- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- e2YT-12258-723/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03409-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., A. B., R. S., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., A. B., R. S., VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. Š. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis J. Š., miręs (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad M. Š. mirė būdama santuokoje su J. Š.. Santuokos metu jie susilaukė 3 sūnų: 1) suinteresuoto asmens J. Š.; 2) V. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. B. yra jo vaikai); 3) I. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (suinteresuotas asmuo R. S. yra jo dukra). Santuokos metu J. Š. ir M. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Jau po M. Š. mirties buvo priimti Apskrities viršininko sprendimai, pagal kuriuos jos nuosavybės teisės įregistruotos į du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste ir vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. J. Š. pergyvenęs sutuoktinę M. Š. liko faktiškai gyventi nurodytame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). J. Š. prižiūrėjo nurodytą namą bei mokėjo priklausančius už namo išlaikymą mokesčius. Be J. Š., jokie kiti M. Š. pirmosios ir/ar antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai dėl po jos mirties atsiradusio palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą iki šiol nesikreipė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškimą narinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Suinteresuoti asmenys R. S., J. Š. ir A. B. atsiliepimais su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Nurodė, kad pareiškimo tenkinimas visiškai atitinka jų interesus. Jie irgi yra J. Š. paveldėtojai bei dėl to, kad J. Š. teisiškai neįformino priimto palikimo po savo sutuoktinės M. Š. mirties, jie negali priimti viso palikimo po J. Š. mirties.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad seneliai kartu gyveno (duomenys neskelbtini)kaime. Po senelės mirties senelis liko gyventi tame pačiame name ir toliau viską tvarkėsi, mokėjo už paslaugas.
Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra M. Š. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.).
6. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad M. Š. ir J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. M. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė trijų sūnų: J. Š., gim. (duomenys neskelbtini); V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas J. Š. ir suinteresuotas asmuo A. B. yra V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Suinteresuotas asmuo R. S. yra I. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis santuokos metu 1992-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. Š. vardu registre nuosavybės teisės buvo įregistruotos į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi šis nekilnojamas turtas įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
7. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. Ž. pateikė informaciją, kad paveldėjimo byla po M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nėra pradėta, t.y. niekas į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Nors po M. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau jos sutuoktinis (pareiškėjo senelis) J. Š. liko toliau gyventi jiems priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), šį namą prižiūrėjo, apmokėdavo komunalinius mokesčius, taip pat pradėjo naudotis sutuoktinės name likusiais namų apyvokos daiktais, t. y. pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.
8. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.