- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-347-253/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- UAB „Geometra“
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-347-253/2009
Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorijos
2009 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. P. atstovės Z. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei UAB „Geometra“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo J. P., atstovaujamo advokato Laimono Straukos, ieškinį atsakovei UAB „Geometra“ dėl nuostolių atlyginimo pagal teismingumą perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Ieškovo J. P. atstovė Z. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, juo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, patikrina, ar gautas procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Asmenų, galinčių būti atstovais teisme, sąrašas yra baigtinis, todėl jokie kiti fiziniai asmenys negali būti savarankiškais atstovais teisme.
Atskirąjį skundą ieškovo J. P. vardu pateikė jo atstovė pagal įgaliojimą Z. P. Artimųjų giminaičių ar sutuoktinio (sugyventinio) atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų artimieji ar sutuoktiniai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje nėra duomenų, kad Z. P. turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, t. y. būtų asmuo, galintis savarankiškai atstovauti ieškovui teisme, todėl ji negali pasirašyti bei pateikti atskirojo skundo. Jei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalis 2 punktas ir 5 dalis). Kadangi atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. grudožio 1 d. nutarties pateikusi Z. P. neturi tokios teisės, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių asmuo (įgaliotojas) negali pats sudaryti teisinės pagalbos sutarties su advokatu ar advokato padėjėju, jis gali įgalioti tai padaryti kitą asmenį (įgaliotinį), kad ir neturintį teisės būti savarankišku atstovu pagal pavedimą teisme. Šiam asmeniui duodamame įgaliojime turi būti numatyta įgaliotinio teisė sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu, advokato padėjėju dėl atstovavimo įgaliotojui konkrečioje byloje, keliose arba visose jo civilinėse bylose (CPK 58 straipsnis). Ši teisės norma fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą leidžia būti tiek neteisinių sričių, susijusių su šalių ginčo dalyku, specialistams (pvz. auditoriams), tiek ir bet kuriems kitiems asmenims, išskyrus tuos asmenis, kurie pagal įstatymus negali būti atstovais teisme (CPK 60 straipsnis), tačiau su sąlyga, kad tokie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gina kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, t. y. savarankiškai jie negali atlikti jokių procesinių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasirašyti ir pateikti apeliacinių ar atskirųjų skundų, nes tokių procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o advokato padėjėjai atstovauti apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose neturi teisės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo J. P. atstovė pagal pavedimą Z. P. galėtų ieškovo vardu pateikti atskirąjį skundą tik pateikusi įrodymus apie jos turimą aukštąjį teisinį išsilavinimą arba kartu su advokatu, sudariusiu teisinės pagalbos sutartį dėl atstovavimo ieškovui apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo J. P. atstovės pagal pavedimą Z. P. pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties.