Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės ir atsakovo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, sumokant atsakovui kompensaciją už jam priklausančią turto dalį – 24 950 eurų ne vėliau kaip iki 2017-09-01, iki visos piniginės kompensacijos išmokėjimo leisti atsakovui gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą po visos kompensacijos išmokėjimo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per 7 kalendorines dienas; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – B., o atsakovui – B.; nenustatyti termino susitaikyti; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du sūnūs, kurie jau yra pilnamečiai: (duomenys neskelbtini) – M. B. ir (duomenys neskelbtini) – V. B.. Teigė, kad santykiai nuo pat santuokos pradžios nesiklostė labai gerai, kadangi jau tada pradėjo ryškėti skirtingas požiūris į šeimą ir jos vertybes, atsakovas vis mažiau laiko ir dėmesio skyrė šeimai, pradėjo dažnai piktnaudžiauti alkoholiu, tapo irzlus ir konfliktiškas, todėl 2000 metais ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovui pažadėjus keisti savo gyvenimo būdą ieškovė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo atsiėmė, tačiau atsakovas vėl pradėjo vartoti alkoholį, nuo 2016 metų rudens atsakovas niekur nedirba, teigė, kad jam pakanka neįgalumo pašalpos, kuri sudaro 146 eurus. Nurodė, kad nuo 2017-03-09, po to, kai ieškovei nepavyko patekti į namus, nes atsakovas pakeitė durų spyną, ieškovė su atsakovu negyvena. Pažymėjo, kad santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po santuokos nutraukimo gyventi kartu tame pačiame bute būtų neįmanoma, todėl ieškovė prašė teismo minėtą butą pripažinti jos asmenine nuosavybe, siūlydama atsakovui ne vėliau kaip iki 2017-09-01 išmokėti piniginę kompensaciją už pusę buto, tai yra 24 950 eurų. Ieškovė nurodė, kad kito santuokoje įgyto dalytino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė pripažino, kad tai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ir kompensacijos už šį turtą neprašė. Nurodė, kad kreditinių įsipareigojimų neturi, nežino, ar kreditinių įsipareigojimų turi atsakovas. Taip pat nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja, taip pat nesutinka mokėti išlaikymą atsakovui, nes jis yra darbingas, turi galimybes gauti pajamų ir save išsilaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-06 sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei O. B. paliko santuokinę pavardę B., atsakovui J. B. paliko pavardę B.. Padalijo santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė 24 950 eurų piniginę kompensaciją atsakovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį butą. Įpareigojo atsakovą J. B. per 7 dienas po visiško kompensacijos išmokėjimo išsikelti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimant norimus kilnojamuosius daiktus. Priteisė iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 164,77 euro bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 461 euro žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista.Nurodė, kad atsakovas nesistengė išsaugoti šeimos, ja pakankamai nesirūpino, todėl pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo buto išlaikymo našta šiuo metu tenka ieškovei, atsakovas nesielgia kaip rūpestingas turto savininkas, turtas negali būti dalijamas natūra, be to, atsakovas nepateikė kito pasiūlymo, kaip būtų galima padalyti minėtą turtą, ir duomenų apie tai, kad galėtų išmokėti kompensaciją ieškovei, todėl priteisė ieškovei butą asmeninės nuosavybės teise.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2017-10-06 Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, suteikiant galimybę susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nebuvo informuotas apie teismo procesą, todėl nedalyvavo teismo posėdyje ir negalėjo teismo prašyti skirti laiko susitaikyti ir pabandyti išsaugoti šeimą.Neturėjo galimybės ginčyti buto vertės. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.Nurodo, kad atsakovas gyveno ir dabar gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir tikrai žinojo apie vykstantį skyrybų procesą ir datas, kada buvo paskirti teismo posėdžiai, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir išgalvotos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgytas santuokos metu 1992 metais. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra 49 900 eurų. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad jis nebuvo informuotas apie teismo procesą, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.Iš bylos duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo jam neįteikti. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su nurodyta ieškinyje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad įteikti procesinių dokumentų atsakovui nepavyko, ir į tai, kad nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus kuratoriui, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, taigi darytina išvada, kad atsakovui apie santuokos nutraukimo procesą buvo pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas jai ne kartą skambino telefonu ir ji informavo atsakovą apie vykstantį procesą bei apie būtinybę atvykti į teismo posėdį, atsakovas šių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė, taigi akivaizdu, kad atsakovas apie santuokos nutraukimo procesą žinojo. Apeliantas argumentuoja, kad negalėjo teismo paprašyti skirti laiko susitaikyti ir pabandyti išsaugoti šeimą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.CK 3.54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, tačiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). 2018-03-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bylą paskyrus nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovui buvo suteikta galimybė pasisakyti teismo posėdyje dėl ieškovės reikalavimų ir galimybių išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas jokių objektyvių argumentų nenurodė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme ieškovė dar kartą patvirtino, kad yra tvirtai apsisprendusi šalių santuoką nutraukti, taikytis nenori, nurodė, kad susitaikymo terminas pažeistų jos interesus, nes atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvus, neišlaiko šeimos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalies nuostata „sutuoktinių teisės šeimoje lygios“ reiškia, kad sudarę santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, santuokos trukmės ir jos nutraukimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2002). Taigi, kada vienas iš sutuoktinių, naudodamasis savo teise, kategoriškai pareiškia savo valią santuoką nutraukti ir toliau nuosekliai to siekia, ši jo teisė neturėtų būti priklausoma nuo subjektyvaus kito sutuoktinio nusistatymo, t. y. negali būti kito sutuoktinio atsisakymu nutraukti santuoką paneigta ar nepagrįstai suvaržyta. Ieškovė, naudodamasi savo teise į santuokos nutraukimą (CK 3.49 straipsnio 2 dalis), išreiškė savo valią nutraukti santuoką, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši jos teisė negali būti varžoma nemotyvuoto atsakovo nesutikimo nutraukti santuoką, kai santuoka faktiškai iširusi ir nebėra galimybės sutuoktiniams pradėti gyventi kartu.Taip pat atmestinas ir apelianto argumentas, kad jis neturėjo galimybės ginčyti buto vertę. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta buto vertė per maža, internetinėje erdvėje matė, kad tokio buto rinkos vertė yra apie 60 000 eurų, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė, buto rinkos kainos įvertinimo ekspertizės skirti neprašė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad šalių buto vertė yra didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.