- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-793-397/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 1 d., 16.30 val., žvejojo (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, tokiu būdu pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus, t.y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. 700 (septynių šimtų) litų bauda. Šį nutarimą A. J. apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. birželio 3 d. nutartimi jo skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
A. J., nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi, apeliaciniu skundu prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, klaidingai taikė teisės aktų reikalavimus, netinkamai vertino įrodymus, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Teismas neanalizavo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str., sudėties, nenustatė būtinų teisės pažeidimo elementų, o tik formaliai nurodė, kad A. J. pažeidė ATPK 87 str. 3 d. nuostatas. Iš bylos medžiagos ir teisminio nagrinėjimo metų nustatytų aplinkybių matyti, kad A. J. 2012-11-01 žvejojo (duomenys neskelbtini) mariose, ko jis ir pats neneigia. Tai, kad jis žvejojo jam nuosavybes teise priklausančia meškere, ką patvirtino jis pats ir liudytojas A. K., kad teismui pateikta ritės pakavimo dėžutė, bei ta aplinkybė, kad jis žvejoja jau daugiau kaip 7 metus, neginčijamai įrodo, kad A. J. žvejojo leistinai žvejybos įrankiais ir turint leidimą - meškeriotojo bilietą. A. J. pasirinko toki leistiną žvejybos būdą, kurio metu žuvis negalėjo būti pagauta kabliuku už bet kurios kūno dalies, ką patvirtina faktas, jog jis jokios žuvies nepagavo. Taigi net teoriškai administracinio teisė pažeidimo byla neturėjo būti pradėta, nes A. J. nei tikėjosi, nei kėsinosi sugauti, nei sugavo žuvį užkabinamuoju būdu, jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta. Teismas, atmesdamas skundą, nepagrįstai rėmėsi liudytojų vyresniojo specialisto D. J. ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. G., savanorio D. M. parodymais, nurodydamas, kad jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tokios teismo išvados yra klaidingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytojas D. J. įvykio nematė, jis tik priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl jo parodymai yra išvestiniai, byloje nėra V. G. ir D. M. jokių tarnybinių pranešimų, paaiškinimų, dėl šios priežasties jų duotų parodymų patikimumas sumažėjo ir jų parodymai turėjo buvo kruopščiai patikrinti, neabejotinai tikėti jų teiginiais negalima dar ir dėl to, kad jų parodymai nėra nuoseklūs ir yra prieštaringi. Nors teismas nenustatė V. G. procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau visos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad būtent V. G. suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat nustatyti esminiai prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pažeidėjo atžvilgiu, kadangi apeliantas kategoriškai neigia, jog jo atžvilgiu įvykio vietoje buvo surašytas protokolas. Esant prieštaringiems įrodymams dėl pažeidimo įvykio, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl teigti, kad A. J. žvejojo draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. J., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. J. kaltės pagal ATPK 87 str. 3 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis draudžiamuoju užkabinamuoju būdu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis nežvejojo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
A. J. kaltę padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. kad A. J. vykdė žvejybą užkabinamuoju būdu, siekdamas žuvį sugauti už bet kurios kūno vietos, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, Institucijos reidų registravimo žurnalas, teismo posėdžio metu apklaustų reide dalyvavusių V. G. ir D. M. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismo posėdžio metu apklausti aplinkos apsaugos inspektoriai V. G. ir D. M. parodė, kad 2012 m. lapkričio 1 d., vykdydami reidą, stebėjo žvejų veiksmus ir matė, kad du žvejai (A. J. ir A. K.) gaudė žuvis staigiais, užkabinamaisiais judesiais, siekdami jas sugauti už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, t.y. draudžiamu užkabinamuoju būdu. Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad patikrinimo metu valtyje rastos draudžiamu užkabinamuoju būdu sugautos žuvys (keturi karpiai ir vienas plakis), kurios buvo mechaniškai sužalotos. A. K. nurodė, kad jis žuvis sugavo ne už galvų, neva žuvys iš šono užsikabino už trišakio atsitiktinai, gi apeliantas teigė, kad pats žuvies nebuvo sugavęs.
Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad nėra nustatytas objektyvusis draudžiamojo užkabinamojo būdo požymis - žuvies sugavimas už bet kurios kūno vietos, tačiau apygardos teismas pažymi, kad aplinkybė, kad sulaikymo metu asmuo neturėjo sugautos žuvies, nepaneigia žvejybos draudžiamu užkabinamuoju būdu fakto.
Administracinė atsakomybė už ATPK 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą kyla už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.6 p. ir 12.2 p. nuostatas, draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu. Draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.
Taigi Mėgėjiškos žūklės taisyklės draudžia patį užkabinamąjį žvejybos būdą, nes ne žuvies sugavimas, o būtent toks žvejybos būdas yra pavojingas dėl galimų pasekmių žuvų ištekliams.Tokiu būdu pažeidimo pagal ATPK 87 str. 3 d. kvalifikavimui neturi įtakos žuvies sugavimo faktas, svarbu nustatyti, kad asmuo žvejojo užkabinamuoju būdu, t.y. siekė kabliuku ar kabliu pagauti žuvį už bet kurios kūno vietos, išskyrus galvą. Todėl aplinkybė, kad A. J. patikrinimo metu neturėjo užkabinamuoju būdu sugavęs žuvies, nėra pagrindas jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas kaip tik teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų - reidą vykdžiusių ir betarpiškai stebėjusių pažeidimo darymą inspektorių V. G. ir D. M. parodymais. Apeliacinio skundo argumentai dėl prieštaringų šių liudytojų parodymų atmestini kaip nepagrįsti. Apygardos teismas pažymi, kad teisme byla buvo nagrinėjama ir liudytojai apklausiami praėjus beveik pusei metų nuo įvykio, todėl aplinkybės, kad dviejų skirtingų teismo posėdžių metu šie liudytojai apytiksliai nurodė vandens telkinyje matytos valties atstumą nuo kranto, dar nepaneigia to fakto, kad tokią valtį su joje draudžiamu užkabinamuoju būdu žvejojusiais asmenimis jie iš tiesų matė. A. J. skunde taip pat nepagrįstai abejoja šių liudytojų šališkumu, jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepateikdamas. Tokių duomenų teismas pagrįstai nenustatė, juolab, kad liudytojai ir A. J. nebuvo pažįstami. Skundo argumentai dėl inspektorių parodymų nepatikimumo grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. K. duotais parodymais, nes jam, kaip ir A. J., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tą patį administracinį teisės pažeidimą, todėl minėtas liudytojas yra suinteresuotas duoti tiek save, tiek apeliantą teisinančius paaiškinimus. Be to, A. K. sieja draugystė ir bendrai vykdyta žvejyba draudžiamu būdu.
Apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.