Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Byla Nr. ATP-111-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
ATP-111-485/2015
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01125-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-111-485/2015
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01125-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimo S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimu S. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. ir už šį pažeidimą paskirta nuobauda – 1158 Eur (4000 litų) bauda su transporto priemones automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

S. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2014-10-08 apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini) 29-ajame kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,72 promilės girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

S. L. nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimu ir prašo jį panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti neesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė šališką nutarimą, neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, nepagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir konstatavo, kad S. L. vairavo automobilį. Liudytojai nurodė, kad jie dėl S. L. vairavimo vos neįvažiavo į griovį, tačiau toje vietoje dėl kelkraščio atitvarų tai nėra įmanoma. Taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kad jie pasivijo S. L. automobilį ir jį ištraukė iš važiuojančio automobilio. Teismas visiškai nevertino S. L. parodymų, kad jis buvo neblaivus, tačiau automobilio nevairavo. Automobilį vairavo jo draugė I. V. Važiuojant iš draugo, automobilis pradėjo trūkčioti, tuomet jie sustojo šalikelėje, draugė susistabdė pakeleivingą automobilį ir nuvažiavo į Alytų pasiimti kito automobilio, o jis liko laukti sustojusiame automobilyje, iš kurio jį ir ištraukė trys vyrai ir laikė kol atvyko policija. Šias aplinkybes patvirtino jo draugė, kuri nuosekliai nurodė, kad būtent ji vairavo automobilį. Visiškai neaišku kodėl teismas atmetė pažeidėjo ir liudytojos I. V. parodymus, nes nebuvo paneigtas faktas, kad vairavo automobilį būtent I. V. bei, kad automobilis sugedo.

Apelianto nuomone įrodymai buvo surinkti netinkamai, apsiribota jų minimaliu kiekiu bei jie įvertinti netinkamai, todėl administracinė teisena S. L. atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimą, o S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

S. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo išvada, jog S. L. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kauno apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. L. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Apeliantas yra teisus teigdamas, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl S. L. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – liudytojus R. B., K. B. ir A. B., apklausė patį S. L., jo teigimu automobilį vairavusią draugę I. V., taip pat policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą pagal iškvietimą. Šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis automobilio nevairavo. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog automobilį vairavo kitas asmuo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad apeliantas sutinka, jog įvykio laiku buvo neblaivus, jam nustatytas 1,72 promilių girtumas, tik teigia, kad nevairavo automobilio. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė liudytojų I. V. ir E. V. parodymais, patvirtinančiais, kad automobilį vairavo I. V., kuri jam sugedus, sustojo šalikelėje. Tačiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų E. D. ir K. V. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta S. L. versija, kad jis 2014 m. spalio 8 d. automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Kaip matyti iš policijos pareigūnų E. D. ir K. V. parodymų teisme ir tarnybinių pranešimų (b. l. 3-6), buvo gautas pranešimas, kad už Simno piliečiai sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykę į įvykio vietą, rado du automobilius, vieną šalia kito stovinčius važiuojamoje kelio dalyje ir keturis vyriškius. Trys piliečiai paaiškino, kad jiems bevažiuojant link Kalvarijos jų eismo juosta, iš priekio atvažiavo automobilis Audi ir vos nesusidūrė su jų automobiliu. Jie pamatę, kad vairuotojas buvo neblaivus, apsisuko ir minėtą automobilį pasivijo, ištraukė vairuotoją iš automobilio, paėmė iš jo automobilio raktelius ir jį sulaikė, taip pat iškvietė policijos pareigūnus. Sulaikytas asmuo akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivus, nors jis neigė, kad vairavo. Girtumo nustatyti nepavyko, automobilis nuvilktas į saugomą aikštelę, o minėtą vairuotoją pristatė į komisariatą, kur jam nustatė girtumą. Liudytojai R. B., K. B., A. B. teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kad įvykio dieną važiavo trise automobilyje į Kalvariją. Kelyje Simnas-Kalvarija, posūkyje prasilenkiant su automobiliu Audi, pastarasis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, važiavo tiesiai į juos, tuomet jie pasuko savo automobilį ir įvažiavo į griovį, kadangi neturėjo kur trauktis. Pastebėjo, kad tame automobilyje už vairo sėdi vienas vairuotojas ir akivaizdžiai matėsi, kad jis girtas. Apsisuko ir vijosi tą vairuotoją. Pasiviję minėtą automobilį, atsisukę langą ranka stabdė, o vairuotojas žiūrėjo į juos, paskui sustojo vidury kelio. Jis iš sustabdyto automobilio ištraukė raktelius ir iškvietė policiją. Priešingai negu teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų teisme duotais parodymais bei liudytojų R. B., K. B., A. B., kurie nėra suinteresuoti asmenys, parodymais, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnai ar S. L. sulaikę asmenys būtų suinteresuotas nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo nesivadovauti liudytojos I. V. parodymais, kad automobilį vairavo ji ir tik jam sugedus, paliko šalikėlėje ir išvažiavo į Alytų paimti kito automobilio, o pažeidėjas liko saugoti sugedusį automobilį, tačiau šias aplinkybes paneigia tai, liudytoju apklausto V. S. parodymai, kad jis atvyko tą vakarą įvykio vietą pagal policijos iškvietimą, rado automobilį Audi stovintį važiuojamojoje kelio dalyje. Šio automobilio nereikėjo tempti, jis paprastai užsivedė ir nebuvo jokių sugedusio automobilio požymių. Tai patvirtino ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, todėl apelianto argumentas, kad nebuvo paneigtas automobilio sugedimo faktas, atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiek S. L., tiek ir liudytojos I. V. nurodyta aplinkybė, kad būtent I. V. vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, nėra patvirtinta bylos faktiniais duomenimis, todėl atmestina. Teismas pagrįstai liudytojos I. V. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti S. L. išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Kadangi anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. L. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam 2014-04-18 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, įvertino kad nėra nustatyta S. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už šiurkščius (vairavimą esant neblaiviam), neteistas, paskirtos baudos sumokėtos, todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. L. skirta minimali ATPK 130² str. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurią tinkamai individualizavo, todėl keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika