Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo R. N. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. N. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „K“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veiklos vykdymo vietoje, restorane „P“ (duomenys neskelbtini)., neužtikrino, kad prieš darbo pradžią su G. B. būtų sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą, tuo leido G. B. dirbti nelegalų darbą 2018 m. birželio 14 d.

2. Taip pat jis nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 14 d. apie 12.45 val., vykdant 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (7.1) 1FR1043-1289, atlikto UAB „K“ operatyvaus patikrinimo metu, patikrinus pateiktą kompiuterinio kasos aparato Gama su FB ASFA-100 (korpuso Nr. IQ700795) kasos operacijų žurnalą, (toliau - žurnalas) nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 13 d. atspausdintų „Z“ ataskaitų duomenys neįrašyti į žurnalą, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. neatspausdintos ir neįklijuotos fiskalinės mėnesio suminės ataskaitos. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 18 punktas, VMI prie FM viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 44.3, 44.4 punktai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas tenkintinas iš dalies

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda.

8. Pateiktame apeliaciniame skunde institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (ANK 35 staipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutikti negali. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo bei administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, R. N. pateikdamas paaiškinus nurodė visas aplinkybes, susijusias su G. B. darbu restorane „P“, neneigė, kad buvo vykdoma kandidatų atranka, jog G. B. buvo išduoti rūbai, įrankiai, leista gaminti maistą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pripažįsta, jog elgėsi netinkamai, nesivadovaujant galiojančiomis teisės normomis ir teigė, kad daugiau tokia situacija nebepasikartos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. N. iš esmės pripažino visas jam inkriminuoto nusižengimo aplinkybės ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skunde nurodoma aplinkybė, jog po padaryto administracinio nusižengimo R. N. vis tiek nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo santykius su G. B., sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo, reikšmės neturi, kadangi byloje nustatyta, kad G. B. dirbo nenusitaręs su darbdaviu su dėl visų darbo sutarties sąlygų.

9. Institucija pateiktame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, su kuo, patikrinus nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

10. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. kai nustatoma kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda, naudai. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnyje – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti.

12. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 34 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

13. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

14. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo, turi būti vertinama aplinkybių visuma t. y. tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdis bei pavojingas, tiek administracinį nusižengimą padariusio asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. N. padarytų administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei byloje esančius duomenis, susijusius su jo šeimos sudėtimi, gaunamomis pajamomis, konstatuoja, kad šiuo atveju už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. N. pagrįstai pritaikyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

15. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. B. atliko darbą su juo nesudarius darbo sutarties, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. N. ateityje, G. B. sutikus, ketino sudaryti darbo sutartį, kadangi G. B. sutiko dalyvauti darbuotojų atrankoje. G. B. darbas restorane „PERI PERI“ truko itin trumpą laiką (pusę dienos). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui nėra svarbu kiek dienų asmuo dirbo nelegalų darbą, tačiau šios aplinkybes gali turėti reikšmės sprendžiant dėl apelianto veiksmų pavojingumo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, R. N. aplinkybių dėl G. B. nelegalaus darbo R. N. neneigė, nors manė, kad jis teisėtai vykdo darbuotojų atranką, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suvokė, jog darbuotojų atranka vykdyta nesilaikant galiojančių teisės aktų, dėl ko pagrįstai konstatuotas G. B. nelegalaus darbo faktas. Šios aplinkybės atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas iš savo neteisėtų veiksmų didelės naudos negavo, pažeidimas truko labai trumpą laiką, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas R. N. neteisėtus veiksmus laikyti mažiau pavojingais. Taip pat nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas dėl tokio pobūdžio administracinio nusižengimo yra baudžiamas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė R. N. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes susijusias tiek su praeities nubaudimais administracine tvarka, tiek su jo šeimynine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas tai, neabejoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantui R. N. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, negu sankcijoje numatyta, nebuvo pažeisti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas švelnesnę, nei numato ANK 95 straipsnio 1 dalis, nuobaudą, nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog R. N. atžvilgiu taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

16. Dėl R. N. ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su institucijos skunde dėstomais argumentais, kad šiuo atveju nepagrįstai pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos ir paskirta aiškiai per švelni bausmė. Nors apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad R. N. yra charakterizuotinas teigiamai, tačiau įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat pažeidimo trukmę, sutiktina su Institucijos skundo argumentais, kad pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį R. N. paskirta per švelni nuobauda, nepagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, R. N. nubaustas už tai, kad nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 13 d. atspausdintų „Z“ ataskaitų duomenų neįrašė į kompiuterinio kasos aparato Gama su FB ASFA-100 (korpuso Nr. IQ700795) kasos operacijų žurnalą, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. neatspausdintos ir neįklijuotos fiskalinės mėnesio suminės ataskaitos. Šios aplinkybės atskleidžia, kad administracinis nusižengimas truko ilgą laiką, t.y. pusę metų įstaigoje nebuvo užtikrinamas tinkamas apskaitos vedimas.

17. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. N. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą - įspėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad yra papildomai nustatyta viena administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), per pastaruosius metus už tokio pobūdžio nusižengimus administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo, galiojančių nuobaudų neturi, yra dirbantis, turi šeimą, augina nepilnamečius vaikus, konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. N. už ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

18. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos, paskiriant galutinę nuobaudą – baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą

R. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 5 dalyje padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti įspėjimą.

R. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 162 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti 70 Eur (septyniasdešimt Eur) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir paskirti R. N. 70 Eur (septyniasdešimt Eur) baudą.

Išaiškinti R. N., kad bauda, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos ir turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 17069135121. Jeigu bauda nesumokama per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.