Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas neišduoti D. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2022-06-28 Marijampolės AVPK buvo gautas D. R. prašymas Nr. 22-G-64-01401-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2022-07-19 sprendimu Nr. 64-IL-8645 nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu - ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (b. l. 8-10).

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2022-07-19 sprendimo Nr. 64-IL-8645 „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta D. R. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, D. R. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-05-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu, pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio (Turto prievartavimas) 1 dalyje (Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą), paskiriant galutinę bausmę - 90 parų areštą (b. l. 92); 2018-03-12 Bedfordširo magistrato (Didžioji Britanija teismo) pripažintas padaręs nusikalstamą veiką - vagystę, paskiriant laisvės atėmimą 28 dienoms ir piniginę baudą (b. l. 89, 90), o 2018-01-01 Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate D. R. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, pagal nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalyje (Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino), bei pareikšti įtarimai, tačiau 2018-01-12 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas (b. l. 46-48).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. R. keturis kartus buvo pristatytas į policijos komisariatus, dėl viešosios tvarkos, kėsinimosi į valdymo tvarką ir girto pasirodymo viešoje vietoje padarytų pažeidimų, tai yra: 2015-03-26 (neblaivus - neblaivumą nusistatyti atsisakė), 2016-03-18 (neblaivus - neblaivumą nusistatyti atsisakė), 2018-01-01 (neblaivus - nustatytas 2,15 promilių girtumas), 2019-01-18 (neblaivus - neblaivumą nusistatyti atsisakė) (b. l. 93-96). Be to, D. R. dešimties metų laikotarpiu 29 (dvidešimt devynis) kartus baustas už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos ir kėsinimosi į valdymo tvarką pažeidimais: 2016-03-18 ir 2019-01-18 baustas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (LR ANK 481 str.) ir 2011-04-04, 2015-03-26, 2016-03-18 dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymo (LR ATPK 187 str. 2 d.), už kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2017-10-27, 2017-11-03, 2019-05-21, 2020-05-17, 2021-09-08, 2021-11-10, 2021-11-10 ir 2022-05-07 (už nustatyto greičio viršijimą), bei už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2014-09-29, 2015-10-13, 2015-06-24, 2017-11-15, 2017-11-03, 2018-08-03, 2018-02-14, 2019-07-27, 2020-05-17, 2021-07-01 ir už gamtos ir aplinkos apsaugos, bei darbo pažeidimus: 2016-04-20, 2018-04-18, 2019-05-07, 2021-06-30, 2022-04-29, 2022-04-08, 2022-04-13 (b. l. 49 - 66, 79 - 87). Taip pat D. R. kartą buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė - nuo 2016-07-19 iki 2017-07-19 - oficialus perspėjimas (b. l. 91).

Atsižvelgiant į išvardintą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.

Teismas akcentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, viršijant leistiną greitį, yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį ir sistemingai bei piktybiškai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles, kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Be to, pareiškėjas eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos ir kėsinimosi į valdymo tvarką pažeidimais (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas; policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas), kas taip pat patvirtina, jog pareiškėjas kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuolat pažeidinėja teisės aktais nustatytas taisykles, dėl ko jam yra skiriamos įvairios nuobaudos, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismo vertinimu, praėjo per mažai laiko po paskutinių teisės pažeidimų padarymo (nepraėjo nei metai po paskutinio nubaudimo), kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas savo elgesiu jau nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog šaunamasis ginklas jam reikalingas savo ir kitų asmenų sveikatos, gyvybės, nuosavybės apsaugai, nes jis nuolat disponuoja didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kad jis yra charakterizuojamas tik teigiamai, nėra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. nepatenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo priimtas sprendimas – atsisakyti pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį panaikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.