Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, - pareiškėjai E. V.,

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, įgaliotai atstovei Violetai Zeltinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl 2009-05-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji 2009-03-19 apie 15 val. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos (Civilinio kodekso 1.137 str. 2 d., 3 d.), vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, bendro naudojimo kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, pastatė kelio ženklus „Sustoti draudžiama“ (Kelių eismo taisyklių ženklas Nr. 332) ir „Rezervuota stovėjimo vieta“ ( Kelių eismo taisyklių ženklas Nr. 531), nepaisydama kitų teritorijos naudotojų teisių ar teisėtų interesų ir neturėdama Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos suderinimo.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos - Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nutarimą skirti administracinę nuobaudą paliktą nepakeistą.

Įgaliota atstovė paaiškino, jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį skundžiamu nutarimu jai pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Dėl kelio ženklų pastatymo mieste sprendimus priima Kauno miesto savivaldybė. Pareiškėja neturėjo reikiamo kelio ženklų suderinimo - t.y. kelio ženklai nebuvo suderinti Centro seniūno. Be to, pareiškėja realiai įrengė kelio ženklą Nr. 332, nors buvo derinamas kelio ženklas Nr. 333, taip pat lentelės turėjo būti įrengtos 10 m. atstumu, tačiau jos pastatytos 20 m. atstumu, o kelio ženklai turėjo būti pastatyti ties įvažiavimu į garažą, tačiau jie įrengti ne paminėtoje vietoje. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė bendrąsias teisės normas, numatytas Civilinio kodekso 1.137 str. 2 d. ir 3 d.

Nukentėjusysis V. P. teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistu.

Nukentėjusysis paaiškino, jog ginčo žemės sklypo ribos nėra nustatytos. 51 procentu šio sklypo naudojasi Dailininkų sąjunga. Pareiškėjos pastatytais kelio ženklais pažeidžiami bendro ginčo kiemo naudotojų interesai, kadangi jie negali statyti automobilių tose vietose, kur įrengti kelio ženklai.

Nukentėjusysis G. V. teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistu.

Nukentėjusysis paaiškino, jog pareiškėja nubausta pagrįstai, nes jos pastatyti kelio ženklai jam trukdo, kadangi dažnai reikia atvežti ir iškrauti paveikslus, be to, ginčo kelio ženklai pastatyti be Centro seniūno suderinimo.

Nukentėjusysis T. A. M. teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistu.

Nukentėjusysis paaiškino, jog ginčo kiemu naudojasi 5 namai, namų sklypų detaliųjų planų nėra, sklypų ribos nenustatytos. Problemos su pareiškėja tęsiasi nuo 1987 metų, nes ji ginčo kiemą administruoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Pastačius kelio ženklus, buvo apribota jo vadovaujamo muziejaus darbuotojų ir svečių teisė statyti automobilius ginčo kieme nepažeidžiant KET reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2009-04-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. P 499461/22-P-Z buvo surašytas ir administracinėn atsakomybėn ji patraukta dėl to, kad 2009-03-19 apie 15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, kieme, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, pastatė kelio ženklus „Sustoti draudžiama“ (Nr.332) ir „Rezervuota stovėjimo vieta“ (Nr. 531), nepaisydama kitų teritorijos naudotojų teisių ar teisėtų interesų ir neturėdama Centro seniūnijos suderinimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, kad pareiškėja šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-164, b. l. 2, 3). Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-12 nutarimu Nr. AD-164 pareiškėjai už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą paskyrė 100 Lt baudą (b. l. 5, 6, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-164, b. l. 52, 53).

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų <...>. Taigi, savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Paminėtos teisės normos turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad ši teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.

ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 str. – 33 str. 4 d.) ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai - t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą - t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas pabrėžia, kad ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2008-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-164, b. l. 2-3) turinio, jame nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus savo veiksmais pažeidė pareiškėja, tas nėra tiksliai padaryta ir skundžiamame Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarime (b. l. 5, 6). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (LVAT 2007-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nustatyto esminio administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumo teisme ištaisyti nėra galimybės. Protokole ir skundžiamame nutarime pareiškėjai suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus (abstraktus) ir tai neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio, jo ribų, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo pareiškėja yra kaltinama, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Teismas pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole visiškai nenurodytos nei įstatymo normos, nei poįstatyminiai aktai, kurių reikalavimus ar principines nuostatas galimai pažeidė pareiškėja. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo santykius duotoje situacijoje gali reglamentuoti Civilinio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo normos, taip pat 2008-07-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2563 patvirtinto Aprašo reikalavimai bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2008-07-01 protokolo Nr. B3-7, 2009-04-28 protokolo Nr. VI-3 nutarimai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos seniūno Pareigybės aprašymo nuostatos.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje buvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, kurių teismas ištaisyti neturi galimybės ir tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N662-2703/2009, ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-164, kuriuo E. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AD-164 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro Policijos nuovadai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.