- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- N-444-579-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarimu G. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. liepos 21 d., apie 15 val. 10 min., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Iveco“ bei apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 232 punktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad G. M. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis ir ekspertizės aktu. Administracinę nuobaudą teismas skyrė atsižvelgęs į tai, jog G. M. atsakomybę sunkina pakartotinai per metus laiko padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
II.
Apeliaciniu skundu G. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paaiškina, kad automobilių kontakto įvykio metu nepajuto, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Mano, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jos asmenybę, pažeidimų pasekmių mąstą, į tai, jog dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi, bei į kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teigia, kad sunkai vaikšto ir negali ilgai stovėti, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl dirbamo darbo pobūdžio bei važinėjimui pas gydytojus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 11 d. nutarimu G. M. pripažino kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimu aspektu, sprendžia, kad G. M. kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Tai, kad apelianto vairuotas automobilis 2009 m. liepos 21 d. atsitrenkė ir apgadino stovėjimo aikštelėje stovėjusią transporto priemonę „Iveco“, patvirtina eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), automobilio „Iveco“ vairuotojo V. B. (V. B.) rašytinis paaiškinimas ir parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 5, 55), fotonuotraukos (b. l. 22, 30-32) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 4 d. ekspertizės aktas (b. l. 25-29). Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti automobilių susidūrimo, kai važiuodamas atbuline eiga G. M. atsitrenkė į automobilio „Iveco“ šonines duris ir jas įlenkė (b. l. 4), o transporto priemonę „Iveco“ vairavęs V. B. įspėjo eismo įvykį sukėlusį G. M. garso signalu (b. l. 55).
Apeliantas prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nenustatyta. Apelianto atsakomybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą lengvina tai, jog jis yra neįgalus, darbingumo lygis – 35 procentai (b. l. 49), tačiau kaip atsakomybę sunkianti aplinkybė nustatyta tai, kad G. M. per metus laiko jau trečią kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą (b. l. 36). Pažymėtina, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, kaip ir vairuotojo pažymėjimo reikalingumas važinėti į sveikatos priežiūros įstaigas teismų praktikoje išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio taikymą, nepripažįstama (žr. nutartis bylose Nr. N3-34/2007, N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010, N444-388/2011 ir kt.). ATPK 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo. Ši nuostata apeliantui negali būti taikoma, nes apeliantas teise vairuoti transporto priemones naudojosi bendra tvarka, kaip ir bet kuris kitas tokią teisę įgijęs asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios teisės turėjimas yra susijęs su apelianto neįgalumu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju G. M. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teisme nepripažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl apeliaciniame skunde išreikštas gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus. G. M. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.