Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nukentėjusiajai N. Š., nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laivės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu ir 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš A. S. priteista nukentėjusiajai N. Š. 2405 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2011-11-25, apie 4 val., Kaune (duomenys neskelbtini), išdaužė N. Š. priklausančio automobilio VW „Transporter“, v. Nr. ANA 246, keleivio pusės priekinių durelių stiklą ir iš automobilio salono pagrobė magnetolą „Clatronic", 500 Lt vertės, vyrišką sportinį kostiumą „Umbro“, 200 Lt vertės, vyriškus kedus „Puma“, 290 Lt vertės, įrankių komplektą, 400 Lt vertės, dėžutę su 5 benzininio pjūklo grandinėmis, bendros 225 Lt vertės, atsuktuvą, 100 Lt vertės, akumuliatorinį prožektorių, 100 Lt vertės, odines vyriškas pirštines, 150 Lt vertės, kompaktų dėklą su jame buvusiomis 20 kompaktinių plokštelių, bendros 100 Lt vertės, dokumentų segtuvą, 20 Lt vertės, metalo laužą, 150 Lt vertės, vairo stiprintuvo tepalo buteliuką, 20 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajai N. Š. 2405 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendį pakeisti, paskiriant švelnesnę bausmę.

Skunde nurodoma, jog neteisingai vertindamas byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė apelianto kaltę dėl visų jam inkriminuotų daiktų pagrobimo.

Be to, neteisingai įvertinęs skundo autoriaus prisipažinimą, apylinkės teismas skyrė per griežtą bausmę. Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog mačiusi, kad lipdamas iš apvogto automobilio, vyriškis laikė baltos spalvos maišelį, o teismo posėdyje nurodė, jog vyriškis turėjo didelį maišą, kuris buvo išsipūtęs, prikrautą įvairių daiktų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. Š. buvo nurodžiusi, jog 2011-11-25, apie 4 val., ji girdėjo suveikusią automobilio signalizaciją, nors vėliau nurodė, jog signalizacijos negirdėjo, o apie vagystę jai pranešė kaimynė V. K.. Aplinkybės, jog tamsiu paros metu įvykį iš aštuntojo aukšto mačiusi liudytoja negalėjo nurodyti, kiek ir kokios spalvos maišų turėjo vagis, turėjo teismui sukelti abejonių, ar automobilis negalėjo būti apvogtas anksčiau, pvz., žaibiškos vagystė būdu. Dėl to, skundo autoriaus nuomone, jo prisipažinimas pavogus tik vyriškus batus ir metalo laužą, buvo įvertintas kaip dalinis nepagrįstai, o tai lėmė per griežtos bausmės skyrimą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis nesutinka dėl pagrobtų daiktų kiekio ir iškelia versiją, jog kiti daiktai iš automobilio jau buvo pavogti prieš jam padarant nusikaltimą, teigia, jog buvo nubaustas per griežtai. Jo nuomone, šią versiją patvirtina neteisingai įvertinti liudytojos V. K. parodymai ir jo dalinis prisipažinimas (nuteistasis prisipažino pagrobęs tik metalo laužą ir vyriškus batus).

Nuteistasis tvirtina, kad iš aštunto aukšto įvykį mačiusi liudytoja V. K. tamsiu paros metu negalėjo matyti, kiek ir kokių maišelių, apeliantas nešėsi iš įvykio vietos, todėl jo prisipažinimas dėl daiktų vagystės įvertintas neteisingai ir nepagrįstai.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos tinkamai.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiama apelianto kaltė ir teismo išvados. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė A. S. už vagystę įsibrovus į automobilį bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamą apkaltinamojo nuosprendžio dalį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.

Nors A. S. neigė kaltę dėl dalies daiktų iš automobilio pagrobimo, buvimo automobilyje faktą, nurodydamas, kad jis tik pasilenkęs per langą pagrobė vyriškus batus ir metalo laužą, tačiau teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, jog šią jo versiją paneigia automobilyje rasti kraujo pėdsakai, kurie sutapo su kaltinamojo kraujo genotipu.

Teismo teisingai vertinta ir ta aplinkybė, kad liudytojos V. K. parodymais nustatyta, jog asmuo buvo automobilyje ir jai pradėjus šaukti jis iššoko iš automobilio ir pabėgo. Taigi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė apelianto įsibrovimo į transporto priemonę aplinkybę, o jo teiginiai apie maišelių dydį, daiktų kiekį, jo kaltės nepaneigia.

Be to liudytoja V. K. patvirtino, kad pagrobtų daiktų kiekis buvo didelis, maišelis išsipūtęs, taip liudytojos parodymais paneigtas apelianto teigimas dėl pagrobtų daiktų kiekio. Tuo pačiu nepaneigti liudytojos V. K. parodymai ir jos nurodyta aplinkybė dėl galimybės matyti įvykį ir kitas nusikaltimo aplinkybes.

Kolegijos nuomone, surinktų įrodymų visuma patvirtino, jog skundo autorius pagrobė visus jam inkriminuotus daiktus įsibrovęs į transporto priemonę, jų pakako apelianto kaltei konstatuoti, todėl dalinis prisipažinimas dėl kaltinimo buvo įvertintas teisingai.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigiama, jog byloje nėra įrodymų, jog būtent apeliantas išdaužė automobilio stiklą, o pagrobti daiktus jį paskatino sunki materialinė padėtis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmė nuteistajam skirtos teisingai.

Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis.

Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. S., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes - tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, vertino tai, kad jis teistas, nusikalto teistumui neišnykus, pripažįsta pasisavinęs tik dalį daiktų, kas nerodė jo nuoširdaus gailėjimosi, žalos nukentėjusiajai neatlygino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. S. turi būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, veikų pavojingumą, kaltės formą bei, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią straipsnio sankcijoje numatyto vidurkio.

Teismas teisingai taikė įstatymą subendrindamas bausmes. Nustatyta, kad teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę tik iš dalies sudėjo su kitu nuosprendžiu skirta bausme. Teismas subendrino bausmes BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies pagrindu, todėl bausmių bendrinimo taisyklės nėra pažeistos.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.