Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu išvykimas nesusijęs su darbu;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu išvykimas nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams įpareigojant: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu išvykimas nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu išvykimas nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad:Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. liepos 8 d., apie 16.00 val., A. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – motina A. K. – metu grasino ją nužudyti pasakydamas: „Aš tave, (necenzūrinis žodis), nuvarysiu iš kur negrįžtama" ir eidamas į ją su rankoje laikomu į ją nukreiptu peiliu nukentėjusiajai sudarė realų pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. liepos 8 d., po 16.00 val., A. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – motina A. K. – metu, netrukus po to, kai pagrasino ją nužudyti ir ši išmušė peilį jam iš rankos, tyčia vieną kartą delnu sudavė A. K. į veidą sukeldamas jai fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismas, apkaltinamajame nuosprendyje spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo E. B. atžvilgiu bus pasiekti skyrus laisvės apribojimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad paskirta bausmė yra per didelė, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Nuteistasis pažymi, kad dėl nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, ši ieškinio nereiškia, nes moralinės žalos nepatyrė, jokių pretenzijų neturi. Aplinkybės, kad neįsiteisėjus nuosprendžiui užsiregistravo darbo biržoje, anoniminių alkoholikų grupėje, kreipėsi į probacijos skyrių dėl kitų programų, užsirašė konsultacijai pas psichologą, rodo, kad nuteistasis nėra linkęs daryti nusikaltimus. Nuteistasis tikina, kad padaryti veiksmai ir jų sukelti padariniai privertė keisti gyvenimo būdą iš esmės, todėl bausmės tikslai ir paskirtis gali būti įgyvendinti be paskirtos bausmės. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendis ginčijamas bausmės skyrimo aspektu. E. B. įsitikinimu jis yra nubaustas per griežtai, prašo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.Skundžiamu nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, padarymo ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Aukštesnysis teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos duomenis, išanalizavęs nuteistojo skundo argumentus, sprendžia, kad nuteistojo E. B. teiginiai dėl per griežtos, teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančios bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama bausmės individualizavimo procese. Nuosprendžio turinys, jame išdėstyti motyvai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmės skyrimas išsamiai argumentuotas (2 t., b. l. 95). Nesutikti su laisvės apribojimo bausmės skyrimo motyvais apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistasis skunde mini aplinkybes, kurios, jo įsitikimu, rodo, kad yra nubaustas per griežtai ir kurios, jo manymu, sudaro pagrindą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, priešingai, negu yra įsitikinęs nuteistasis, mano, kad BK 38 straipsnio taikymas nuteistojo E. B. atžvilgiu nėra galimas.Remiantis BK 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatytos visos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. E. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nebuvo, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo, nuteistajam atleido. Šios aplinkybės rodo, kad E. B. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir panašiai). Taip pat teismas turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą. Nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau taip pat nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos neteisėtiems veiksmams. Nusikaltimai įvykdyti prieš savo šeimos narį – mamą, jos namuose, grasinta naudojant peilį. Šios aplinkybės didina nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nusikaltimų padarymo metu E. B. nebuvo teistas. Tačiau negali būti nevertinama aplinkybė, kad po nusikaltimų padarymo dar du kartus nusikalto – vairavo automobilį būdamas neblaivus, už tai buvo nuteistas. Paminėti duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas yra faktorius, skatinantis E. B. daryti nusikaltimus, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad nuteistasis stengiasi spręsti šią problemą, byloje nėra. Skunde E. B. teigia, kad kreipėsi į probacijos skyrių dėl programų, kurios suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą, užsiregistravo anoniminių alkoholikų grupėje, užsirašė į konsultaciją pas psichologą, užsiregistravo darbo biržoje, tačiau tai patvirtinančių duomenų su skundu nepateikė, o byloje tokių duomenų nėra. E. B. baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, taikant BK 38 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nebus pasiekti. Kolegija pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusioji susitaikė, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad E. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja išreiškė abejonę dėl bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo teisingumo nurodydama, kad padarytos veikos laikytinos idealia nusikaltimų sutaptimi, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti tada, kai įgyvendinant vieningą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad E. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Remiantis paties nuteistojo, nukentėjusiosios paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad E. B., grasindamas nužudyti, jau turėjo sumanymą sukeli nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. grasinimas nužudyti ir sukelti fizinį skausmą buvo apjungtas vieninga kaltininko tyčia. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas E. B. nusikalstamų veikų idealia sutaptimi, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį.Įvertinusi nustatytų teisinių faktinių aplinkybių visumą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK 54 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, kurias įpareigoja vertinti baudžiamasis įstatymas, taip pat kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės individualizavimo procese ir paskyrė teisingą, protingumo, proporcingumo reikalavimus atitinkančią bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Aplinkybių, dėl kurių skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas, apeliacinėje instancijoje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.