taip pat nuomoja butą su sužadėtine. Nurodė, jog žalos būtų galima išvengti tarnybą atliekant kitu metu, nes pareiškėjo motinai yra paskirta kojos operacija, kuri kainuos apie 1 000 Eur, vėliau ji turės reabilitaciją, dėl ko negalės dirbti, todėl pareiškėjas turi padėti tėvams finansiškai. Prašyme nurodė, jog NPPKT atliks 2020 m. kovo mėn.

2. Tarnyba 2019 m. vasario 14 d. priėmė skundžiamą Sprendimą 1. Tarnyba nurodė, jog karo tarnybos atlikimas sukelia tam tikrų nepatogumų ir apribojimų visiems karo prievolininkams, tačiau pareiškėjo patiriama žala vertinama atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolės pareigą, valstybės gynybos interesus ir padidėjusią grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o viešojo intereso institutas pabrėžia kolektyvinio intereso pirmumą prieš individualių subjektų interesus.

2.1. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog jo tėvai neturi pastovių pajamų, todėl jis jiems teikia išlaikymą. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad pareiškėjas pervedė R. B. N. 2018 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. gruodžio 25 d. ir 2019 m. sausio 26 d. po 300 Eur. Tarnyba pažymėjo, jog karo prievolininkas teikdamas prašymą turi pagrįsti galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tėvams reikalingas išlaikymas, jog jie neturi ar negauna pajamų ir neturi daugiau vaikų, kurie galėtų teikti tėvams išlaikymą, jeigu toks yra reikalingas. Taip pat nepagrindė įrodymais motinos sveikatos problemų ir jai planuojamos atlikti kojos operacijos, dėl kurios neturės pajamų. Todėl nebuvo pagrįstos įrodymais aplinkybės, susijusios su tėvų išlaikymo būtinumu.

2.2. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog turi sutartinių įsipareigojimų ir pateikė buto nuomos sutartį, pagal kurią nuomos terminas nustatytas iki 2019 m. lapkričio 11 d., užstatas – 500 Eur, nuoma – 380 Eur per mėn. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo sutartiniai santykiai NPPKT laikotarpiu gali būti nutraukti, po to sudaryti nauji. Nuomos sutartyje yra numatyta galimybė nutraukti buto nuomos sutartį anksčiau laiko, įspėjus apie sutarties nutraukimą nuomotoją prieš 1 mėn., neigiamų pasekmių kilimo dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko nėra nustatyta.

2.3. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo darbdavio raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Bendrovė raštu prašo atidėti pareiškėjui NPPKT dėl galimos žalos bendrovei (krūvio padidėjimas kitiems darbuotojams, galimų nuostolių bendrovei dėl naujo darbuotojo apmokymo, kuris truktų apie 4 mėn.). Darbo santykių egzistavimas savaime nėra pagrindas atleisti karo prievolininką nuo NPPKT. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jo profesija yra labai reta ir tokios srities specialistų darbo rinkoje beveik neįmanoma surasti, tarnybos metu būtų prarasta žymi dalis kvalifikacijos, kad sukuria itin didelę pridėtinę vertę visuomeniniu ar valstybiniu mastu. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokių įsipareigojimų bendrovė negalės įvykdyti, jei pareiškėjas atliks NPPKT ir kiek žalos dėl to būtų patirta. Pareiškėjui Sprendime 1 išaiškinta, jog karo prievolininkų, atliekančių NPKKT, interesus saugo Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, jog draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, todėl NPPKT atlikimas nesudarytų problemų prievolininkui grįžti į tą pačią darbo vietą ir tęsti pradėtus darbus. Vadovaujantis KPĮ 41 straipsnio 3 dalimi, karo prievolininkams, atlikusiems NPPKT ir grįžusiems į darbo, taikoma KPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui. Taigi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka darbo vieta išsaugojama, darbdavys turi galimybę gauti subsidiją. Tarnybos vertinimu, NPPKT atlikimas nesudarys kliūčių grįžti į tą pačią bendrovę ir siekti karjeros, kiti dokumentai, kurie pagrįstų kylančią neproporcingai didelę žalą nebuvo pateikti. Be to, Tarnyba pažymėjo, jog NPPKT atliekantiems asmenims kiekvieną mėnesį mokama išmoka buitinėms išlaidoms, kurios dydis – 140,60 Eur.

3. Nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu 1, pareiškėjas jį apskundė KAM, kuri skundžiamu 2019 m. kovo 25 d. Sprendimu 2 pareiškėjo skundo netenkino, Tarnybos Sprendimą 1 paliko nepakeistą. Sprendime 2 informavo, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamo Sprendimo 1 motyvų nepakankamais ar neatitinkančiais pareiškėjo nurodytų aplinkybių. KAM sutiko su Sprendimo 1 esminiais motyvais, kad NPPKT sukelia (gali sukelti) tam tikrų nepatogumų ir apribojimų visiems karo prievolininkams, t. y. gali daryti tam tikrą žalą asmeniniams karo prievolininko interesams, tačiau ši žala (jos proporcingumas) vertintina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto karo prievolės instituto, kaip viešojo intereso, svarbos, valstybės gynybos interesų ir padidėjusių grėsmių šiems interesams kontekste. Neproporcingai didelė žala asmeniniams prievolininko ar visuomeniniams interesams turėtų egzistuoti iš tikrųjų ir galėtų būti konstatuojama tik gavus atitinkamus duomenis (įrodymus), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad dėl šaukimo atlikti minėtos rūšies karo tarnybą prievolininkas patirtų tokio masto nuostolius, kurie nepataisomai neigiamai paveiktų jo (jo artimųjų) ateitį, keltų realų pavojų jų sveikatai, gyvybei ir pan. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų, KAM manymu, nepakako tokio pobūdžio žalai asmeniniams interesams konstatuoti, kuri būtų neproporcingai didesnė už Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą.

II

1. Nagrinėjamo ginčo esmė, ar pareiškėjo M. N. 2019 m. vasario 5 d. prašymą nagrinėjančios institucijos pagrįstai šiame prašyme nurodytų priežasčių, dėl kurių privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų būti atidėta, nevertino kaip galimai galėsiančių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ir visuomeniniams interesams, ir kurios (žalos) būtų galima išvengti, jeigu pareiškėjas tarnybą atliktų kitu metu.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

3. KPĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai).

4. KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

5. Karo tarnybos atidėjimo KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Privalomosios karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (toliau – Tvarkos aprašas). Šio aprašo (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Tačiau karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nepagrįsti prašymai nenagrinėjami. Jei nepagrįsta tik prašymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis (Tvarkos aprašo 5 punktas). Toks prašymas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), jame turi būti nurodomas karo prievolininko vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti (Tvarkos aprašo 6–7 punktai). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, jog atrankos komisijos sprendimas įforminamas raštu, kuris išsiunčiamas karo prievolininkui registruotu paštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

6. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Diskrecijos teisė nuspręsti, ar tokios žalos pobūdis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigą atlikti karo tarnybą, palikta Tarnybai.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tarnybai buvo nurodęs, kad dėl karo tarnybos atlikimo 2019 metais patirs didelių finansinių nuostolių, pareiškėjo tėvai neturi nuolatinio darbo, su sužadėtine nuomoja butą. Be to, pareiškėjo mamai bus atlikta operacija, po kurios bus reabilitacijos laikotarpis, todėl pareiškėjas turės jai padėti finansiškai.

Dėl Pareiškėjo tėvų išlaikymo

8. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo tėvams yra būtinas išlaikymas, mamai bus atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Sutiktina su Tarnybos Sprendime 1 išdėstytais argumentais, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo tėvams reikalingas išlaikymas, jog jie neturi ar negauna pajamų ir neturi daugiau vaikų, kurie galėtų teikti tėvams išlaikymą, jeigu toks yra reikalingas. Iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 5 d. matyti, jog už šį laikotarpį pareiškėjas tris kartus pervedė po 300 Eur savo tėvui (2018 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. gruodžio 25 d. ir 2019 m. sausio 26 d.). Matytina, jog pervedimai yra nereguliarūs (ne kiekvieną mėnesį), pareiškėjas nei teismui, nei jo prašymo atidėti tarnybą nagrinėjusioms institucijoms nepaaiškino pervedimų būtinybės, nenurodė mokėjimo paskirties. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų apie visas tėvų gaunamas pajamas, nenurodė, kokio dydžio išmoką gauna mama, nepateikė įrodymų, kad tėvas negauna jokių pajamų. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog tėvų finansinė būklė – išskirtinai sunki, kad tėvai turėtų įsiskolinimus už komunalinius mokesčius ar kitokio pobūdžio turto išlaikymą, ar kad bankiniai pavedimai būtų skirti tėvų būtiniesiems poreikiams tenkinti, skoloms padengti, ar kad pervedimai būtų reguliaraus pobūdžio dėl nuolatinio lėšų trūkumo tėvų aprūpinimui. Dėl pareiškėjo mamos operacijos pasisakytina, jog pareiškėjas nepateikė nei teismui, nei jo prašymą atidėti NPPKT nagrinėjusioms institucijoms įrodymų dėl minėtos operacijos būtinumo ir galimų išlaidų. Teismas negali sutikti su neargumentuotais, hipotetiniais teiginiais, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl darbdaviui galimai kilsiančios žalos ir pareiškėjo įsipareigojimų

9. Sutiktina su atsakovių pozicija, jog pareiškėjo darbdavys – viena didžiausių bendrovių, teikiančių logistikos paslaugas Lietuvoje. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui atliekant NPPKT ši patirtų neproporcingai didelę žalą ar negalėtų laikinai pareiškėjo darbo funkcijų atlikimui pasamdyti kitų asmenų dėl pareiškėjo užimamo pareigų bendrovėje ar pareiškėjo turimos kvalifikacijos. Be to, pagal Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalį draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, todėl po NPPKT atlikimo pareiškėjui nebūtų sudarytos kliūtys grįžti į tą pačią darbo vietą ir tęsti pradėtus darbus. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pagal gyvybės draudimo sutartis yra įsipareigojęs kas mėnesį mokėti po 80 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjo, kiekvieną mėnesį gausiančio Vyriausybės nustatyto dydžio išmoką (140,60 Eur) bei pilną aprūpinimą maistu, apranga bei kitas socialines garantijas, finansiniai įsipareigojimai nebus pažeisti, todėl ir negali būti vertinami kaip sukeliantys neproporcingai didelę žalą.

Dėl buto nuomos

10. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis negalės susirasti analogiško (jo interesus ir pajamas atitinkančio bei užtikrinančio optimalias gyvenimo sąlygas) būsto po NPPKT atlikimo, nepaaiškino, kodėl jam būtina išlaikyti būtent šį būstą (pvz., ypatingai pigi nuomos kaina rinkos sąlygomis, privilegijuotos nuomos sutarties sąlygos). Dėl depozito (500 Eur) vertintina, jog pareiškėjo sudarytos 2018 m. lapkričio 11 d. nuomos sutarties 6.2 punkte nustatyta, jog šalys turi teisę abipusiu susitarimu pratęsti arba nutraukti sutartį, raštu įspėjusios apie tai prieš 1 mėnesį. Sutartyje neaptarta aplinkybė dėl 500 Eur depozito praradimo dėl anksčiau laiko nutraukiamos sutarties. Priešingai, sutarties 5.2 punkte nustatyta, jog, jei nuomininkas įvykdo visas pareigas, nustatytas šia sutartimi jos pasibaigimo momentui, nuomotojas turi pervesti (grąžinti) depozitą per 7 darbo dienas po to, kai butas buvo atlaisvintas ir perleistas nuomotojui pagal sutartyje nustatytą procedūrą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl būsto nuomos išlaikymo yra nepagrįsta.

Dėl pareiškėjo sveikatos

11. Pareiškėjas taip pat pateikė 2019 m. vasario 28 d. medicininių dokumentų išrašą apie vieno danties būklę ((duomenys neskelbtini)), tačiau tokio pobūdžio informacija nevertintina kaip neproporcinga žala asmens sveikatai. Ypač pabrėžtina, jog byloje yra pateikta 2019 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) Karo medicinos tarnybos karinė medicinos ekspertizės komisijos regioninės (duomenys neskelbtini) pakomisės Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 327. Šioje pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai pagal nustatytą D sveikatos grupę.

Dėl KAM Sprendimo 2

12. Pareiškėjas teigia, jog KAM nagrinėjo Tarnybos Sprendimą 1, o ne pareiškėjo skundą KAM. Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą, atrankos komisijos sprendimas per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas krašto apsaugos ministrui teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta KPĮ 38 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog prašymą (kartu su jį pagrindžiančiais įrodymais) nagrinėja Tarnyba, o šios priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina Krašto apsaugos ministras. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo KAM sprendimo vertintini kaip nepagrįsti.

13. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo nurodytas priežastis, kurių pagrindu jis prašo atidėti karo tarnybos atlikimą, sutiktina su atsakovių argumentais, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas pareiškėjo interesams sukeltų neproporcingai didelę žalą, todėl darytina išvada, kad Tarnyba ir KAM pagrįstai ginčijamais sprendimais pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepripažino kaip galinčių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių administracinių aktų, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Administracinius aktus pripažinus teisėtais, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atidėti pareiškėjui privalomosios pagrindinės karo tarnybos atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. (M. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis