Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-17 · Byla Nr. N-444-1032-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
N-444-1032-07
Teisėjai
Algirdas Taminskas, Virgilijus Valančius, Vaida Urmonaitė
Pažeidėjas
K.B.
Administracinė byla Nr. N1-1032/2007Procesinio sprendimo kategorija 34.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d. nutarimo K.B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato centro policijos komisariato viešosios policijos centro policijos nuovados (toliau – ir Kauno miesto VPK Centro PK) pareigūnas 2006 m. rugpjūčio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad K. B. mikroautobusu „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) už atlygį, neturėdamas licencijos verstis šia veikla, vežė keleivius iš Vilniaus į Kauną ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje.

K. B. nepripažino, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, ir nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. buvo Kaune, važinėjo su automobiliu, buvo sustojęs Vytauto prospekte norėdamas papietauti, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, tačiau keleivių jis nevežiojo.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 3 d. nutarimu K. B. nubaudė vieno tūkstančio litų bauda ir nutarė konfiskuoti A.J. vardu registruotą automobilį „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme K. B. savo kaltės nepripažino.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė teismo posėdyje apklaustų liudytojų Igorio Poltorockio, Vidmanto Bakano, Roberto Sukavičiaus, Nerijaus Arlavičiaus parodymais, tarnybiniais pranešimais, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Naujininkų nuovados pažyma, kurioje nurodyta, jog Vilniaus miesto VPK Naujininkų policijos nuovada 2006 m. rugpjūčio 25 d. organizavo prevencinę akciją, skirtą išaiškinti vežėjus, kurie nelegaliai dirba ir sistemingai pažeidžia Lietuvos Respublikos transporto kodekso 18 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Vilniaus miesto VPK pažymoje nurodyta, jog minėtos prevencinės akcijos metu Vilniaus autobusų stoties prieigose šalia parduotuvės „IKI“ buvo pastebėtas automobilis „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, padedamas kitų asmenų, rinko keleivių grupes, vykstančias į Kauną. Teismo posėdžio metu liudytojai I. Poltarackis ir V. Bakanas paaiškino, kad gauta iš Vilniaus miesto VPK informacija pasitvirtino. 2006 m. rugpjūčio 25 d. apie 11 valandą, netoli dvidešimt ketvirtuoju numeriu pažymėto pastato Vytauto prospekte, buvo pastebėtas automobilis „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo du keleiviai. Liudytojas R. Sukavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad iš Vilniaus miesto VPK buvo gauta informacija, jog iš Vilniaus nelegaliai vežiojami keleiviai mikroautobusu, o pažeidėjas sulaikymo metu nepateikė nei dokumentų, nei licencijos vežti keleivius. Buvo surašytas protokolas ir apklaustas vienas vaikinas, važiavęs automobiliu, kuris nurodė, kad mokėjo pinigus už kelionę.

Liudytojas N. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidėjo asmeniškai nepažįsta. Pamena įvykį, kai mėlynu mikroautobusu vyko iš Vilniaus, o už kelionę sumokėjo dešimt litų mikroautobusą vairavusiam asmeniui, kuris jį išleido prie Kauno autobusų stoties. Išlipęs pamatė pareigūnus, vėliau nuvyko į policijos komisariatą duoti parodymų. Kartu su juo mikroautobuse buvo šeši keleiviai.

Kauno miesto apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, konstatavo, jog K. B. pažeidė ATPK 173 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjas jau buvo baustas už tokį patį teisės pažeidimą, nesigaili dėl įvykdyto pažeidimo. Teismas nutarė skirti baudą ir konfiskuoti automobilį kaip administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankį nepriklausomai nuo to, ar minėtas automobilis priklauso pažeidėjui (ATPK 26 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios 2006 m. gruodžio 6 d. Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymos matyti, jog automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, priklauso A. J. Automobilio savininkas A. J. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimai neįteikti grįžo su atžyma, jog į paliktas žinutes nereaguoja. Teismas nurodė, kad A. J. bylos eiga nesidomi, o byloje nėra duomenų, jog automobilis būtų pavogtas ar be jo leidimo pasisavintas.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ATPK 173 straipsnyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai yra verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas) ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos). Įstatymas administracinės atsakomybės pagal ATPK 173 straipsnį taikymą sieja su dviem sudėtiniais požymiais – vertimusi veikla neturint licencijos, kai ji būtina, ir pajamų gavimo faktas. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti visas faktines bylos aplinkybes bei jas įvertinti. Apeliantas primena, jog jis nuosekliai davė parodymus, kad sulaikymo metu jo automobilis stovėjo prie kavinės, į kurią jis buvo atvykęs papietauti. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, įvertinęs tik policijos pareigūno ir liudytojo N. A. duotus parodymus.

2. Pirmosios instancijos teismas netyrė visų byloje esančių parodymų ir neįvertino liudytojo ir pareigūnų parodymų prieštaravimų. Liudytojas N. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir negali patvirtinti, ar su juo vyko mikroautobusu. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, jog kartu su juo mikroautobusu vyko dar šeši asmenys. Tuo tarpu policijos pareigūnų paaiškinimuose nurodoma, jog pažeidėjo sulaikymo metu, automobilyje buvo tik vaikinas ir mergina. Parodymų prieštaringumą, nepagrįstumą ir klaidingumą patvirtina ir aplinkybė, jog policijos pareigūnai apklausė tik vieną liudytoją N. A., nors automobilyje buvo daugiau asmenų. Policijos pareigūnai nesilaikė ATPK 260 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo protokolą surašantiems subjektams apklausti liudytojus, kurių parodymai gali turėti esminės reikšmės teisėtam ir pagrįstam nutarimui priimti. Pirmosios instancijos teismas neištyrė prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir neįvertino apelianto parodymų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

3. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173 straipsnį būtina nustatyti pinigų paėmimo faktą. Byloje nėra užfiksuotų ir įtvirtintų įrodinėjimo priemonių dėl liudytojo N. A. perduotų dešimties litų, o minėti liudytojo teiginiai pagrįsti tik jo žodiniais parodymais. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, policijos pareigūnai patvirtino, kad iš administracinės atsakomybėn traukiamo asmens pinigai nebuvo paimti ir jų nebuvo reikalauta. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė konkrečiais įrodymais konstatuodamas, jog buvo perduoti dešimt litų. Teismas neįvertino liudytojo N. A. ir policijos pareigūnų skirtingų parodymų dėl pinigų sumokėjimo fakto prieštaringumo, neįrodytas pats pinigų perdavimo faktas.

4. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas ATPK 36 straipsniu, kaip vieną iš priimto nutarimo argumentų be pagrindo nurodė, kad pažeidėjas yra baustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą.

5. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu neužtikrino, jog automobilio savininkas dalyvautų teismo posėdžiuose. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje automobilio savininko atžvilgiu taikant baudžiamąjį kaltinimą ir sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą buvo pažeistos automobilio savininko teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Keleivių vežimas neturint licencijos yra neteisėta veikla, už kurią numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo”). Skiriant administracinę nuobaudą už tokią veiklą, turi būti įrodytas veiklos versliškumas. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), kurios nustatomos remiantis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. ATPK 173 straipsnio numatytos veiklos sistemingumas turi būti įrodinėjamas ne pakartotinai fiksuojant pažeidimų padarymą ir surašant kelis protokolus, o nagrinėjant bylą pagal medžiagą, kuria užfiksuotas tokio pažeidimo padarymas, surenkant ir įvertinant visus įrodymus, patvirtinančius vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija („Administracinių teismų praktika“ Nr. 1. P. 338).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalyje pateikta įrodymų sąvoka, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, <...> taip pat kitokiais dokumentais.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde neigia padaręs ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai jo kaltę patvirtina.

Apelianto versiją, kad jis nevykdė jokio keleivių vežimo, o jo automobilis stovėjo prie kavinės Kaune, į kurią jis buvo atvykęs papietauti, paneigia Vilniaus m. VPK trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Naujininkų policijos nuovados 2006 m. rugpjūčio 25 d. raštas, adresuotas Kauno m. VPK Centro policijos komisariato viršininkui su prašymu sulaikyti automobilį „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini), kadangi minėto automobilio vairuotojas Vilniaus autobusų stoties prieigose rinko keleivių grupes vykti į Kauną ir apie 09.50 val. išvyko Kauno kryptimi (b. l. 8). Šis automobilis ir jo vairuotojas K. Basijevas buvo sulaikytas apie 11.15 val. Kaune priešais autobusų stotį, kur jis padėjo iš automobilio išlipti dviems keleiviams. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų Igorio Poltorackio, Vidmanto Bakano, Roberto Sukavičiaus tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-7) bei šių asmenų kaip liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (b. l. 17, 27). Mikroautobuso keleivis N. A. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. nurodytu laiku vyko automobiliu „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Kauną, ir kad vairuotojui už šią paslaugą sumokėjo 12 Lt (b. l. 4). Nors apklausiamas teisme liudytoju šis asmuo negalėjo patvirtinti, kad jį vežė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B., tačiau tai gali būti paaiškinama ilgu laiko tarpu tarp įvykio ir teismo posėdžio 2006 m. lapkričio 27 d., kuriame buvo duodami parodymai. Tuo tarpu N. A. raštu užfiksuoti paaiškinimai yra aiškūs ir nuoseklūs. Šio asmens rašytinių paaiškinimų reikšmės nesumenkina tai, kad juose nurodyta, jog iš Vilniaus į Kauną mikroautobusu vyko dar šeši keleiviai, kurie taip pat mokėjo vairuotojui už vežimą, tuo tarpu policijos pareigūnai pastebėjo iš automobilio išlipančius du keleivius. Tai gali būti paaiškinama tuo, jog likę keleiviai galėjo išlipti iš automobilio anksčiau, neprivažiavus Kauno autobusų stoties. Įvertinusi įrodymų visumą, o ypač tai, kad automobilis „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas Vilniuje prie autobusų stoties, kai jo vairuotojas rinko keleivius vykti į Kauną, kad po pusantros valandos jis buvo sulaikytas Kaune, o tokio maždaug tokio laiko reikia įveikti atstumą nuo Vilniaus iki Kauno, kad automobiliu „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) važiavęs keleivis patvirtino mokėjęs pinigus vairuotojui, kad šį automobilį vairavo K. B., kad pats K. B. prisipažino vairavęs automobilį „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) ir sustojęs prie Kauno autobusų stoties, jo teigimu papietauti kavinėje, nors ir neigia vežęs keleivius (b. l. 3), Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija K. B. kaltę pažeidus ATPK 173 straipsnio 1 dalį laiko įrodyta. Jokių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, byloje nėra. Iš bylos įrodymų visumos galima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisėta veikla vertėsi sistemingai bei siekė gauti ir gaudavo pajamų, t. y. jo veikla gali būti kvalifikuota kaip vertimasis keleivių vežimo veikla neturint tam būtinos licencijos. Šias aplinkybes ypač patvirtina minėtasis Vilniaus m. VPK trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Naujininkų policijos nuovados 2006 m. rugpjūčio 25 d. raštas, jog automobilio „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) vairuotojas rinko keleivių grupes vykti į Kauną net padedamas kitų asmenų, t. y. buvo sukurtas keleivių paieškos mechanizmas, taip pat minėtieji raštu užfiksuoti N. A. paaiškinimai.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog kaip pažeidimo įrankį konfiskuojant automobilį „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) galimai buvo pažeistos jo savininko A. J. teisės, nėra teisiškai reikšmingi ir nenagrinėtini, kadangi apeliantui nesuteikti įgaliojimai ginti kito asmens teises administraciniame procese.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d. nutarimo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Algirdas TaminskasVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius