- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-483-491-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00218-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- D. G., V. B.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. B., tačiau jis teismo nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 16 d. 4.43 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini), per du kartus užsipildamas kuro bei pasirašydamas banko operacijos kvituose už A. R., tokiu būdu degalinės operatoriui save pateikdamas A. R. ir padarydamas A. R. 131,04 Lt turtinę žalą, neteisėtai iniciavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – A. R. išduota SEB banko mokėjimo kortele „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes šis nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo. Apeliantas mano, jog apylinkės teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, liudijančius jo nekaltumą, todėl nenustatė, kad jo veikoje nebuvo esminio nusikaltimo, numatyto BK 215 str. 1 d. subjektyviosios pusės elemento – kaltės formos – tiesioginės tyčios. Nuteistasis prisipažįsta, jog jis inicijavo finansines operacijas, kaip vėliau paaiškėjo, svetima elektronine mokėjimo priemone, tačiau jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad ši elektroninė mokėjimo priemonė priklauso svetimam asmeniui, t.y. A. R., o ne ją atsiskaitymui davusiam V. B.. Suprasti, jog minėta mokėjimo kortelė priklauso ne V. B., jis neturėjo galimybės, nes įvykio metu, naktį, neapšviestoje degalinės vietoje, jis negalėjo įžiūrėti, ar ant kortelės yra būtent V. B. parašas, juolab, kad iki tol jis V. B. gerai nepažinojo ir nebuvo matęs pastarojo parašo. Atsiskaitant už degalus pakviesti V. B. pasirašyti ant kvitų ar pasiaiškinti, ar ant kortelės yra jo parašas, jis negalėjo, nes V. B. tuo metu buvo neblaivus. Apelianto teigimu apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis ir spėliojimais apie jo suvokimą veikos neteisėtumu, tačiau tai nebuvo įrodyta, todėl veikoje nesant vieno iš subjektyviosios pusės elementų – tyčinės kaltės, nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 215 str. 1 d., sudėties.