- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-626-785-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00196-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- A. A., V. S., K. N., V. A. P., A. P., A. A. T., L. K., V. M.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas Ramūnas AntanavičiusBaudžiamoji byla Nr. 1A-626-785-2014;
Teisėjas R. S. proceso Nr. 1-20-2-00196-2010-4;
2014 m. spalio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui V. K., nuteistajam K. B., nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, civilinio ieškovo atstovui S. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas:
pagal BK 187 str. 2 d. – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;
pagal BK 182 str. 2 d, pritaikius BK 54 str. 3 d. – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-10 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2013-09-23 nuosprendžiu, taikant bausmių visiško sudėjimo principą, ir K. B. galutinė bausmė paskirta 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš nuteistojo K. B. priteista:
draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“37757,92 Lt;
draudimo bendrovei AAS „(duomenys neskelbtini)” Lietuvos filialui 2100 Lt;
draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui 15401,51 Lt;
draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) Lietuvos Filialui 3854 Lt;
nukentėjusiajai A. A. (J.) 400 Lt;
nukentėjusiajai V. S. 1120 Lt;
nukentėjusiajam K. N. 1140 Lt;
nukentėjusiajam V. A. P. 1290 Lt;
nukentėjusiajam A. P. 600 Lt;
nukentėjusiajam A. A. T. 3000 Lt.
Nukentėjusiojo L. K. 1670 Lt dydžio civilinis ieškinys atmestas BPK 115 str. 3 d. 1 p. pagrindu.
Nukentėjusiojo V. M. 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį atmestas nukentėjusiajam atsisakius ieškinio.
Pripažinus proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 1 d. 3 p.) specialistui A. S., dalyvavusiam teisiamuosiuose posėdžiuose, išmokėtą darbo užmokesčio kompensaciją, iš K. B. UAB „(duomenys neskelbtini) priteista 228,69 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti sukčiavimą ir padarė sukčiavimą bei tai darydamas, tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y.,
2006 m. rugsėjo 20 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame(duomenys neskelbtini), įregistravo Ž. J. vardu automobilį „FordEscort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, ir 2006 m. rugsėjo 21 d., apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini). antrąja eismo juosta, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs tos pačios gatvės pirmoje eismo juostoje persirikiuojantį (pagal kelio ženklą Nr. 515) ir ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. P., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Opel Astra“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. P. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus kelių eismo taisyklių (toliau KET) 145 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „FordEscort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į L. P. vairuojamą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) ”, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2006 m. rugsėjo 22 d., K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) ir šiai bendrovei 2006 m. rugsėjo 28 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2006 m. spalio 2 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 946 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - sudaužė automobilio „Opel Astra“ kairės pusės šoninį veidrodį, įlaužė dekoratyvinį rato gaubtą, nubraukė ir įlenkė priekinį kairės pusės sparną, duris, galines duris, sparną ir buferį, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“ 2167.61 litų turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2006 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo Ž. J. vardu automobilį „Mercedes Benz 300TE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. lapkričio 22 d., apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį, važiuodamas (duomenys neskelbtini). sankryžoje, pastebėjęs sankryžoje iš pirmos į antrą eismo juostą persirikiuojantį automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. Č., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, dėl to automobilio „Toyota Previa“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojui A. Č. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos ir tariamai pažeidus KET 148 punktą, kaltinamasis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 300TE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į A. Č. automobilį „Toyota Previa”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadinto; po to 2006 m. lapkričio 23 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į ADB „(duomenys neskelbtini) ” Žalų reguliavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2006 m. gruodžio 6 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2006 m. gruodžio 7 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule įgijo svetimą ADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 730 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą A. Č. priklausantį turtą -įlenkė automobilio „Toyota Previa” kairės pusės priekines duris ir sparną, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Č. 450 litų turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2006 m. gruodžio 2 d., VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo Ž. J. vardu automobilį „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2006 m. gruodžio 12 d., apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) mieste vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas pagrindine (duomenys neskelbtini) pastebėjęs iš šalutinės (duomenys neskelbtini). į sankryžą įvažiavusį ir persirikiuojantį iš trečios į antrą eismo juostą (pagal kelio ženklą Nr. 516) automobilį “Audi A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. J. (dabar – A.), turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, tam, turėdamas galimybę, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, užtikrinęs pagrindą draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. J. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos nukentėjusiajai tariamai pažeidus KET 196 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Ford Sierra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į A. J. – A. vairuotą automobilį „Audi A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino, po to 2006 m. gruodžio 13 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2006 m. gruodžio 13 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2006 m. gruodžio 15 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 1453 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą A. J. – A. priklausantį turtą - įlenkė ir nubraukė dešinės pusės automobilio „Audi A3” duris ir galinį sparną, sulaužė apdailos juosteles, tuo padarydamas nukentėjusiosios A. J. – Adomaitienės draudikui AB „(duomenys neskelbtini) ” 2755,74 litų turtinę žalą;
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2006 m. gruodžio 15 d., VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo Ž. J. vardu automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2006 m. gruodžio 26 d., apie 13 val. 32 min., (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, pastebėjęs į sankryžą įvažiuojantį į dešinę, žalia rodyklė pritvirtintoje lentelėje ties raudonu šviesoforo signalu, automobilį „Renault Espace“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamą V. S., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindu draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Renault Espace“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojai V. S. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 207 punktą, kaltinamasis savo vairuojamu automobiliu „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. S. vairuotą automobilį „Renault Espac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2006 m. gruodžio 27 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2007 m. sausio 18 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. sausio 19 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 2329 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiosios V. S. turtą – sulaužė automobilio „Renault Espace” priekinį bamperį 350 litų vertės, įlenkė priekinį kairės pusės sparną 180 litų vertės, išdaužė kairės pusės priekinį žibintą ir posūkio žibintą bendros 190 litų vertės, dėl to automobilio remonto darbai nukentėjusiajai kainavo 400 litų, tuo padarė nukentėjusiajai V. S. 1120 litų turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2007 m, sausio 10 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Mercedes Benz280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007 m. sausio 13 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) mieste vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjęs toje pačioje sankryžoje antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. R., pastarąjį neleistinoje vietoje lenkė iš dešinės pusės ir kliudė, po to aplenkęs ir pavažiavęs į priekį, tyčia staiga stabdė, tokiu būdu sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris buvo pagrindu draudiminei išmokai gauti ir taip privertė staigiai sankryžoje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. R., dėl sudarytos pavojingos situacijos nebeturėjus galimybės išvengti susidūrimo ir tuo pačiu tariamai pažeidus KET 53 punktą,dėl to G. R. vairuojamas automobilis „Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos, atsitrenkė į automobilio „Mercedes Benz280”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) galą, dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2007 m. sausio 18 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2007 m. vasario 26 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. vasario 26 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 1463 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiojo G. R. turtą - autoįvykio metu įskilo G. R. vairuojamo automobilio „Opel Vectra” priekinis buferis, buvo sugadintas automobilio dešinės pusės šoninis veidrodis, dešinės pusės priekinės durelės, sparnas, iš viso padaryta 927 litų dydžio žala.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2007 m. vasario 14 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2007 m. kovo 5 d. apie 14 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje antra eismo juosta, pastebėjęs į sankryžą iš (duomenys neskelbtini) įvažiuojantį ir persirikiuojantį į antrą eismo juostą automobilį „Volvo740”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. P., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris buvo pagrindu draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Volvo740”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojui R. P. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai neišvengiamai pažeidus KET 196 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Renault Espace”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į R. P. automobilį „Volvo740”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2007 m. kovo 6 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į UAB (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dėl draudimo išmokos ir, šiai bendrovei 2007 m. kovo 22 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. kovo 29 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo UADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1503.20 Lt dydžio draudimo išmoką,
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2007 m. balandžio 23 d., savo vardu registruotą automobilį „Mercedes Benz 230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o 2007 m. balandžio 24 d. apie 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjęs toje pačioje sankryžoje pirma eismo juosta važiuojantį mikroautobusą „FordTransit FT100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. J., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė ir tyčia savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to mikroautobuso „FordTransit FT100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. J. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 196 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz230”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į M. J. vairuojamą mikroautobusą „FordTransit FT100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia abi transporto priemones sugadino, po to, 2007 m. balandžio 24 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į ADB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų reguliavimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2007 m. gegužės 3 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. gegužės 8 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą ADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 1497 litų dydžio draudimo išmoką;
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2007 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2007 m. birželio 13 d., apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje pirma eismo juosta, pastebėjęs sankryžoje iš antros į pirmą eismo juostą persirikiuojantį automobilį „Volvo 850”, tranzitinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. S., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – tai buvo pagrindu draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Volvo850”, tranzitiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui D. S. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 150 punktą, jis, savo vairuojamu automobiliu „Renault Espace”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į A. S. vairuotą automobilį „Volvo850”, tranzitinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to tyčia abi transporto priemones sugadino, po to 2007 m. birželio 15 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2007 m. birželio 22 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. liepos 3 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 824 litų dydžio draudimo išmoką,
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2007 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu automobilį „Mercedes Benz 300TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007 m. liepos 8 d. apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje antra eismo juosta, pastebėjęs toje pačioje sankryžoje iš trečios į antrą eismo juostą persirikiuojantį ir ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Toyota Carina”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Toyota Carina”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. K. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 148 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 300TD”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į L. K. vairuotą automobilį „Toyota Carina”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to tyčia abi transporto priemones sugadino, po to 2007 m. liepos 9 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir šiai bendrovei 2007 m. liepos 24 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. liepos 25 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 739,71 Lt dydžio draudimo išmoką.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. Kaune, VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2007 m. rugpjūčio 25 d. apie 13 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs iš trečios į antrą eismo juostą persirikiuojantį ir ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Audi 90”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. K., nuosavybės teise priklausantį M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi 90”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. K. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 148 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Renault Espace”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į T. K. automobilį „Audi 90”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia abi transporto priemones sugadino, po to 2007 m. rugpjūčio 27 d. K. B. telefonu kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2007 m. rugpjūčio 27 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu pervedus į K. B. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 724.64 Lt dydžio draudimo išmoką.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Mercedes Benz500”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2007 m. rugsėjo 5 d. apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs iš pirmos į antrą eismo juostą dėl kliūties pirmoje eismo juostoje persirikiuojantį ir ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „BMW330D”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. T. –B., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „BMW330D”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai D. T. – B. dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 148 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz500”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į D. T. –B. vairuotą automobilį „BMW330D”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia abi transporto priemones sugadino, po to 2007 m. rugsėjo 5 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ filialą „(duomenys neskelbtini) ” draudimas (duomenys neskelbtini) žalų sureguliavimo atstovybę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2007 m. spalio 3 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2007 m. spalio 9 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini) ” (teisių perėmėjas „(duomenys neskelbtini) ”) turtą – 2100 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, darydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtąautomobilį „BMW330D”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamą D. T. – B.: įlenkė ir įbrėžė kairės pusės priekines ir galines duris, tuo padarydamas draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) ” 841.69 litų dydžio žalą, nes ši draudimo bendrovė pagal „(duomenys neskelbtini) ” draudimo sutartį atlygino UAB „(duomenys neskelbtini) ” turėtas automobilio „(duomenys neskelbtini) ” remonto išlaidas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Mercedes Benz190”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o 2008 m. kovo 7 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs apsisukinėjantį sunkvežimį „Volvo FH12”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. M., turėjo galimybę išvengti susidūrimo su šiuo sunkvežimiu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to sunkvežimio „Volvo FH12”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojui A. M., dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 199 punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz l90”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į A. M. vairuojamą sunkvežimį „Volvo FH12”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to tyčia abi transporto priemones sugadino, po to 2008 m. kovo 12 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2008 m. kovo 27 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2008 m. kovo 28 d. pavedimu pervedus į K. B. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB (duomenys neskelbtini)“ turtą - 1723 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, darydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, sunkvežimį „Volvo FH12”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. M. - įlaužė dešinės pusės buferį, laiptelį, išdaužė žibintą ir posūkio žibintą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3176.57 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Mercedes Benz300”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2008 m. gegužės 7 d. apie 17val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje pagrindiniu keliu, pastebėjęs iš šalutinės (duomenys neskelbtini). išvažiuojantį ir sukantį į kairę automobilį „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį K. N., vairuojamą K. N., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į K. N. vairuojamą automobilį „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia abi transporto priemones sugadino, po to 2008 m. gegužės 12 d. K. B. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2008 m. gegužės 13 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2008 m. gegužės 14 d. pavedimu pervedus į K. B. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 640 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, darydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino nukentėjusiojo K. N. turtą - įlenkė automobilio „Renault Megane” dešinės pusės galines dureles ir sparną, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. N. 590 Lt turtinę žalą bei 551 Lt dydžio žalą, atsiradusią dėl privalomojo draudimo įmokų padidėjimo, sąlygojamo tariamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. kovo 7 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu automobilį „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2008 m. gegužės 19 d. apie 19 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjęs toje pačioje sankryžoje apsisukinėjantį automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. A., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. A., dėl kaltinamojo tyčia sudarytos pavojingos situacijos neišvengiamai tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į A. A. vairuotą automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2008 m. gegužės 20 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2008 m. gegužės 29 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2008 m. birželio 3 d. pavedimu pervedus į K. B. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1000.10 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą A. A. priklausantį turtą - įvykio metu skilo automobilio „VW Passat” kairės pusės priekinio rato gaubtas, priekinis buferis, trūko rato padanga, įskilo priekinis kairės pusės posūkio žibintas, įlenkė priekinį kairės pusės sparną, įlaužė buferį, tuo padarydamas nukentėjusiojo A. A. draudikui AB „(duomenys neskelbtini) ”2503.94 Lt turtinę žalą (atimama 300 litų franšizė).
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. birželio 21 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo A. B. vardu automobilį „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 m. spalio 17 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, tyčia staiga stabdė, tokiu būdu sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti ir taip privertė staigiai rikiuotis į antrą eismo juostą paskui važiavusį automobilį „BMW525”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. D., dėl sudarytos pavojingos situacijos jau nebeturėjusio galimybės išvengti susidūrimo ir tuo pačiu tariamai pažeidusio KET 106, 90, 234, 140 punktus, dėl to D. D. vairuojamas automobilis „BMW525”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos atsitrenkė į automobilio „Mercedes Benz300”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), galinę dalį, dėl to kaltinamasis tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2008 m. spalio 21 d. kreipėsi dėl draudimo išmokos į UADB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų sureguliavimo centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2009 m. sausio 14 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2009 m. sausio 15 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą UADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1529.11 Lt dydžio draudimo išmoką.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. rugsėjo 8 d., VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), savo vardu įregistravo automobilį „Nissan Sunny”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2008 m. lapkričio 30 d. apie 18 val. 30 min(duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje pirma eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta į sankryžą įvažiuojantį automobilį „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. M., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi 80”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojui V. M. dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 9, 158, 648 punktus, jis savo vairuojamu „Nissan Sunny”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. M. vairuotą automobilį „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2008 m. gruodžio 1 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2008 m. gruodžio 19 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2008 m. gruodžio 22 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1785.67 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino nukentėjusiojo V. M. turtą - automobiliui „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlaužė kairės pusės sparną, išmušė važiuoklę, įlaužė priekinio rato kairės pusės apsauginį dangtį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 1000 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. birželio 21 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) įregistravo A. B. vardu automobilį „Mercedes Benz300”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), o 2009 m. sausio 14 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta ir, turėdamas pirmenybę važiuoti per nereguliuojamą sankryžą į (duomenys neskelbtini) gatvės antrą eismo juostą, pastebėjęs iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į sankryžą įvažiavusį ir jo nepraleidžiantį automobilį „VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamą R. M., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojui R. M. dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į R. M. vairuotą automobilį „VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2009 m. sausio 14 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2009 m. vasario 9 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2009 m. vasario 21 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 3281.24 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino nukentėjusiojo R. M. naudojamą turtą - automobilį „VW Passat”, vals. Nr.(duomenys neskelbtini) dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini) ” draudimo sutartį naudotojui R. M. į sąskaitą pervedė 4484.06 Lt, tuo padarydamas AB „(duomenys neskelbtini) ” 4484.06 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. birželio 21 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo A. B. vardu automobilį „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009 m. kovo 5 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje pirma eismo juosta, pastebėjęs toje pačioje sankryžoje iš antros į pirmą eismo juostą persirikiuojantį automobilį „FordEscort”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. A. P., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „FordEscort”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. A. P., dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą jis, savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. A. P. vairuotą automobilį „FordEscort”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2009 m. kovo 6 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į UADB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų administravimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2009 m. kovo 26 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2009 m. kovo 27 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą UADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 3528.86 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiojo V. A. P. turtą, automobilį FordEscort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - FordEscort, įlenkė dešinės pusės sparną, išdaužė dešinės pusės žibintą, įlaužė priekinį buferį ir išdaužė priešrūkinįpažibintį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. P. 1290 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. birželio 21 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo A. B. vardu automobilį Mercedes Benz 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009 m. kovo 5 d. apie 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini). antra eismo juosta ties įvažiavimu link (duomenys neskelbtini). namo Nr. (duomenys neskelbtini) įjungęs kairį posūkį, tyčia staiga stabdė, tokiu būdu sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, ir taip privertė staigiai rikiuotis į pirmą eismo juostą paskui važiavusį automobilį „Audi 80”, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. D., dėl jo (K. B.) sudarytos pavojingos situacijos nebeturėjus galimybės išvengti susidūrimo, tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą, dėl to M. D. vairuojamas automobilis „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilio „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, vairuojamą K. B., dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2009 m. kovo 6 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į UADB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų administravimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2009 m. kovo 26 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2009 m. kovo 27 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą UADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 2142.18 Lt dydžio draudimo išmoką.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2008 m. birželio 21 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo A. B. vardu automobilį „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009 m. balandžio 25 d. apie 9 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjęs į sankryžą įvažiuojantį automobilį „VW Polo”, valst. Nr(duomenys neskelbtini), vairuojamą M. R. B., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Polo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai M. R. B.dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus Keliių eismo taisykles, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz300”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į M. R. B. vairuotą automobilį „VW Polo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2009 m. balandžio 27 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir šiai bendrovei 2009 m. gegužės 13 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2009 m. gegužės 14 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 2485.64 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiosios M. R. B. naudojamą nukentėjusiojo A. B. automobilį „VW Polo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - įlaužė priekinį kairės pusės sparną, išdaužė priekinį kairės pusės posūkio žibintą, įlaužė priekinį buferį, tuo AB „(duomenys neskelbtini) ”, kurioje automobilis buvo apdraustas „(duomenys neskelbtini) ” draudimu, padarė 1658.24 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2009 m. balandžio 15 d., VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo jungtine nuosavybe Ž. J. ir K. B. vardu automobilį „Mercedes Benz320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2009 m. birželio 4 d. apie 8 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjęs šalutine (duomenys neskelbtini). į sankryžą įvažiuojantį automobilį „Opel Vivaro”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. P., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Opel Vivaro”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. P. dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz320”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į A. P. vairuotą automobilį „Opel Vivaro”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2009 m. birželio 4 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į UADB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų administravimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2009 m. birželio 17 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2009 m. birželio 19 d. pavedimu pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą UADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 2675.53 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiojo A. P. turtą, įlaužė automobilio „Opel Vivaro”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės apdailos juosteles, kairį sparną, deformavo buferio laikiklį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 600Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo ir 2009 m. balandžio 15 d., VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravo jungtine nuosavybe Ž. J. ir K. B. vardu automobilį „Mercedes Benz320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2009 m. birželio 10 d. apie 13 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjęs į sankryžą antra eismo juosta įvažiuojantį ir sukantį dešiniau į (duomenys neskelbtini) automobilį „Citroen Saxo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą B. J., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Citroen Saxo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai B. J. dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į B. J. vairuotą automobilį „Citroen Saxo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2009 m. birželio 10 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2009 m. birželio 24 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką 2009 m. birželio 25 d. pavedimu pervedus į K. B. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1303.43 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiosios B. J. turtą - sudaužė automobilio „Citroen Saxo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlaužė dešinės pusės priekinį buferį ir sparną, išdaužė priekinį dešinės pusės žibintą, sulaužė apdailos juosteles, tuo padarydamas B. J. automobilio „(duomenys neskelbtini) ” draudikui AB „(duomenys neskelbtini) ” 2698.85 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo 2009 m, rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) įregistravo Ž. J. vardu automobilį „Mercedes Benz300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2009 m. spalio 19 d. apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjęs iš šalutinės (duomenys neskelbtini) pirmos eismo juostos į sankryžą įvažiuojantį automobilį „Mazda Premacy”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. R., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Mazda Premacy”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. R., dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz300”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. R. vairuotą automobilį „Mazda Premacy”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2009 m. spalio 19 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2009 m. spalio 19 d. atsisakius išmokėti draudimo išmoką, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 4204 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri nebuvo išmokėta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovei sukėlė įtarimą kaltinamojo veiksmai ir draudimo išmokos ji neišmokėjo,
be to, pasikėsindamas padaryti sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiosios V. R. naudojamą G. R. turtą,automobilį „Mazda Premacy”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - išdaužė kairės pusės priekinį žibintą, įlenkė kairės pusės priekinį buferį ir sparną, tuo padarydamasnukentėjusiojo automobilio „(duomenys neskelbtini) ” draudikui AB „(duomenys neskelbtini) ” 2956.95 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo 2009 m. sausio 10 d. Kaune, VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) įregistravo jungtine nuosavybe Ž. J. ir K. B. vardu automobilį „Mercedes Benz320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2010 m. vasario 5 d. apie 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjęs iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiuojantį automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. L. P., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nestabdė ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis - autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. L. P., dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET atitinkamą punktą, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. L. P. vairuotą automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2010 m. vasario 5 d. K. B. kreipėsi dėl draudimo išmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žalų ekspertizių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, šiai bendrovei 2010 m. kovo 15 d. atsisakius išmokėti draudimo išmoką, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 2912.91 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri nebuvo išmokėta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovei sukėlė įtarimą kaltinamojo veiksmai ir ji draudimo išmokos neišmokėjo,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiojo V. L. P. turtą, sugadino nukentėjusiojo automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - įlaužė priekinį bamperį, išdaužė kairės pusės priekinį žibintą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. P. 650 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, įsigijo 2010 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) registravo Ž. B. vardu automobilį „Mercedes Benz320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2010 m. vasario 25 d. apie 8 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas šį automobilį, važiuodamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam šviesoforo signalui, pastebėjęs toje pačioje sankryžoje posūkį į kairę pusę darantį automobilį „Fiat Punto”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. T., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra savojo automobilio nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kas būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Fiat Punto”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. T., dėl jo (K. B.) tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus Kelių eismo taisykles, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į T. T. vairuotą automobilį „Fiat Punto”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to tyčia sugadino abi transporto priemones, po to 2010 m. kovo 23 d. pagal „(duomenys neskelbtini) ” draudimo sutartį apgaule įgijo svetimą UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 5611.07 Lt dydžio draudimo išmoką,
be to, padarydamas sukčiavimą, jis sugadino svetimą nukentėjusiojo T. T. turtą -įlenkė automobilio „Fiat Punto”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį sparną ir buferį, kapotą, išdaužė kairės pusės priekinį žibintą, padarydamas nukentėjusiajam A. T. 3000 Lt turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 187 str. 2 d. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis, tęstinė nusikalstama veika).
Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2007-03-05 darydamas sukčiavimą, padarė žalą nukentėjusiojo R. P. turtui, t. y. 2007-03-05 eismo įvykio metu sugadino automobilį „Volvo V740“, tačiau ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, buvo pašalinta.
Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2007-04-24, darydamas sukčiavimą, jis padarė žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui: įlenkė ir nubraukė priekinį kairės pusės automobilio „FordTransit“ (duomenys neskelbtini) sparną, duris ir įlaužė priekinį buferį, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 85 litų turtinę žalą, o nukentėjusiajam M. J. padarydamas 500 litų turtinę žalą, tačiau ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, buvo pašalinta.
Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2007-06-13 darydamas sukčiavimą, jis padarė žalą nukentėjusiojo D. S. turtui: įlenkė automobilio „Volvo 850“ dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydamas D. S. 1000 litų dydžio turtinę žalą, tačiau ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, buvo pašalinta.
Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2007-07-08 padarė sukčiavimą AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir tyčia sugadino L. K. vairuojamą automobilį „Toyota Carina“ padarydamas jam 1670 litų turtinę žalą, tačiau ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, buvo pašalinta.
Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2007-08-25 darydamas sukčiavimą, padarė žalą nukentėjusiojo T. K. naudojamam turtui (automobiliui „Audi 90“), tačiau ši kaltinimo dalis, kaip nerodyta, buvo pašalinta.
Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2007-10-17 darydamas sukčiavimą, padarė žalą nukentėjusiojo D. D. turtui (automobiliui „BMW525“), tačiau ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, buvo pašalinta.
Kaltinamasis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2009-03-05 darydamas sukčiavimą, padarė žalą nukentėjusiojo M. D. turtui (automobiliui „Audi 80“), tačiau ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, buvo pašalinta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d., 182 str. 2 d.. Civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.
Skunde apeliantas tvirtina, kad buvo nepagrįstai pripažintas kaltu, byloje visi faktai buvo iškreipti, tiesa nuslėpta, apeliantas buvo melagingai apkaltintas ir pripažintas kaltu. Šioje byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo faktų nepaisymas ir kyšininkavimas. Pati tyrėja, atlikusi šioje byloje tyrimą, pripažino, kad gavo penkis kyšius ir automobilį, kad susidorotų su apeliantu. Jos prisipažinimą apeliantas nurodo įrašęs telefono diktofonu ir įrašą šiuo metu turi. Į rašomus skundus niekas nekreipė dėmesio ir leido tyrėjai toliau tirti šią bylą. Pati tyrėja kurstė avarijų kaltininkus, kad šie apeliantą apšmeižtų, nors kaltininkai buvo pripažinti policijos, o apeliantas policijos buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis pasinaudojo savo teise duoti parodymus po kitų asmenų apklausos, tačiau 2014-03-27 posėdyje, baigus skelbti baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistajam pareiškus norą duoti parodymus, jam buvo pasakyta, kad jis dėl nusikaltimų vis vien neprisipažįsta, todėl jo parodymai nereikalingi. Apeliantas nurodo tuo metu pasimetęs ir supratęs, kad parodymus galės duoti kitame teismo posėdyje, tačiau pradėjus kitą posėdį iš karto buvo pereita prie baigiamųjų kalbų, apeliantui buvo suteiktas tik paskutinis žodis. Nuteistojo įsitikinimu šiuo atveju buvo pažeista jo teisė į gynybą. Teismui išėjus priimti procesinį sprendimą iš jo buvo atimta galimybė gintis ir pateikti tikrąsias įvykių aplinkybes. Visi įrodymai šioje byloje niekuo nepagrįsti ir išgalvoti, kad pakenkti nuteistajam, faktai iškraipyti. Skundo autoriaus manymu, jo nekaltumas seniai įrodytas policijos keliu. Būtent kelių policija tyrė eismo įvykius, į kuriuos apeliantas buvo patekęs per kitus asmenis. Nuteistasis neneigia, kad buvo patekęs į eismo įvykius, kad jis vairavo, tačiau tai buvo prieš jo valią, jis visomis įmanomomis galimybėmis vengė ir vengia susidūrimo, tačiau ne viskas priklauso nuo jo valios. Praktika tik patvirtina, kad iš nekalto padaromas kaltu ir nuteisiamas. Pareigūnams pakanka gauti kyšių ir teisybę iškreipia taip, kaip jiems patogu. Teismas rėmėsi tokiais įrodymais, kad buvo geras oras, dėl to negalėjo būti avarijos, tačiau tai visai neatitinka logikos. Liudytojų realiai šioje byloje iš viso nėra. Yra avarijų kaltininkai, kuriuos kelių policija pripažino kaltais ir jie patys pripažino savo kaltę. Praėjus 3 ar 5 m. juos išsikvietė į Kauno VPK pas vyr. tyrėją, kuri jiems prikalbėjo gavusi kyšius, kad, neva, apeliantas yra kaltas, ir tai darė tyčia. Būtent jie su korumpuotos policijos pagalba pradėjo apeliantą šmeižti ir duoti melagingus parodymus. Liudytojas R. Š. duoda melagingus parodymus, kadangi jis verčiasi narkotikų prekyba, bandė įtraukti ir apeliantą, tačiau apeliantas apie tai pranešė policijai, dėl to minėtas asmuo nori su juo susidoroti. Nuteistojo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra niekuo nepagrįstas, be logikos, paprasčiausias susidorojimas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Atlikus įrodymų tyrimą nuteistasis teismo posėdžio metu davė parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. B. kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 187 str. 2 d., byloje esančius rodymus ištyrė ir įvertino tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimus, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai išdėstė bei aptarė įrodymus, kuriais grindžia savo išvada, nurodė, kuriuos įrodymus atmeta, kaip nepatikimu. Teismo išvados dėl K. B. kaltės motyvuotos, pagrįstos, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo K. B. skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti.
Skundžiamu nuosprendžiu K. B. buvo nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas, tyčia sukėlė eismo įvykius, kurių metu buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, asmenims padaryta turtinė žala ir tokias draudimo išmokas faktiškai gavo. K. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. ir 187 str. 2 d.
Baudžiamojon atsakomybėnuž sukčiavimą pagal BK 182 str. 2 d. traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Straipsnio dispozicijoje nurodytos alternatyvios veikos, todėl bet kurios iš jų nustatymas kaltininko veiksmuose užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Nagrinėjamoje byloje K. B. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – jam nepriklausančias draudimo išmokas. Nors nuteistasis K. B. savo kaltę dėl eismo įvykių neigė, aiškino, kad byloje policijos yra aiškiai nustatyti kalti asmenys, jis visais atvejais dėl eismo įvykių buvo pripažintas nukentėjusiuoju, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad eismo įvykiai, nepriklausomai nuo to, kad dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų kaltais buvo pripažinti šioje byloje nukentėjusiųjų statusą turintys asmenys, buvo sukelti K. B. tyčia siekiant apgaule gauti draudimo išmokas.
Nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d., yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai ir to nori. Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, kad šiuo atveju K. B. vairuojamų automobilių kontaktai apkaltinamajame nuosprendyje nurodytu laiku įvyko ne dėl neatsargumo, nukentėjusiesiems pažeidžiant KET reikalavimus, bet sąmoningai K. B. siekiant realizuoti savo sumanymą neteisėtai gauti draudimo išmokas iš atitinkamų draudimo bendrovių. K. B. tyčia šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai gauti draudimo išmokas, suprasdamas, kad pagal KET kitų automobilių vairuotojai bus laikomi pažeidę minėtų taisyklių reikalavimus ir turėdamas realią galimybę eismo įvykių išvengti, tyčia to nepadarė, dėl ko kilo eismo įvykiai, automobiliams buvo padaryti apgadinimai ir, K. B. kreipusis į draudimo bendroves, išmokėtos atitinkamos draudimo išmokos. K. B. teiginiai, kad visais atvejais dėl kilusių eismo įvykių administracinių teisės pažeidimų bylose jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, kad jis neturėjo jokios galimybės eismo įvykių išvengti, laikytini jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kad nuteistasis per kiek ilgesnį, negu treji metai, laikotarpį, sukėlė dvidešimt penkis eismo įvykius, kuriuose buvo apgadinti tiek jam, tiek kitiems asmenims priklausantys automobiliai, eismo įvykiai buvo padaryti skirtingomis transporto priemonėmis, kurios būdavo įsigyjamos netrukus prieš eismo įvykį, po to atitinkamai išregistruojamos arba joms išimamas naujas valstybinis numeris, po eismo įvykių transporto priemonės nebuvo remontuojamos nei draudimo bendrovės, nei paties nuteistojo, o pateikiamas prašymas draudimo bendrovėms pervesti į sąskaitą likutinę transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykiai būdavo sukeliami tyčia turint išankstinį ir gerai apgalvotą planą neteisėtai pasipelnyti iš draudimo bendrovių. Ta aplinkybė, kad K. B. nebuvo pripažintas kaltu dėl KET pažeidimų, jo baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo nešalina. Byloje apklausti nukentėjusieji paaiškino, kad eismo įvykių aplinkybės jiems kėlė įtarimų, tačiau jie, suvokdami, kad pagal KET jie yra laikomi pažeidę nustatytus reikalavimus, kad įrodymų, patvirtinančių, jog dėl avarinių situacijų kaltas yra pats K. B., neturi, taip pat atskirais atvejais jausdami psichologinį K. B. spaudimą ir norėdami kuo greičiau baigti nemalonų, kaip nurodė patys nukentėjusieji, kontaktą su K. B., dėl eismo įvykių aplinkybių nesiginčijo, dėl ko padaryti pažeidimai nebuvo išsamiai tiriami. Tik tada, kai draudimo bendrovei kilo įtarimų dėl galimo sukčiavimo siekiant neteisėtai gauti draudimo išmokas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatyta, kad eismo įvykiai, dėl kurių K. B. kreipėsi į draudimo bendroves kaip nukentėjusysis, iš tikrųjų įvyko dėl paties K. B. kaltės šiam turint objektyvią galimybę jų išvengti. Remiantis paminėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. B. veiksmuose nustatė BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, juos kaltininko veiksmuose tinkamai atskleidė ir atitinkamai įvertino. Nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusieji jį šmeižia ir duoda melagingus parodymus, nepatvirtinti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, nukentėjusieji su nuteistuoju iki eismo įvykių pažįstami nebuvo, jokių asmeniškumų ar suinteresuotumo nuteistajam pakenkti nenustatyta. Pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu nėra, todėl pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymus pagrįstai laikė vienu iš įrodymų šaltiniu ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas K. B. pripažino kaltu pagal BK 187 str. 2 d. Baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad svetimą turtą K. B. sugadino visuotinai pavojingu būdu, sukeldamas realų pavojų ne tik nukentėjusiųjų vairuotojų turtui, bet ir jų sveikatai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 2 d. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad nukentėjusiųjų automobiliai buvo apgadinti ne byloje aptariamų eismo įvykių metu, nėra, be to, ir pats nuteistasis K. B. neneigia, kad jis su minimais eismo įvykiais susijęs, tačiau priešingai, negu nustatė teismas, jis mano, kad dėl eismo įvykių nėra kaltas.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde jokių naujų esminių aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu, nenurodo, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas. Pažymima, kad vien tai, jog byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino nepalankiai nuteistajam, nerodo teismo šališkumo ir nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti ar panaikinti.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van deHurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo pagrindinius prašymus ar esminius argumentus. Nuteistasis nei savo apeliaciniame skunde, nei duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių esminių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl K. B. kaltės padarius BK 182 str. 2 d., 187 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų dar kartą nekartoja.
Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, kadangi nebuvo leista duoti paaiškinimų dėl pareikštų kaltinimų ir papasakoti tikrąsias įvykių aplinkybes. Aukštesnysis teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais. Iš 2013-02-28 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad į teisėjo klausimą, ar sutinka duoti parodymus, kaltinamasis atsakė teigiamai, davė paaiškinimus dėl eismo įvykių aplinkybių, atsakė į teisėjo, prokuroro ir gynėjo užduotus klausimus. Apklausus dalį nukentėjusiųjų nuteistasis išreiškė norą paaiškinimus dėl kitų eismo įvykių duoti išklausius dar neapklaustus nukentėjusiuosius ir liudytojus, teismas tam neprieštaravo. Apklausus nukentėjusiuosius ir liudytojus, paskelbus baudžiamosios bylos medžiagą nuteistasis tam tikras aplinkybes paaiškino papildomai. Prieš baigiant įrodymų tyrimą 2014-03-27 posėdyje buvo paklausta, ar proceso dalyviai turi prašymu, papildymų, tačiau nei nuteistasis K. B., nei kiti proceso dalyviai prašymų, papildymų nepateikė. Paminėtų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad K. B. procesinės teisės pažeistos nebuvo, jam buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir galimybėmis, numatytomis įstatymo ir, kaip matyti iš posėdžių protokolų, savo procesinėmis teisėmis nuteistasis naudojosi gana aktyviai. Esminių procesinių pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui, padaryta nebuvo.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai, civiliniai ieškiniai išspręsti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. B., išlaidas iki 2014-09-23 sudaro 90 Lt dydžio advokato užmokestis.
BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p.
nutaria:
nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 90 Lt, iš nuteistojo K. B. nepriteisti.