Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal T. A. ir E. S. skundą su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centru, Migracijos departamentu prie LR VRM dėl Migracijos departamento pažymų dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo panaikinimo dalyje dėl apgyvendinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai T. A. ir E. S., kreipdamiesi į teismą, prašo panaikinti jų bei jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priimtas Migracijos departamento prie LR VRM 2022-09-08 pažymas dėl prašymų suteikti prieglobstį priėmimo dalyje dėl jų apgyvendinimo bei paskirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo ribojimų.

P. T. A. paaiškino, kad jis su savo sutuoktine E. S. ir trimis nepilnamečiais vaikais pabėgo iš Rusijos Federacijos. Pasienio kontrolės punkte jie Lietuvos pasieniečiams pateikė savo bei vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei pateikė prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo. Jie buvo apgyvendinti Pabradės užsieniečių registracijos centre, jiems yra sudarytos geros sąlygos, bet jie gali judėti tik tam skirtoje centro teritorijoje. Prašo suteikti jiems galimybę išeiti už centro teritorijos ribų.

Iš esmės analogiškai paaiškino pareiškėja E. S..

Pareiškėjų atstovas palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų asmenybės nustatytos, jie turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kuriuos pateikė VSAT pareigūnams valstybės sienos kontrolės punkte. Taip pat pareiškėjai iš karto pateikė prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo. Jų prašymai buvo priimti. Pareiškėjai šiuo metu yra prieglobsčio prašytojai, jie apgyvendinti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre suteikiant jiems teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad apgyvendinimas be teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje prilyginamas sulaikymui, todėl pareiškėjai faktiškai yra sulaikyti. Sulaikymas negali būti taikomas nepilnamečiams vaikams. Prašo pareiškėjų skundą patenkinti ir skirti pareiškėjams bei jų nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje be judėjimo laisvės apribojimų.

Suinteresuoto asmens VSAT prie LR VR Užsieniečių registracijos centro atstovas paaiškino, kad pareiškėjai yra apgyvendinti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre kaip pasienio kontrolės punkte, jie nėra įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nei Migracijos departamentas prie LR VRM, nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nei teismai nėra priėmė užsieniečių atžvilgių sprendimų dėl jų judėjimo laisvės ribojimų. Pagal įstatymą jie gali judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Kadangi užsieniečiai nėra įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Valstybė sienos apsaugos tarnyba negali spręsti užsieniečių apgyvendinimo ir judėjimo klausimų. Užsieniečiai yra apgyvendinti kartu, jiems yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jie gali naudotis visomis Užsieniečių registracijos centre teikiamomis paslaugomis. Dėl užsieniečių prašomos skirti jiems alternatyvios sulaikymui priemonės iš esmės neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie LR VRM atstovė paaiškino, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus. Užsieniečiai nėra įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, jų atžvilgiu yra priimti sprendimai jų prieglobsčio prašymus nagrinėti skubos tvarka, todėl nebuvo sprendžiamas jų apgyvendinimo klausimas. Pagal įstatymą užsieniečiai apgyvendinti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prašo užsieniečių skundų netenkinti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjai T. A. ir E. S. bei jų nepilnamečiai vaikai K. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., (duomenys neskelbtini), S. A., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką 2022-09-07 per VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Raigardo pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punktą. Užsieniečiai VSAT pareigūnams pateikė Rusijos Federacijos piliečių pasus ir prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu 2022-09-08 surašė pažymas dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, kuriuose nurodyta: prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės ( skubos tvarka ); klausimas dėl prieglobsčio prašytojų įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra sprendžiamas; klausimas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes asmenys yra PKP ir nėra įleidžiami į teritoriją. Užsieniečių asmenybės nustatytos, jie yra prieglobsčio prašytojai, šiuo metu faktiškai apgyvendinti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre suteikiant jiems teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Kaip minėta, pareiškėjai prašo panaikinti jų bei jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priimtas Migracijos departamento prie LR VRM 2022-09-08 pažymas dėl prašymų suteikti prieglobstį priėmimo dalyje dėl jų apgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjų atžvilgiu yra taikomas LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau – ir Įstatymas ) X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 1 dalį užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalį Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas: 1) atvyko iš saugios kilmės valstybės; 2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis; 3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo; 4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami; 5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus; 6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę; 7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus; 8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nuryti atvejai, kai prašymai dėl prieglobsčio suteikimo nenagrinėjami.

Esant išdėstytam galiojančiam teisiniam reglamentavimui, Migracijos departamentui prie LR VRM priėmus sprendimus užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės ( skubos tvarka ), klausimas dėl užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nesprendžiamas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas, jeigu per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties. Pagal Įstatymą Valstybės sienos apsaugos tarnyba tokius užsieniečius laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Migracijos departamentas prie LR VRM Įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl pareiškėjų skundas dalyje dėl prašymo panaikinti jų bei jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priimtas Migracijos departamento prie LR VRM 2022-09-08 pažymas dėl prašymų suteikti prieglobstį priėmimo dalyje dėl jų apgyvendinimo, negali būti patenkintas.

Pareiškėjai skundu prašo paskirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo ribojimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1512-552/2022 nurodė, jog apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negalima prilyginti alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymui, t. y. pripažinta, jog apgyvendinimas nurodytoje įstaigoje faktiškai atitinka sulaikymą.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, pareiškėjai yra prieglobsčio prašytojai, galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsieniečių asmenybės nustatytos. Prieglobsčio prašymų motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai ( siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ).

Pagal Įstatymo 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( lot. kraštutinė priemonė ) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai turi 3 mažamečius vaikus.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis ). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis ).

Užsieniečiams šiuo metu taikomas judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitinka Įstatyme įtvirtintų priemonių tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Proporcingumo principas reikalauja užtikrinti asmens teises į laisvę ir saugumą bei šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą, t. y. turi būti atsižvelgiama į tai, ar taikoma priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti, pritaikius švelnesnę priemonę. Teismas mano, kad tolesnis užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, jie patys atvyko į Lietuvos Respubliką per VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Raigardo pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punktą, VSAT pareigūnams pateikė Rusijos Federacijos piliečių pasus ir prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų, kad jie bandė pabėgti iš apgyvendinimo vietos ar kitaip pažeidė gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje tvarką. Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracinių įstatymų, nedaro pažeidimų, turi 3 mažamečius vaikus, todėl nors ir egzistuoja sulaikymo pagrindas, atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų interesus, aukščiau išdėstytus motyvus, manytina, jog tikslai, numatyti Įstatymo, gali būti užtikrinti ir pasiekti netaikant sulaikymo, jų atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140¹⁹ str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų T. A. ir E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Taikyti Rusijos Federacijos piliečiams T. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiams vaikams K. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-03-02, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Sprendimas skubiai vykdytinas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.