Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-246-297/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
1-246-297/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
V. A.
Advokatai
Vilma Petrauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-246-297/2016(Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00213-2016-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą V. M.,gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei,kaltinamajam V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. A. 2016 m. kovo 20 d. 12.40 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį A. N., gim. (duomenys neskelbtini), suėmęs ranka apie 2 min. tampė mažamečiui dešiniąją ausį, taip sukėlė nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. A. kaltės nepripažino, nes į svetimą butą nebuvo įėjęs ir jokio smurto prie A. N. nevartojo. Paaiškino, kad jis turi 6 metų amžiaus sūnų D. A.. Kaimynystėje gyvenantis vaikas A. N. žaisdavo tame pačiame kieme kaip ir kaltinamojo sūnus D. ir buvo keli atvejai, kada jis nuskriaudė D., todėl kaltinamasis subarė A. N.. 2016-03-20 apie 12 val. iš kiemo į namus grįžęs sūnus pasakė, kad A. N. metė jam į veidą sniego gniūžtę. Po to sūnus vėl išėjo į kiemą žaisti, o kaltinamasis pro buto langą jį stebėjo. Pamatė, kaip A. N. pargriovė D. ant sniego ir grūdo sniegą vaikui už kepurės. Tai pamatęs, supyko ir išskubėjo į kiemą, norėdamas paklausti A. N., kodėl jis taip elgiasi. Išėjęs į lauką matė, kad A. N. nuėjo į savo namą. Sekė jam iš paskos. Butas, kuriame gyvena A. N., yra daugiabučio namo pirmame aukšte. Pabeldė į buto duris, jas atidarė A. N., kuris buvo dar nespėjęs nusirengti, su kepure ant galvos. Kaltinamasis į butą nėjo, liko stovėti laiptinėje prie buto durų. Jį pamatęs, A. N. iš karto pasakė „jis pirmas pradėjo". Kaltinamajam nespėjus nieko atsakyti, prieškambaryje pasirodė A. N. močiutė V. M., kuri pradėjo keikti kaltinamąjį negražiais žodžiais, tada ir kaltinamasis atsakė jai tuo pačiu ir apsisukęs išėjo, grįžo į savo butą. Už pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, klausė, ar buvo konfliktas, kaltinamasis atsakė, kad nieko nebuvo. Įvykio metu buvo blaivus. Į V. M. butą nebuvo įėjęs, nesuėmė A. N. už ausies ir netampė, to ir nebūtų galėjęs padaryti, nes vaikas buvo su kepure, kuri dengė ausis.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. A. kaltės taip pat nepripažino, analogiškai aiškino įvykio aplinkybes (b. l. 75-76).

Nepilnametis nukentėjusysis A. N., apklaustas liudytoju bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kieme su vaikais lipdė sniego senį ir D. (kaltinamojo sūnus) sudavė jam per petį žaisliniu kastuvėliu, o po to nubėgo namo pasiskųsti. A. N. irgi nuėjo namo. Būdamas prieškambaryje, išgirdo beldimą į buto duris. Jas atidaręs, pamatė D. tėvą, kuris suėmė jam už ausies ir paklausė, kodėl jis griauna D. besmegenį. Suėmęs už ausies, ją užsuko, keldamas į viršų, taip laikė užsukęs ausį ir pagrasino, kad jeigu dar taip padarys, bus blogai. Po to D. tėvas negražiai išvadino atėjusią močiutę, o ši batu trenkė jam per petį, ir tik tada D. tėvas paleido jo ausį ir išėjo. Nuo tampymo ausis pasidarė visa raudona ir ją skaudėjo dar dvi dienas (b. l. 17-18, 49-50).

Teisme apklausta nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą (globėja) V. M. parodė, kad 2016-03-20 apie 11.30 val. jos anūkas A. N. išbėgo į kiemą lipdyti sniego senio. Pro langą matė, kad kieme buvo ir daugiau vaikų. Konflikto tarp vaikų nematė ir negirdėjo. Apie 12.30 val. anūkas parėjo namo, paklausė, ar jis gali nueiti pas kaimynystėje gyvenantį berniuką E.. Tuo momentu pasigirdo stiprus beldimas į duris. V. M., būdama kambaryje, nematė, kas atėjo, bet jai buvo keista, kad prieškambaryje stojo tyla, todėl nuėjo pažiūrėti kas darosi. Pamatė atėjusį kaimyną V. A., kuris buvo įėjęs į butą, stovėjo koridoriuje ir ranka sugriebęs anūkui A. už dešinės ausies ją tampė, sakydamas, kad išauklės vaiką, dar grasino žodžiais „pamatysi, kas tau bus“, o išsigandęs anūkas tyliai verkė. Tai pamačiusi, pati labai susijaudino, griebė anūko batą ir metė į V. A., pataikė į nugarą ir tada šis besikeikdamas išėjo. V. M. paskambino į policiją, pranešė apie įvykį. Dar nuėjo pas kaimynę į butą Nr. 2, pasakė jai, kad iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, su jais nuėjo pas kaltinamąjį V. A., bet šis pareigūnų akivaizdoje pradėjo ją įžeidinėti, tada ji parašė pareiškimą policijai dėl V. A. veiksmų anūko atžvilgiu. Kai policija išvyko, ji drauge su anūku A. nuėjo pas kaimynę J. N., papasakojo apie įvykį, parodė anūko paraudusią ausytę, paprašė kaimynės, kad ji nufotografuotų vaiko ausis. J. N. ar tai jos dukra nufotografavo. A. A. dar kelias dienas skundėsi, kad jam skauda ausį, jis negalėjo miegoti ant dešinės pusės.

Liudytoja J. N., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. M. yra jos kaimynė, ji globoja mažametį A. N.. 2016-03-20 apie pietus liudytojos nepilnametė dukra P. išgirdo laiptinėje triukšmą, apie tai pasakė J. N.. Šiai nespėjus išeiti į laiptinę pažiūrėti kas vyksta, į butą įbėgo V. M., kuri buvo išsigandusi, pasakė, kad iškvietė policiją ir daugiau nieko nepaaiškinusi išbėgo. Liudytoja pro langą matė, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie bendravo su V. M.. Jiems išvykus, pas ją į butą atėjo V. M. su anūku A. ir papasakojo, kad į jų butą buvo atėjęs V. A., kuris užpuolė A., sugriebė jam už ausies ir ją tampė. Pats A. nieko nekalbėjo, buvo išsigandęs, sutrikęs. Buvo akivaizdžiai matyti, kad A. dešinė ausis paraudusi. V. M. prašymu liudytoja savo telefonu nufotografavo abi A. ausis ir vėliau, kai jos duktė P. buvo iškviesta apklausai į policiją, ji davė telefoną, kad P. parodytų pareigūnams nuotraukas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. J., Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos vyriausiasis patrulis, parodė, kad policijos budėtojo nurodymu nuvyko pagal gautą iškvietimą į Ulonų gatvę. Pareigūnus pasitiko moteris, kuri buvo susijaudinusi, išsigandusi, ji paaiškino, kad kaimynas nuskriaudė jos anūką. Nukentėjusio vaiko šalia tos moters nebuvo, taigi, liudytojas jo nematė. Su moterimi nuėjo pas kaltininką, šis neigė smurtavęs prieš jos anūką, jie abu pradėjo bartis, ginčytis. Galiausiai moteris parašė policijai pareiškimą dėl kaimyno neteisėtų veiksmų ir pareigūnai išvyko.

Iš V. M. pareiškimo policijai matyti, kad 2016-03-20 V. M. kreipėsi į policiją nurodydama, kad 2016-03-20 apie 12.40 val. pasigirdus beldimui į jos buto duris ir anūkui A. jas atidarius, pasigirdo anūko verksmas, atbėgusi V. M. pamatė V. A., kuris tampė jos anūką už ausies ir ant jo rėkė (b. l. 11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti buto (duomenys neskelbtini), prieškambaryje (b. l. 38-41).

Policijos įvykių registravimo žurnalo duomenys patvirtina, kad 2016-03-20 12.50 val. policijoje gautas telefoninis V. M. pranešimas apie tai, kad prieš 5 min. pas ją į namus atėjo kaimynas, kuris pradėjo tampyti jos anūką 8 metų amžiaus už ausų, rėkauti; tą pačią dieną 12.53 val. išsiųstas policijos patrulis (b. l. 34-37).

Iš A. N. ausų nuotraukų matyti, kad dešinė vaiko ausis paraudusi ir patinusi (b. l. 21).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-484-849/2015, patvirtina, kad nepilnamečiui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos, nustatyta nuolatinė globa V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje (22-27).

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamojo V. A. kaltei pagrįsti.

BK 140 str. 3 d. įtvirtinta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamojo V. A. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nuėjo į namus pas mažametį A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tikslu jį sudrausminti dėl pastarojo veiksmų kaltinamojo šešiamečio sūnaus Domo atžvilgiu. Kaltinamojo teigimu, į butą, kuriame gyvena A. N., jis nebuvo įėjęs ir A. N. atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. Tačiau tokie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiojo A. N. parodymams, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis A. N. viso bylos tyrimo metu nuosekliai ir vienodai aiškino, kad išgirdęs beldimą į buto duris, jis atidarė duris ir į butą išsyk įėjo D. tėvas, t. y. V. A., kuris suėmė jam už dešinės ausies ir kelias minutes tampė, dėl ko vaikas nurodė jautęs fizinį skausmą. Nukentėjusiojo A. N. parodymus patvirtino V. M., kuri girdėjo stiprų beldimą į savo buto duris, o po kelių minučių nuėjusi pažiūrėti kas atėjo, pamatė savo buto prieškambaryje V. A., kuris buvo suėmęs jos anūkui A. už dešinės ausies, dėl ko vaikas verkė. Būtent tokias pat įvykio aplinkybes V. M. nurodė ir paskambinusi policijai, o taip pat ir savo parašytame pareiškime. Liudytoja J. N. patvirtino, kad praėjus valandai po konflikto ji matė A. N. ir jos teigimu vaikas buvo išsigandęs, jo dešinė ausis raudona. Tai, kad viena A. N. ausis buvo paraudusi, o kita – ne, akivaizdžiai matyti ir iš nuotraukų (b. l. 21), kurios pagal J. N. parodymus buvo padarytos jos telefonu po 2016-03-20 konflikto, o vėliau pateiktos policijos tyrėjui. Liudytojų V. J., J. N. parodymais nustatyta, kad A. N. globėja V. M. po konflikto su kaltinamuoju buvo susijaudinusi, išsigandusi, jos reiškiamos emocijos rodė, kad V. M. neišsigalvojo, kad V. A. smurtavo prieš jos anūką. Nors kaltinamasis aiškino, kad A. N. netinkamai elgėsi jo mažamečio sūnaus D. atžvilgiu, tačiau byloje nėra duomenų apie A. N. padarytus teisei priešingus veiksmus, kaltinamasis dėl to nesikreipė į atitinkamas institucijas (pvz. į policiją ar Vaiko teisių apsaugos tarnybą), iš liudytojo V. J. parodymų seka, kad kaltinamasis neturėjo pretenzijų dėl jo sūnaus D. sužalojimo. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmeta kaltinamojo paaiškinimus, kad jis netampė mažamečiui A. N. už ausies, ir vertina juos kaip gynybinius, nes jie prieštarauja įrodymų visumai. Kaltinamojo versija, kad vaiko ausis galėjo parausti nuo kito asmens poveikio, yra nepagrįsta jokiais patikimais duomenimis. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. A. kaltė atlikus smurtinius veiksmus, pasireiškusius vaiko ausies suspaudimu ir tampymu, yra įrodyta. Kaltinamasis, tampydamas devynmečiui vaikui už ausies, turėjo suvokti, kad tai sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą, ir kaltinamasis to norėjo, nes nesiliovė tampęs už ausies net ir pasirodžius vaiko globėjai V. M.. Pripažintina, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumą priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Dėl kaltinamojo veiksmų atsiradę padariniai nėra sunkūs, vaiko sveikata nebuvo sutrikdyta. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Nedirba, registruotas darbo biržoje. Įvertinus visas aplinkybes, skirtina BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje, išlaiko vaiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir nubausti 12 MGL dydžio, t. y. 451,92 Eur bauda.

Nustatyti, kad 12 MGL dydžio bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

CD laikmeną su apklausos vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė