Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui B. D., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Aliui Galminui, atsakovui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo B. D. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos bei palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui B. D. ir atsakovui R. B. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4).

Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas visiškai neprisideda prie bendrosios dalinės nuosavybės – buto – išlaikymo, atsakovas teigia, jog jis neprivalo prisidėti prie minėto turto išlaikymo, kadangi jame negyvena, be to, buvo žodinis susitarimas, jog bute gyvens ieškovas ir mokės visus buto išlaikymo mokesčius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. įtvirtinta bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai. CK 4.72 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuotos CK 4.76 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Nustatyta, jog atsakovas R. B. yra vienas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, bendraturčių (b.l. 4). Todėl į vieną ir tą patį daiktą, t.y. butą, nukreipiama ne vieno savininko, bet abiejų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas R. B. kartu su ieškovu B. D. (lygiomis dalimis, kadangi priklauso po ½ dalį buto) turi atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Minėta butų savininkų pareiga nustatyta CK 4.76 ir 4.82 str. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).

Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų) nustatyta, jog ieškovas B. D. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, išlaikymui (už buto šildymą, temperatūros palaikymą ir kitus būtinus mokesčius būsto išlaikymui) už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio sumokėjo 6593 Lt (b.l. 39-113). Atsakovas, ką pripažino ir teismo posėdžio metu, jokių mokesčių už ½ dalį buto nemokėjo. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovo buvo žodinis susitarimas, jog jis leidžia ieškovui naudotis savo turto dalimi, tačiau ieškovas apmoka visas būsto išlaikymo išlaidas, t.y. atsakovo teigimu, tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai. Ieškovas nepripažįsta, kad tarp šalių buvo toks susitarimas. Teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai yra nepagrįsti, todėl atmestini dėl tokių priežasčių.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.). Panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinės formos (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp jo ir ieškovo buvo susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų faktiškai susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, tai nepaneigtų CK 4.76 str. įtvirtintų atsakovo (kaip bendraturčio) prievolių, susijusių su bendro daikto (buto) išlaikymu, t. y. apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kaip minėta, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Nustatyta, jog ieškovas buto išlaikymui (už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio) sumokėjo 6593 Lt. Atsakovas už jam priklausančią buto dalį (1/2) nemokėjo jokių mokesčių, todėl ieškovas, sumokėjęs mokesčius, įgijo teisę į turėtų nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui B. D. priteistini iš atsakovo R. B. 3296,50 Lt nuostolių atlyginimo (6593 Lt : 2 = 3296,50 Lt).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jo prieštaravimai dėl teismo įsakymo, atsiliepimas į ieškinį grindžiami įstatyme nustatyta teise pareikšti tokio pobūdžio procesinius dokumentus. Vien faktas, kad atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, pateikė atsiliepimą į ieškinį, savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę atsakovui nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) nuostatos bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas turėjo 1099 Lt bylinėjimosi išlaidų – 99 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76, 4.82 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui B. D. iš atsakovo R. B. 3296,50 Lt (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis litus 50 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1099 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų – 99 Lt (devyniasdešimt devynis litus 00 ct) žyminio mokesčio bei 1000 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant teismo 2011-09-21 nutartį, paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.