Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2006-555/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-08
Bylos Nr.
2S-2006-555/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
UAB „Teisinė sfera“
Civilinė byla Nr. 2S-2006-555/2015Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 95.3; 122.4; 129; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Teisinė sfera“ atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-802-829/2015 pagal pareiškėjo UAB „Teisinė sfera“ prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, atsakovu byloje esant K. U., suinteresuotu asmeniu byloje esant BADB „Baltikums Draudimas“.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išieškotoją iš BADB „Baltikums Draudimas“ į UAB „Teisinė sfera“. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. tarp BADB „Baltikums Draudimas“ ir UAB „Teisinė sfera“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. BD-002 SP, kurios pagrindu reikalavimo teisė, kylanti iš 2008 m. lapkričio 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-679-634/2008, buvo perleista naujajam kreditoriui – UAB „Teisinė sfera“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Teisinė sfera“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. Teismas nustatė, kad vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese gali pakeisti išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Vykdymo procesas – tai vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų veikla priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo sprendimus. Vykdymo procesinių teisinių santykių atsiradimui būtina teisinių faktų sudėtis – vykdomojo dokumento išdavimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti ir antstolio priėmimas jį vykdyti. Vykdymo procesas teisėtai gali prasidėti tik esant visiems šiems juridiniams faktams. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-679-634/2008 ieškovui BADB „Baltikums Draudimas“ 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris, kaip nurodė pareiškėja, nebuvo pateiktas vykdyti antstolių kontorai, todėl spręsta, kad neprasidėjus vykdymo procesui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos parašymo pakeisti vykdymo procese išieškotoją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Teisinė sfera“ prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir neatsižvelgė į procesinių teisių perėmimo taisykles, kurios aiškiai reglamentuoja procesinių teisių perėmimo tvarką. Taip pat nurodo, kad į bylą buvo pateikti visi būtini įrodymai, t. y. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. BD-002 SP, vykdomasis raštas, kuris perėjo naujajam kreditoriui, todėl naujasis kreditorius, vadovaujantis CPK 48 straipsnio 3 dalimi, pateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių savo teises dalyvauti procese.

2. Teismui atsisakius pakeisti pradinį išieškotoją nauju, butų pažeistos naujojo kreditoriaus teisės, kadangi tokiu atveju, naujasis kreditorius, vadovaujantis CPK 137 straipsniu, negali iš naujo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, taip pat negali kreiptis į antstolį, kad būtų pradėtas vykdymo procesas, kadangi antstolis, vadovaujantis CPK 48 straipsniu, reikalauja teismo nutarties, kuria būtų pakeista šalis. Esant tokiai situacijai, naujasis kreditorius neturi jokių galimybių atgauti skolos.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.). Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t.y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Teisinė sfera“ kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išieškotoją iš BADB „Baltikums Draudimas“ į UAB „Teisinė sfera“, pateikė teismui 2014 m. gruodžio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. BD-002 SP, kurios pagrindu reikalavimo teisė, kylanti iš 2008 m. lapkričio 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-679-634/2008, buvo perleista naujajam kreditoriui – UAB „Teisinė sfera“. Taip pat pateikė Šakių rajono apylinkės teismo išduotą 2008 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį raštą. Gavęs tokį pareiškėjos prašymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ar vykdymo procesas yra prasidėjęs, ar ne. Svarbu, kad tai yra teisėtai į teismo sprendžiamą civilinį teisinį santykį įstojusio asmens prašymas, nagrinėtinas teismine tvarka. Todėl šiuo atveju UAB „Teisinė sfera“, kaip teisėto reikalavimo perėmėjos teisės (CK 6.101 str. 1 d., 3 d., CK 6.156 str. 1 d.), negali būti nepagrįstai suvaržomos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos nurodomu argumentu, jog teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Proceso stadija yra nuoseklus proceso tęstinumas. Pereinant nuo vienos proceso stadijos prie kitos nėra ir neturi būti vakuumo, kuris trukdytų proceso šalims įgyvendinti procesines teises. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Šakių rajono apylinkės teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą išieškotojui BADB „Baltikums Draudimas“, tuo sudarydamas prielaidas prasidėti vykdymo procesui. Dėl to, pareiškėjai paprašius pakeisti šalį vykdymo procese, teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti to padaryti vien dėl to, jog formaliai vykdomasis dokumentas dar nėra pateiktas vykdyti antstolio kontorai. Įpareigojimas šaliai kreiptis į antstolį dėl vykdymo veiksmų pradėjimo, iš anksto žinant, kad turės būti kreiptasi dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, yra nepagrįstas. Tuo labiau, kad susidarytų tokia situacija, kai kreipusis pareiškėjai tiesiai į antstolį, pastarasis turėtų atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, nustačius, kad vykdomąjį dokumentą pateikė formaliai tam teisės neturintis asmuo (CPK 650 str. 1 d., 651 str. 2 d. 1 p.). Pernelyg formalizuotas proceso normų aiškinimas bei taikymas, kai tai neatitinka protingumo ir teisingumo principų, turėtų būti pripažintas kaip netinkamas.

Šias aplinkybės pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir spręsti, ar byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, o priėmė tik formalų sprendimą, konstatuotina, kad neatskleidė bylos esmės. Šios aplinkybės suteikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais, teismas

nutarė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas