- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-691-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24282-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. A. A.
- Atsakovas
- V. Ž., D. A.
- Trečiasis asmuo
- notarė Z
- Kategorijos
- 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3030-584/2015 pagal ieškovės J. A. A. ieškinį atsakovams V. Ž., D. A. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys notarė Z. K., Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti žemės sklypą, registro įrašo Nr. 52/11915, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe. Nurodė, jog šį sklypą įgijo gyvendama santuokoje su A. A., kuris 2014-09-25 mirė. Nors sklypas įgytas santuokos metu, tačiau už ieškovės asmenines lėšas ir išreiškus valią jį įgyti asmeninės nuosavybės teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2015-01-22 ieškinio trūkumams pašalinti.
Nutartyje teismas nurodė, jog ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 1 p., 80 str. reikalavimų, nes be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat turi būti nurodyta ieškinio suma, sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę, todėl reiškiant reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, būtina nurodyti prašomo priteisti turto vertę, t.y. reikalavimo sumą, kuri turi būti apmokėta nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.). Ieškovė nenurodė ieškinio sumos, sumokėjo tik 145,00 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas nustatė žyminio mokesčio dydį atsižvelgiant į suformuluotu reikalavimu prašomo priteisti turto vertę. Teismas nustatė, jog prašomo priteisti nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 18400 Eur, todėl ieškovė turėtų sumokėti 552 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į jau sumokėtą 42 Eur žyminį mokestį, įpareigojo ją sumokėti papildomai 510 Eur žyminį mokestį už šį turtinį reikalavimą.
Taip pat ieškovei nurodė, kad VĮ Registrų centras ir notarė Z. K. nėra laikytini byloje trečiaisiais asmenimis, nes jų teisių ir pareigų priimtas sprendimas nepalies.
Sprendžiant teismo nustatyto žyminio mokesčio primokėjimo klausimą, ieškovei pasiūlė apsvarstyti taikos sutarties šioje byloje sudarymo galimybes bei apie tai išdėstyti ieškinyje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies. Trečiuoju asmeniu byloje laikyti notarę Z. K.. Nurodo, jog nors tam tikra prasme ieškinys ir susijęs su turtu, tačiau jis pripažintinas neturtiniu, nes į teismą kreiptasi tikslu nustatyti juridinį faktą. Teismas neteisingai nustatė žemės sklypo vertę, kuri pagal VĮ Registrų centras 2014-12-15 išrašą yra 1915 Eur (6612 Lt). Teismo nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumokėti apeliantė yra nepajėgi, nes yra pensinio amžiaus, neįgali. Notarė Z. K. privalo būti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nes jos biure užvesta paveldėjimo byla po A. A. mirties. Byloje tarp šalių turtinis ginčas nekyla, todėl dėl taikos sutarties sudarymo galimybės ieškinyje nepasisakoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas ar teismo nutartis, įpareigojanti pašalinti ieškinio trūkumus, kai pareiškiamas ieškinys dėl daiktinių teisių į turtą, yra teisėta ir pagrįsta.
Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Pagal ginčo pobūdį ieškiniai skirstomi į turtinius ir neturtinius. Ieškinio kvalifikavimas – ginčo pobūdžio (turtinis ar neturtinis) bei ieškinio procesinio tikslo (dėl priteisimo, dėl pripažinimo ar dėl teisinių santykių modifikavimo) nustatymas – yra teisiškai reikšmingas ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu bei civilinės bylos teismingumo nustatymo požiūriu.
Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas pripažinti turtą – žemės sklypą asmenine jos nuosavybe yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į šį turtą. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, būtų paneigta įstatymų nustatyta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ieškovei pereitų nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo žemės sklypo ir visas žemės sklypas, nors ir įgytas santuokoje, taptų ieškovės asmeniniu turtu. Taigi minėtas ieškovės reikalavimas yra turtinis ir už jį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d., 85 str.). CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su ieškiniu teismui pateikė VĮ Registrų centras išrašą iš kurio matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1915 Eur (6612 Lt). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas yra praradęs aktualumą, nes sudarytas 1994-11-24. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio sumai nustatyti vadovavosi aktualiais VĮ Registrų centras duomenimis, patvirtinančiais žemės sklypo rinkos vertę, kuri būtina teisingai apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinio sumą sudaro viso žemės sklypo rinkos vertė. Kaip jau minėta nutartyje, ieškovė siekia paneigti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir pakeisti įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., 3.117 str. 1 d.). Todėl ieškinio sumą nagrinėjamu atveju sudaro ½ dalis ginčo turto rinkos vertės – 9200 Eur, o žyminis mokestis 276 Eur. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 42 Eur žyminį mokestį, todėl turėtų papildomai sumokėti 234 Eur, o ne 510 Eur, kaip ją įpareigojo pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio.
Atskirajame skunde ieškovė prašo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Toks prašymas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 str.). Pažymėtina, kad negalėdama sumokėti žyminio mokesčio ieškovė turėtų pirmosios instancijos teismo prašyti nuo jo iš dalies atleisti (CPK 83 str. 3 d.) arba jo sumokėjimą atidėti ir šį prašymą pagrįsti dokumentais, įrodančiais ieškovės turtinę padėtį (CPK 84 str.). Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl kurių asmuo apskritai negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bei nėra duomenų apie ateityje galimą jo turtinės padėties pagerėjimą (CPK 83 str. 3 d.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.). Jeigu yra duomenų, kad asmuo kreipimosi į teismą metu neturi reikiamos pinigų sumos žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau yra duomenų, kad per tam tikrą laikotarpį šią sumą gali sukaupti, teismas gali žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 str.).
Ieškovė ieškinyje dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis įtraukė notarę Z. K. ir VĮ Registrų centras Kauno filialą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šių asmenų teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas įtakos neturės, todėl jie be pagrindo įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į procesą gali būti įtraukti jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Tačiau nurodytos galimybės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į procesą įtraukti iškėlus civilinę bylą, nepaneigia ieškovo pareigos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš karto nurodyti ieškinyje, nes naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas sunkina procesą ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straipsnis). Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kurio, teismo nuomone, teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas neturės įtakos, nurodymas ieškinyje neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas.
Tokiu būdu pirmosios instancijos iš esmės pagrįstai nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, tačiau neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį. Tačiau ši aplinkybė nepripažintina CPK 329 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu dėl kurio skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama, o taip pat, nenustačius CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista, nustatant ieškovei naują terminą iki 2015 m. kovo 12 d. įskaitytinai trūkstamai 234 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei Jadvygai A. A. terminą iki 2015 m. kovo 12 d. įskaitytinai trūkstamai 234 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti.