Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2026-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-1021/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-04-10
Bylos Nr.
1-16-1021/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40350-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
D. I.
Advokatai
Arūnas Sakalauskas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-16-1021/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40350-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 10 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,kaltinimą palaikant prokurorei Jūratei Šilingaitei – Pečkienei,dalyvaujant: kaltinamajai D. I., jos gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui,nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui A. S.,nepilnametės nukentėjusiosios įgaliotai atstovei advokatei A. V.,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2015 m. sausio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017 m. gegužės 10 d. Norvegijos teismo už vairavimą esant neblaiviai 18000 NOK arba 15 dienų įkalinimu bei 2 metų draudimu vairuoti autotransporto priemones;

3) 2019 m. sausio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda;

4) 2021 m. kovo 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros;

5) 2022 m. liepos 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - 36 MGL (1800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta galutinė bausmė 32 MGL (1600 Eur) bauda (bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos). Vadovaujantis BK 722 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė, – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

6) 2024 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 34 paros arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; bei dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

7). 2024 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, galutine, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; ir įpareigoti 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei viso bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2025 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2024 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (sveikatos priežiūra), įpareigoti nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuotina nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

D. I. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. spalio 14 d., apie 14.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,70 prom., girtumas, konflikto metu tyčia sugriebė nukentėjusiajai A. I. rankomis už plaukų ir juos tempė, parvertė ją ant žemės bei draskė nugarą, kaklą ir rankas, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. I. fizinį skausmą bei padarė nubrozdinimus kakle, nugaroje ir dešinėje plaštakoje bei kraujosruvą dešinio išorinio kulkšnelio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamoji D. I. teisiamajame posėdyje 2025 m. vasario 10 d. kalta prisipažino visiškai bei parodė, kad supratusi kaltinimo esmę, kalta prisipažįstanti. Neatsimenanti, ar taip buvo, negalinti pasakyti. Galėjo būti įvykus spalio mėnesį, bet ji neduosianti parodymų, nes ji nepamenanti kas įvyko. Tuo metu buvusi namie, (duomenys neskelbtini). Dukrai rankų nedraskiusi, jos rankos katinų apdraskytos, bet tiek to. Turintys katinų. Pripažįstanti viską, daugiau neturinti ką pasakyti. Gailisi. Buvo išgėrusi, stipriai apsvaigusi, dėl to visko neatsimenanti. Buvo tą dieną konfliktas, buvo policija, vaikų teisės ir išvežė dukrą. Dukros atsiprašiusi. Dukra būna su ja, ateina pavalgyti. Šiuo metu nėra jokių konfliktų. Vaiko apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavusi, jai niekas nepranešė apie apklausą. Teismui pagarsinus nepilnametės nukentėjusios apklausos protokolą (1 t., b. l. 80-83), - jei dukra taip pasakė, tai sutinkanti. Jos pajamos 750 eurų. Vaikai ateina po mokyklos, valgyti prašo. Apribota jos motinos valdžia į mergaitę, o berniukas kartu gyvena. Mergaitė pas senelį gyvena, dabar tvarkomas išlaikymas 200 Eur. Jai neseniai apribojo teises. Berniuko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) pas motiną, būna pasiima nakčiai miegoti, bet dieną pareina pas ją. Pas tėvą laikinai gyventi vaikui, ar būtų vieta nežinanti. Mergaitė labai impulsyvaus charakterio ir ji pati yra nukentėjusi. Ji prieš ją smurtavo, tik ji buvo nepilnametė ir jai niekas nieko nedarė. Ji karštų nervų. Sunku pasakyti, ar ji nuo gimimo tokia, niekas jai netinka. Užvakar atsikėlusi į darbą, ji pirma keliasi, o vonioje susitikusi tarpduryje jo vos su durimis nenukirto. Jos tiesiog toks charakteris. Dukrai 16 m. suėjo. Gal jai ir paauglystė, nežinanti. Kurį laiką nesipykę, buvo viskas gerai, jai užeina duris tranko, nesišneka, nors nėra priežasties tam. Šiuo metu nevartojanti alkoholio, lankosi pas psichiatrą ir vartojanti vaistus. Vaistus vartojanti dėl psichinės būsenos. Alkoholio kartas nuo karto atsiranda, nėra nuolatinio jo vartojimo. Seniai vartojanti, kokį 10 m. vartoju. Jai nekonstatuota priklausomybė alkoholiui. Gydžiusis Kauno „Panerio“ klinikoje, gulėjusi ligoninės psichosomatinaime skyriuje. Gerianti vaistus išrašytus medikų. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) nuo tada kai atsigulusi į ligoninę nuo gruodžio 11 d. Siuntusi į probaciją daktarės išrašą. Probacija jai dar nesibaigusi. Dirbanti, reguliariai gerianti vaistus. Gydosi pas Klimašauskienę, ji Marijampolės psichosomatinio skyriaus vedėja. Gulėjusi ligoninėje 2 savaites ir dabar pas gydytoją lankosi poliklinikoje. Policija jai kaltinamąjį aktą įteikė ligoninėje. Gydytoja jai išrašo vaistus ir gerianti juos. Mėnesį, gal pusantro nebuvo jokio konflikto su dukra. Kai matanti, kad dukra blogos nuotaikos, stengiasi visai nelysti jai į akis. 2026 m. kovo 30 d. posėdyje parodė, kad jai ekspertizės akto išvados žinomos, sutinkanti su jomis. Nesikeičia jos pozicija dėl kaltinimo, prisipažįstanti ir gailisi. Buvo padaryta klaida. Jai probacija jau baigėsi. Dirbanti šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoja, atlyginimas 1000 eurų. Alkoholio šiuo metu nevartojanti. Gydosi, buvusi praeitą savaitę pas gydytoją, išrašė vaistų, naudojanti juos. Neturinti kaip atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Dviem vaikams mokanti išlaikymą. Nukentėjusioji dukra gyvena pas senelius, ji iš jos paimta. Mokanti jai 200 eurų. Ir dar vienam vaikui mokanti 200 eurų. Vaikas gyvena pas tėvą ir ji tėvui mokanti. Prašanti nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo metu turinti išlaikymą mokėti dviem nepilnamečiams vaikams, per mėnesį gaunasi 400 eurų. Įsiskolinimo dėl vaikų išlaikymo neturinti. Turinti kreditą, už jį mokanti 120 eurų per mėnesį. Bylų teisme ar ikiteisminių tyrimų šiai dienai neturinti. Išlaidų nukentėjusiosios atstovei nelabai galėtų atlyginti, neturinti iš ko. Su dukra dabar bendraujančios, santykis geras. Atsiprašiusi dukros. Anksčiau teista už kivirčus su mergaite, bet dabar jų nėra, normaliai bendraujančios. Teista du kartus dėl mergaitės ir buvo paskirtos baudos. Mergaitei dabar 17 metų, ji gyvena pas senelius. Negrįš pas ją, seneliai globą nusistatę. Su dukra susitinkančios ir telefonu bendraujančios. Nemažai laiko jau negerianti, tiksliai nepasakysianti, kokie 3 mėnesiai. Su kitu vaiku sutarianti, nėra skundų dėl jo nei vaikų teisių apsaugos tarnybai, nei policijai. Vartojanti vaistus ir nuo (duomenys neskelbtini), ir nuo alkoholizmo. Ji paskyrus realią atėmimo bausmę vaikais pasirūpinti galėtų vaikų tėvas ir seneliai. Pas ją nei vienas vaikas negyvena. Vaikams mokanti po 200 eurų. Gyvenanti viena, butą išsilaikyti padeda tėvai. Konfliktų su dukra priežastis buvo alkoholis. Jau kuris laikas nevartojanti alkoholio. Šis įvykis su dukra buvo seniai, gal prieš 1,5 metų. Buvo naudota alkoholio po įvykio. Dabar nevartojanti ir sutarianti su dukra. Nežinanti, ar jai buvo konstatuota priklausomybė nuo alkoholio. Probacija jai baigta pernai metais. Į praeitą posėdį neatvykusi dėl ligos. Daktarė jai parašė pažymą ir ji ją siuntusi. Nenuvykusi į ekspertizę pirmą kartą dėl darbo, neišleido iš darbo. Ji nežinojusi, kad reikia pranešti teismui, jei negalinti į ją atvykti. Pasiskambinusi prieš ekspertizę ekspertizių centrui ir jai jie pakeitė datą.

Kaltinamajai D. I. pilnai pripažinus savo kaltę, ji, jos gynėjas bei prokurorė sutiko, o nukentėjusiosios atstovai neprieštaravo, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamosios parodymų kaltinimas jai grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Nukentėjusiosios nepilnametės A. I. 2024 m. lapkričio 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama parodė, kad iš datos nepamenanti, grįžo namo iš mokyklos pas mamą, mama buvo išgėrus, lindo prie brolio, kalbino visokiomis nesąmonėm. Ji nuėjusi kambarį, broliui pasakiusi, kad eitų į jos kambarį, nes mama buvo neblaivi, kalbėjo visokias nesąmones. Ji jį atsivedusi į kambarį, atėjo mama, pradėjo šaukti. Ji jai pasakiusi nešaukti, bandžiusi eiti į kambarį. Ji laikiusi uždarytas duris, kad mama neitų į kambarį, ji įsibrovė į tą kambarį, atidarė duris, žodžiais dar kažką ten, pradėjo ją vytis iš jos kambario per koridorių iki salono, ji bėgusi, ji ją bandė pasigauti, kažkaip norėjusi apibėgti aplink stalą, kad mama jos nepagautų. Mama norėjo muštis, todėl bėgusi nuo jos, iš kur žinanti, kad ji norėjo muštis -ir taip aišku. Ji ją pirmiausiai pasigavo, pradėjo tampyti už rūbų (mergaitė parodo, kur pasigavo), pasigavo už bliuzono, pradėjo tąsyti už plaukų, laikė, parsiklupdė, pradėjo plėšyti bliuzoną, turėjusi laisvą ranką, kuria bandžiusi išsitraukti telefoną iš kišenės, šaukusi broliui, kad ateitų, paskambintų, brolis paskambino ar tėtei, ar močiutei. Mama ją išrengė, nurengė tą bliuzoną. Ji nubėgusi į kambarį, sėdėjusi su broliu. Ji suskambinusi močiutei, kad kažkas grįžtų, mama nuėjo į balkoną. Mama ją pagavusi už plaukų parklupdė - tempė ją už plaukų į žemę, kai mama taip darė, ji buvo veidu į ją. Kai ji ją tempė už plaukų, jai skaudėjo, draskė nugarą, kai mama numovė bliuzoną, jai sudraskė nugarą, rankas. Sudraskė, tada kai ji ją išrenginėjo. Atsimenanti tik, kad buvo sudraskyta nugara, rankos, kitą dieną jai skaudėjo galvą, kaklas dar buvo sudraskytas. Kai mama ją tąsė už plaukų ir klupdė, sakė ji tave užmuš, kažką panašaus. Kai rengė bliuzoną, kada sudraskė kaklą neatsimenanti, negalinti pasakyti kuriuo metu. Mama mėgėja draskytis, mama ją apdraskė rankų nagais. Skaudėjo galvą todėl, kad pešė plaukus. Smūgių kaip ir nesudavė, nelabai atsimenanti, rankomis kaip ir nesudavė. Brolis A. I., jam 8 metai. Jai atrodo, kad brolis tuo metu skambino tėtei. Brolis jai atrodo, kad matė tik įvykio pradžią, kai ją pasigavo ir pasiguldė, po to brolis nuėjo į kitą kambarį, kad nematytų, brolis verkė. Skambinusi močiutei B. S., jai pasakė, kad sumušė, jai pasakė, kad grįžk greičiau, ją sumušė, tėtė pasiėmė brolį. Prieš brolį ne, prieš ją buvę ir daugiau kartų, negali suprasti kuris skaudžiausias, nes per daug jų yra. Mananti, kad pagrindinė konflikto su mama priežastis dėl to, kad jai neleido prieiti prie brolio. Buvusi pas medikus, ant kojos buvo lyg ir mėlynė (mergaitė parodo vietą kurioje buvo mėlynė), ji atsirado konflikto su mama metu, po įvykio tą vietą jai pradėjo skaudėti. Nejautusi kaip ta kraujosruva atsirado, ji atsirado konflikto metu. Mama dažnai geria, konfliktuoja. Ji plėšė, bandė nuvilkti bliuzoną ar suplėšyti jį, manantis, kad bliuzoną plėšė tik, nebandė nurengti (1 t., b. l. 80-83);

Įstatyminio nukentėjusiosios atstovo A. S. apklausos liudytoju 2024 m. spalio 14 d. protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2024 m. spalio 14 d. apie 14.20 val. jam paskambino jo anūkė, t. y. A. I., kuri verkė ir jam pasakė, kad ją sumušė jos motina D. I., kuriai yra atimta vaiko globa ir A. I. laikina globa yra paskirta jam. Kadangi jis buvęs darbe, A. I. pasakęs, kad skambintų jo žmonai B. S., jis taip pat išvykęs iš darbo. Grįžęs iš darbo, nuėjo pas dukrą D. I. adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė D. I., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, svyravo į šalis, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl iš karto paklausęs, kur yra jo anūkė A. I.. D. I. jam atsakė, kad A. I. yra nuėjusi pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) su jo žmona B. S.. Parėjęs namo radęs verkiančią anūkę, kuri sėdėjo kambaryje ant sofos ir jam pasakė, kad ją sumušė mama. Jo žmona jam pasakė, kad iškvietė policiją. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. D. I. prieš A. I. naudoja fizinį smurtą ne pirmą kartą, todėl dėl šio įvykio prašantis pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 7);

Liudytojos B. S. apklausos 2024 m. spalio 15 d. protokolu, kuriame užfiksuota, jog ji parodė, kad jos anūkė A. I., šiuo metu turėtų gyventi pas ją su vyru A. S. namuose adresu (duomenys neskelbtini), nes jos dukrai D. I. apribota motinos valdžia ir anūkės A. globėju yra paskirtas jos vyras. Tačiau jos anūkė vis tiek lankosi jos dukros D. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kategoriškai atsisako juos nesilankyti, nesiklauso jų prašymų to nedaryti. 2024 m. spalio 14 d. anūkė taip pat buvo minėtu adresu D. namuose, kai maždaug apie 14 val., sulaukusi anūkės A. skambučio, kurio metu ji jai pasakė, kad jos motina prieš ją smurtauja. Po šio pokalbio ji metusi visus savo darbus ir iš karto nuvykusi į dukros namus. Atvykusi į butą, ji pamačiusi skirtinguose kambariuose esančias A. ir dukrą D., o tada ji bendrai jų abiejų pradėjo klausti kas įvyko. Į jos užduotą klausimą A. jai atsakė, kad tarp jos ir jos motinos D. kilo konfliktas, kurio metu prieš ją A. teigimu smurtavo D., o D. iš karto pasakė, kad ji prieš dukrą nesmurtavo. Ji nenorėdama veltis į tolimesnes diskusijas, iškvietusi policijos pareigūnus; taip pat supratusi, kad jos dukra D. buvo stipriai neblaivi. Iškvietusi policijos pareigūnus, prašiusi savo anūkės A., kad ši su ja išeitų į lauką jų laukti, tada ji išeidama pro buto duris savo motinai D. spjovusi į veidą ir pasiėmusi batų šaukštą, vieną kartą D. trenkusi juo, tačiau kur jai sudavusi ji nemačiusi. Norinti pažymėti, kad jos anūkė pati yra labai konfliktiška, su ja ir seneliu bei savo motina, nuolat nepagarbiai bendrauja, provokuoja konfliktus, todėl mananti, kad jeigu ir buvo konfliktas tarp jos ir jos dukros D., tai jį išprovokavo būtent jos anūkė, taip pat ji nemananti, kad jos dukra D. galėjo smurtauti prieš savo A.. Daugiau apie įvykį neturinti ką pasakyti, nes pačio konflikto ar smurto vykusio tarp jos anūkės A. ir dukros D., ji nemačiusi (1 t., b. l. 85-86);

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2024 m. spalio 14 d. protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. S. parodė, kad 2024 m. spalio 14 d. apie 14.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp nepilnametės A. I. ir jos motinos D. I., kuriai nustatytas 2,70 prom., girtumas, ko pasėkoje D. I. rankomis griebė A. I. už plaukų ir parvertė ant žemės, taip pat D. I. rankomis A. I. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Dėl šių D. I. veiksmų, A. I. jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 6-9);

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. spalio 14 d. protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į butą įėjus pro duris patenkama į buto koridorių, iš kurio matomas kambarys, kuriame yra įvykio vieta. Kambaryje yra sofa - lova, dvi komodos, stalas, rašomasis stalas, spinta, fotelis, televizorius bei kitų namų apyvokos daiktų (1 t., b. l. 23-25, 26-30);

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima bendrojo pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo kopija apie iškvietimą. Garso įrašas pavadintas BPC skambučio įrašas (ID 95460203850) skambučio pradžia 2024 m. spalio 14 d. 14:24:39 val. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos (1) ir moters (2), kuris paskambino bendrajam pagalbos centrui balsas. Pokalbis trunka viso 00 minutės 39 sekundės. 1) 112 2) Marijampolės policiją norim 1) O, kas nutiko dėl ko reikia policijos? 2) Nu čia ją žino visi, šitą mūsų didvyrę, (duomenys neskelbtini), smurtas prieš vaikus 1) (duomenys neskelbtini) butas? 2) (duomenys neskelbtini), ją reikia iškeldinti, kodėl jos neiškeldina? kodėl jos neišveža? 1) O kas čia smurtauja, kas smurtauja prieš vaikus? mama? 2) Taip 1) Kiek yra nepilnamečių vaikų? 2) Vienas, važiuokit jūs greičiau duokit brigadą, tegu išveža ją 1) Nekelkit balso gerai. Garso įrašo pabaiga. Duomenys įkelti į CD (1 t., b. l. 39-41, 42);

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad siekiant išsamiai išsiaiškinti su įvykiu susijusias aplinkybes, buvo susipažinta su vaizdo registratoriaus kūno kameromis, kurias naudojo Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus pareigūnai ir 2024 m. spalio 14 d. užfiksavo vaizdo ir garso įrašus. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas "PSS-20241014-143724UTC+0300", vaizdo įrašo trukmė 08:55 minutės. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnus pasitinka pagyvenęs vyriškis, kuris paaiškina, kad prisigėrusi jo dukra sumušė anūkę. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnai užeina į butą, kuriame girdisi, jog yra prieš mergaitę smurtavusi moteris bei atvykusi probacijos pareigūnė, kuri taip pat pareigūnams pasakojo, kad ji su D. I. kalbėjosi telefonu dėl apykojės įkrovimo, netrukus pokalbio metu probacijos pareigūnė išgirdo, kad tarp D. I. ir jos nepilnametės dukros įvyko konfliktas. Probacijos pareigūnė teigė, kad iš pokalbio suprato, kad tiek motina, tiek nepilnametė jos dukra viena priešų kitą smurtavo. Vėliau policijos pareigūnas toliau bendravo su pagyvenusiu vyriškiu, kuris paaiškino, kad anūkės globa paskirta jam, ir kad anūkė jį informavo telefonu, kad prieš ją smurtavo jos neblaivi motina, pareigūno paklausus vyriškio, kodėl jo anūkė buvo pas savo motiną bute, nors jos globa ir gyvenamoji vieta pas yra jį, vyriškis paaiškino, kad gal dėl to, kad mergaitė parėjo iš mokyklos ir gal būt norėjo pasiimti savo knygas. Vėliau policijos pareigūnas kartu su pagyvenusiu vyriškiu nuėjo į jo butą, kuriame tuo metu buvo jo nepilnametė anūkė. Pareigūnas klausia nepilnametės mergaitės kas atsitiko, ar ji susipyko su savo motina, ar prieš ją smurtavo jos motina, tačiau nesigirdi, ar mergaitė atsako. Vėliau pareigūnas toliau klausia mergaitės, kaip ji jaučiasi, ar jai skauda, ar reikalingi medikai. Mergaitė atsako, kad ne, tačiau parodo pareigūnui kur jai skauda ir pasako, kad jai skauda galvos srityje. Vėliau pasakoja, kad jos motina ją užpuolė, nes ji mergaitės teigimu lindo prie jos brolio, mergaitė nenorėdama, kad jos neblaivi motina lįstų prie brolio, tarp jų įvyko konfliktas. Policijos pareigūnas mergaitę nuramino bei paaiškino, kad iškvies medikus, kad ją apžiūrėtų, nes jaučia skausmą kojoje bei galvoje. Vėliau policijos pareigūnas paaiškina mergaitės seneliams, kad prieš mergaitę smurtavusi jos motina bus sulaikyta. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas "PSS-20241014-144913UTC+0300", vaizdo įrašo trukmė 05:20 minutės. Vaizdo įraše girdisi prieš nepilnametę dukrą galimai smurtavusios moters balsas, kuri aiškina, kad mergaitės ji nepalietė ir, kad jai rytoj į darbą, taip pat girdisi probacijos pareigūnės balsas. Pareigūnas moteriai paaiškina, kad ši apsirengtų ir turės vykti kartu. Policijos pareigūnas paklausia bute buvusio pagyvenusio vyriškio, ar nėra bute daugiau nepilnamečių vaikų, vyras atsako, kad nėra. Probacijos pareigūnė informuoja policijos pareigūną, kad moteriai nustatytas 2,56 prom. girtumas. Toliau girdisi kaip policijos pareigūnas ragina moterį paskubėti ir rengtis, tačiau moteris paskubėti nenori. Jau einant laiptinėje, policijos pareigūnas toliau ragina moterį eiti ir klausia ką ji su savimi turi, ši atsako, kad alų. Policijos pareigūnas paaiškina, kad jokio alaus ji negali su savimi pasiimti. Moteris atvedama prie policijos automobilio, pareigūnas prašo parodyti, ką dar moteris turi su savimi, apžiūri ir įsodiną ją į automobilį. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas "PSS-20241014-145638UTC+0300", vaizdo įrašo trukmė 02:13 minutės. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnas atidaro automobilio laikino sulaikymo patalpą, kurioje yra moteris, girdisi jos verksmas, pareigūnas paklausia moters kas jai yra, ši atsako, kad nieko. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnas fiksuoja įvykio vietą. Vaizdo įrašo pabaiga. Duomenys įkelti į CD (1 t., b. l. 43-45, 46);

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta Vaiko situacijos vertinimo 2024 m. spalio 17 d. anketa, ir kurios matyti, kad su A. I. susitikta 2024 m. spalio 11 d. 13.30 val. VTAS patalpose, adresu Vilkaviškio g. 71, Marijampolėje. A. bendravo nenoriai, tačiau vėliau trumpai aplinkybes išdėstė, kad ji parėjo iš lauko ir mama jos neįsileido į butą, vėliau atidariusi duris ant jos šaukė. Mergaitės teigimu, mama buvo tokia girta, kad nepastovėjo ant kojų, ji ją išstūmė į laiptinę ir užsirakino duris, nes norėjo ramybės ir norėjo eiti mokintis. Kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, ji sako, kad senelei telefoną ir kėlė, ir nekėlė, viskas sukilo, niekas manęs nesupranta". Vėliau duris atidarė, Jai senelė leido važiuoti pas draugę nakvoti, sako, kad draugės tėvai viską apie įvykį žinojo, patys ir pasiūlė pas juos atvykti. Aš noriu gyventi savo namuose" - niekas manęs nesupranta. Pokalbio metu mergaitė pradeda verkti. Pasakoja, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, sunku mokytis, nenoriu Nieko". Su A. I. susitikta ir bendrauta 2024 m. spalio 14 d. 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini). A. sėdėjo ant sofos ir kalbėjosi policijos pareigūne. Paprašyta pareigūnės parodyti smurto žymes, kad būtų galima nufotografuoti, rodo savo delnus, vėliau pakelia džemperį, ant nugaros matomos nudraskymo žymės (liemenėlės petnešėlė turėjo kraujo žymių) dviejose vietose. Mergaitė sako, kad ji buvo apsirengusi ne šį žalią džemperį, o visai kitą, kurį mama jai nuplėšė nuo kūno grumtynių namuose metu. Pasiteiravus A., ar yra kitų vietų kur jai skauda, ji parodo kojos čiurnos sąnarį, kuris yra akivaizdžiai patinęs ir paraudęs, sako, kad nežino kas jam nutiko, galbūt ji kažkur susimušė pati. Išvykus policijos pareigūnams su mergaite buvo kalbama apie įvykį namuose. Ji teigė, kad ji parėjo iš mokyklos, buvo viskas gerai, ji buvo geros nuotaikos ir viską sugadino ir vėl mama, nes buvo girta. Namuose buvo ir A., pradėjus mamai prie vaikų lysti, jie paskambino tėčiui ir užsidarė A. kambaryje. Tačiau mama brovėsi vis tiek į jos kambarį, sako, kad neišlaikė už remtų durų, tuomet A. pasakoja nenuosekliai, susijaudinusi, graudinasi, ji buvo užlipusi ant lovos, gynėsi nuo mamas, vėliau bėgo į svetainę ir ten užšoko ant lovos, mama ją nutempė ir parmetė ant grindų. Vyko grumtynės. Mergaitė įsiverkia, verkia pasikūkčiodama ir sako, kad niekas nepadeda, ji labai pavargo nuo visko. Ji verkdama sako (ne viską pavyksta išgirsti, tačiau specialistas neprašo pakartoti dėl vaiko emocinės savijautos), kad mama yra sakiusi jiems su A., kad jie jai ne vaikai, jų nemyli, nes ji myli tą vyrą. Po šių žodžių mergaitė verkia, leidžiasi apkabinama. Sako, kad mama jau šiandien per priešpaskutinę pamoką pradėjo rašinėti nesąmones. A. sako, aš noriu ramybės, noriu gyventi savo namuose. Vėliau mergaitė sutinka išgerti raminančią homeopatinę tabletę (neuroheel), kurią duoda močiutė ir paprašyta specialisto atsigula, susigūžia į embriono pozą ir po truputį pradeda nusiraminti. Paklausus mergaitės gal norėtų pasikalbėti su psichologu, sako, kad ne. Vėliau sutinka galvos linktelėjimu, kad pabandys pailsėti ir pamiegoti, leidžia specialistui išvykti (1 t., b. l. 57-65);

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. spalio 14 d. apžiūrima A. I.. Pakėlus džemperį ant mergaitės nugaros matomi įdrėskimai. Ant mergaitės dešinės rankos yra matomas raudonos spalvos įdrėskimas. Ant mergaitės dešinės kojos čiurnos yra matomas paraudimas (1 t., b. l. 32-34, 35-38);

Specialisto išvada Nr. G 522/2024 (09), kurioje nustatyta, kad A. I. konstatuotas nubrozdinimas kakle, nugaroje ir dešinėje plaštakoje, kraujosruva dešinio išorinio kulkšnelio srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietais bukais, bukabriauniais ar aštriabriauniais daiktais, galimai 2024 m. spalio 14 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui; sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. A. I. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti devyniais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 50);

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto išvadomis, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. I. konstatuojami psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). D. I. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tą geba ir dabar. Pagrindo pripažinti ją ribotai pakaltinama nėra ( 2 t., b. l. 47 - 51);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinėmis plokštelėmis su Bodycam, BPC, vaiko apklausos įrašais, saugomais prie bylos.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Šeimos narys yra laikoma ir dukra. Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimą dėl neatsargumo. BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).

Kaltinime kaltinamajai D. I. inkriminuota viena nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad ji ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir sutrikdė nežymiai sveikatą savo šeimos narei – dukrai A. I., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu 2024 m. spalio 14 d. buvo nepilnametė 15 metų amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)). Kaltinamajai buvo inkriminuoti šie smurtiniai veiksmai, atlikti prieš nukentėjusiąją, - tyčia sugriebė rankomis už plaukų ir juos tempė, parvertė ją ant žemės bei draskė nugarą, kaklą ir rankas. Dėl šių kaltinamosios smurtinių veiksmų jai inkriminuotos atsiradusios pasekmės – fizinio skausmo sukėlimas, bei nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nubrozdinimu kakle, nugaroje ir dešinėje plaštakoje, bei kraujosruva dešinio išorinio kulkšnelio srityje. Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad minėti sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais, bukabriauniais ar aštriabriauniais daiktais, devyniais trauminiais poveikiais. Nukentėjusiosios A. I. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtina, kad jai minėti sužalojimai atsirado dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų, t. y. kaltinamoji jai tampė už bliuzono, plaukų, parklupdė, plėšusi bliuzoną, jai jį nurengė, tuo būdu jai sudraskė nugarą, rankas, kaklą nagais; jai kitą dieną skaudėjo galvą, nes pešė plaukus; ant kojos atsirado mėlynė, kurią pradėjo skaudėti, kas iš esmės atitinka specialisto išvados teiginius, kad sužalojimai padaryti kietais bukais, bukabriauniais ar aštriabriauniais daiktais, devyniais trauminiais poveikiais, kas galėjo būti padaryta ir atsakovės nagais. Kaltinamoji nors ir pripažino savo kaltę, tačiau teigė, kad daug ko neatsimenanti dėl savo girtumo, ką patvirtina jai po įvykio nustatytas sunkus 2,56 promilių girtumas. Kad kaltinamosios elgesiui būdingas smurtinis elgesys patvirtina ir jos ankstesni teistumai, iš kurių matyt, jog ji buvo nuteista už fizinį smurtą prie šeimos narius, tame tarpe mažamečius, nuo 2015 metų padarė 6 nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto išvadų kaltinamajai nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas taip pat rodo, kad ji būdama neblaivi yra linkusi daryti tokio pobūdžio nusikaltimus.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajai D. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamoji D. I. 2024 m. spalio 14 d. apie 14.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė nukentėjusiajai A. I. rankomis už plaukų ir juos tempė, parvertė ją ant žemės bei draskė nugarą, kaklą ir rankas, tokiu būdu jai sukeldama fizinį skausmą bei padarydama nubrozdinimus kakle, nugaroje ir dešinėje plaštakoje bei kraujosruvą dešinio išorinio kulkšnelio srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jos padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ji pripažintina kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamoji D. I. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Pagal savo pobūdį nusikaltimas yra vidutiniškai pavojingas, nes sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. I. pateikė savo charakteristiką, išduotą 2025 m. vasario 7 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad ji apibūdinama teigiamai ( 1 t., b. l. 180). Ji anksčiau buvo teista už analogiškas veikas 4 kartus (prieš tai teistumas už analogiškas 2 veikas yra išnykęs, kadangi nėra duomenų, jog jos padaryta nusikalstama veika Norvegijoje yra laikoma tokia ir Lietuvoje), padariusi jas buvo tiek prieš savo motiną, sutuoktinį, tiek prieš tą pačią dukrą A. I. (2 kartus). Kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė 2024 m. spalio 14 d., būdama teista 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už vairavimą esant neblaiviai, kuris įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 13 d., ir kuriuo paskirtos 34 parų arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnio pagrindais 6 mėnesiams, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jai taikant intensyvią priežiūrą, uždraudus vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos daromos yra nuo 2015 m., jos susiję daugumoje su fizinio smurto panaudojimu ir alkoholio vartojimo, prieš tai skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nauja nusikalstama veika buvo padaryta arešto bausmės vykdymo metu, kaltinamajai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kadangi ši bausmė jai skirtina pirmą kartą, atsižvelgiant į jai nustatytus psichikos sutrikimus, (duomenys neskelbtini), pasikeitusias aplinkybes (gyvena viena, jai apribota motinos valdžia) jos terminas nustatytinas trumpesnis kaip bausmės vidurkis, artimas jo minimumui, skiriant 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jai skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

2025 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2024 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (sveikatos priežiūra), įpareigoti nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuotina nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Nors probacija kaltinamosios atžvilgiu jau pasibaigusi, tačiau tai nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra pripažįstama bausmės atlikimu. Kadangi bausmės jau buvo subendrintos su vėlesniu baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatos, ir nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2025 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirtos subendrintos 90 parų arešto bausmės dalimi, t. y. 40 dienų arešto, bei skirtina 5 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytinas kaltinamosios prabūtas laikas laikiname sulaikyme (BK 66 straipsnis). Teismas atsižvelgia, kad kaltinamosios padaryti smurtiniai nusikaltimai yra nesunkūs, jie padaryti išimtinai šeimos rate tarpusavių konfliktų metu, sprendžia, kad ji nėra tokia pavojinga visuomenei, kad ją reikėtų pripažinti recidyviste (BK 27 straipsnis).

V. Dėl kaltinamajai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 5 d. teismo nutartimi nutarta pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyriui, kad kaltinamajai D. I. būtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gynėjas, ir pavesti parinkti gynėją; buvo parinktas ir paskirtas gynėjas advokatas Arūnas Sakalauskas (2 t., b. l. 6 – 7, 12)

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų išimčių byloje nėra. Kaltinamoji D. I. moka išlaikymą savo dviem vaikams, ji atliks laisvės atėmimo bausmę, dėl ko valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

VI. Dėl nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo.

2025 m. sausio 22 d. teismo nutartimi nukentėjusiajai nepilnametei A. I., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 55 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu skirta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė advokatė A. V. ( 1 t., b. l. 171 – 172, 179). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-03624 prašoma priteisti nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos išlaidas 886,87 Eur sumoje (2 t., b. l. 134).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nepilnametei nukentėjusiajai buvo būtinas teisinės pagalbos teikimas, kadangi kaltinamoji yra jos motina. Kaltinamoji išlaiko du nepilnamečius vaikus, jiems turi teikti išlaikymą, atliks laisvės atėmimo bausmę, dėl ko teismo vertinimu siekiant apsaugoti vaikų teisę į išlaikymą, nepažeisti jų interesų nubaudžiant per motiną, teismas pasinaudoja savo diskrecija atstovavimo išlaidų iš atsakovės nepriteisti.

VII. Kiti teismo sprendimai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai D. I. tyrėjos V. K. 2024 m. spalio 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 149-151, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktiniai įrodymai: kompaktinės plokštelės su Bodycam, BPC, vaiko apklausos įrašais, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Pripažinti kaltinamąją D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirti 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3, ir skirti 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę su 2025 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, paskirta ir neatlikta galutine subendrinta 90 parų arešto bausme, prie 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 40 parų arešto bausmės iš 90 parų arešto bausmės, taikant bausmių keitimo taisykles, bei paskirti subendrintą galutinę 5 mėnesių 9 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti kaltinamosios išbūtą laikiname sulaikyme laiką nuo 2024 m. spalio 14 d. 15.45 val. iki 2024 m. spalio 15 d. 14.03 val., jį prilyginant 2 dienoms laisvės atėmimo.

Kaltinamajai D. I. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Daiktinius įrodymus: kompaktines plokšteles su Bodycam, BPC, vaiko apklausos įrašais, saugomais prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą palikti saugoti byloje.

Kaltinamosios ir nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėjas Jonas Abraitis