Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovo ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsiliepime (b. l. 25–28) nurodoma, kad nagrinėjamu atveju 2020-09-14, apie 8.20 val., gyvenamosios zonos rytinio patikrinimo metu, užėjus į 12-o būrio 5-ą patalpą pastebėta, kad kameroje netvarkingas plastikinio lango rėmas. Siekiant geriau nustatyti plastikinio rėmo gedimus, jis papildomai apžiūrėtas 11.05 val. Nustatyta, kad lango rėmas sulūžęs keliose vietose, be to sulaužyta ir nepritvirtinta lango atidarymo rankena. Kameros budinčiuoju buvo paskirtas pareiškėjas, kuris patalpoje buvo kalinamas vienas. Pareiškėjas nurodo, kad 12 būrio 5 kameroje esantį langą sugadino ne jis, o prieš tai kameroje kalėjęs nuteistas. Atsakovas prideda „Kamerų techninių apžiūrų žurnalo“ Nr. 859 išrašus, kuriose užfiksuoti 2020-09-14 12 būrio 5 kameroje rasti trūkumai bei tai, kad 2020-09-12 ir 2020-09-13 patalpoje jokie trūkumai nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad pažeidimą padarė kitas nuteistasis turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Taip pat, pažymėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į pareigūnus ir neinformavo Įstaigos administracijos apie sugadintą inventorių, nors buvo paskirtas kameros budinčiuoju. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai bei kad jis neatliko veiksmų nurodytų nutarime, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų ar argumentų leidžiančių abejoti skirtos nuobaudos pagrįstumu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju teismas, prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, šiuo atveju taip pat būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kyla būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (LVAT 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011). Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pastebėtina, kad Pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 32-36) nurodoma, kad Kalėjimų departamente buvo gautas 2020-09-24 skundas dėl paskirtos nuobaudos. Pažymėjo, kad kitas nuteistasis žodžiu prisipažino pareiškėjui, jog tai jis sugadino pataisos įstaigos inventorių. Pareiškėjas Kalėjimų departamento prašė panaikinti paskirtą nuobaudą ir ištirti skundžiamas aplinkybes. Kalėjimų departamentas atsižvelgdamas į gautą skundą surinko ir išsamiai išanalizavo visą su juo susijusią dokumentinę medžiagą. Nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo matyti, kad pareiškėjui pataisos įstaigos direktoriaus 2020-09-18 nutarimu Nr. 69-621 paskyrė nuobaudą - papeikimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte - vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) 18 punkte nustatyta, jog nuteistieji ir suimtieji pataisos įstaigoje privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių, tarp jų 18.15 papunktyje numatyta tausoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) turtą. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja BVK 142 straipsnis ir 143 straipsnis. BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos rūšys: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda -perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų - iki penkių parų. Pažeidimus padariusiems nuteistiesiems nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (BVK 143 straipsnio 1 dalis). BVK 143 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, j galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtą nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Kaip jau paminėta, iš dokumentinės medžiagos matyti, kad pareiškėjui pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda - papeikimas už tai, kad 2020-09-14 apie 08.20 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą - gyvenamosios zonos rytinio patikrinimo metu užėję į būrio Nr. 12 5-ą gyvenamąją patalpą pareigūnai pastebėjo netvarkingą lango rėmą, kuris buvo papildomai apžiūrėtas 11.05 val. Apžiūros metu nustatyta, kad lango rėmas sulūžęs keliose vietose, sulaužyta ir nepritvirtinta lango atidarymo rankena. Dokumentinėje medžiagoje pažymėta, kad 5-oje gyvenamojoje patalpoje 2020-04-08 buvo užvirintos orlaidės grotos ir tvarkingas lango rėmas. 2020-08-14 minėtos patalpos, kurioje tuo metu pareiškėjas vienas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo paskirtas budinčiuoju. Pažeidimo kvalifikavimo dalyje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidėte BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 straipsnio nuostatas ir Taisyklių 18.15 papunkčio reikalavimus. Dėl šio pareiškėjo pažeidimo buvo surašyti pataisos įstaigos 3-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-14 tarnybinis pranešimas Nr. 46-2065a ir tarnybinis pranešimas Nr. 46-2065b, kuriuose nurodytos padaryto pažeidimo aplinkybės, taip pat pažymėta, jog pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Buvo pateikta pataisos įstaigos Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-18 pažyma Nr. 43-16900, kurioje nurodoma, jog peržiūrėjus vaizdo registratoriaus 2020-09-14 įrašą matyti, jog užėjus į 5 gyvenamąją patalpą užfiksuotas apgadintas lango rėmas ir išsukta rankena. Pažymėtina, kad pataisos įstaigos 3~ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus Rekonstruotų bendrabučių nuteistųjų skyrimo kameros budinčiaisiais žurnale Nr. 8.95 nurodyta, jog pareiškėjas buvo paskirtas 5 gyvenamosios kameros budinčiuoju, o pataisos įstaigos 3-ojo sektoriaus „Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale“ Nr. 8.59 iki 2020-09-14 įrašų apie būrio Nr. 12 5 gyvenamojoje patalpoje sugadintą ar netvarkingą plastikinio lango rėmą nėra. Iš dokumentinės medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti raštu. Savo 2020-09-16 paaiškinime Nr. 72(11-12)3527 pareiškėjas pažymėjo, jog jo kaltės dėl sugandinto inventoriaus nėra, nes perkėlus su kitu nuteistuoju į 5 gyvenamąją patalpą pareiškėjas iš karto pamatė skilusį langą ir netvarkingą rankeną. Pasak pareiškėjo, pareigūnai pasakė, kad visa tai yra pažymėta. Pareiškėjo pažeidimo aplinkybės buvo svarstomos pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdyje, kurio metu, atkreipus dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo baustas drausminėmis nuobaudomis 8 kartus, neskatintas, buvo pateiktas siūlymas pataisos įstaigos direktoriui paskirti nuobaudą - papeikimą (2020-09-18 Drausmės komisijos teikimas Nr. 63-4093). Pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis BVK 142 straipsniu ir 143 straipsniu, 2020-09-18 nutarimu Nr. 69-621 pareiškėjui paskyrė švelniausią pagal klasifikavimą nuobaudą - papeikimą. Pažymi, kad nuteistųjų pareigos bausmės atlikimo metu nustatytos imperatyvaus pobūdžio teisės normomis ir jos negali būti aiškinamos taip, kad toks aiškinimas suponuotų išimčių iš nustatytų elgesio taisyklių nustatymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - nuobaudomis (žr., pvz., LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015). Kalėjimų departamentas, įvertinęs dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, mano, kad yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, kadangi pareiškėjas nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, netausodamas pataisos įstaigos inventoriaus. Šiuo atveju Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo abejoti priesaiką davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir žinojo, jog tokiu atveju tai sąlygoja drausminės nuobaudos taikymą. Išnagrinėjus visą su skundžiamomis aplinkybėmis susijusią medžiagą, darytina išvada, kad skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, kadangi įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į paminėtą, Kalėjimų departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo visą dokumentinę medžiagą susijusią su pareiškėjo padarytu pažeidimu, priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, kuris neturi būti naikinamas vien tik todėl, jog netenkina pareiškėjo. Kalėjimų departamentas pažymi, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Al4-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti pataisos įstaigos viešajai atsakomybei - įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Atsižvelgiant į paminėtą, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.