Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime),25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. lapkričio 22 d. A. O. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

4. Kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį ir kaltinamajam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, intensyvią priežiūrą, 30 000 Eur ar kitokio dydžio užstatą, ar kitas kardomąsias priemones, užtikrinančias BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismo nustatyti pagrindai nėra objektyvūs ir pagrįsti, jie yra išvestiniai iš kaltinamajame akte aprašytų kaltinimų, kurie yra tiriami teisiamuosiuose posėdžiuose. Gynėjas teigia, kad liudytojų parodymai dėl atliktų veiksmų trukdant procesui yra susiję su aplinkybėmis prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir nėra susiję su pačiu kaltinamuoju A. O.. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis jau ilgą laiką yra suimtas, jis serga sunkia liga (4 laipsnio širdies nepakankamumu), jam reikalinga išimtinė dienotvarkė, konsultacijos dėl operacijos, širdies vožtuvo transplantacija, ir viešasis interesas negali pateisinti asmens kankinimo, sukeliančio riziką asmens gyvybei.

4.2. Skunde cituojami Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimai bylose McKay v. The United Kingdom, Zherebin v. Russia, Khodorkovskiy v. Russia, Contrada v. Italy, I. A. v. Franceir teigiama, kad asmuo iki nuteisimo yra laikomas nekaltu, ir svarstomos nuostatos tikslas iš esmės yra reikalavimas jį paleisti iš karto, kai tik jo besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas. Gynėjas teigia manantis, kad skundžiamoje nutartyje perdėtai yra analizuojami A. O. kaltinimai ir tai kelia abejonių dėl teismo nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Skunde, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnio 3 dalimi, nurodoma, kad viešojo intereso gynimas neleidžia teismui pažeisti ir nepaisyti minėtos nekaltumo prezumpcijos; viešasis interesas reikalauja laikytis pamatinių teisės pagrindų, įtvirtintų pagrindiniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

4.3. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nustatytas iš esmės neribotas suėmimo taikymo terminas, nes už BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos ir šiuo atveju įstatyme leistinas maksimalus suėmimo taikymo terminas (2/3 maksimalios bausmės) neturi skaitmeninės išraiškos.

4.4. Skunde cituojamas ir EŽTT sprendimas byloje Velečka ir kiti prieš Lietuvą teigiant, kad ir nagrinėjamu atveju 3 metus ir 6 mėnesius kaltinamajam A. O. taikomas suėmimo terminas yra pernelyg ilgas.

4.5. Gynėjas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytu suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodydamas, kad per suėmimo taikymo laikotarpį kaltinamasis bendravo tik su šeimos nariais ir nepalaikė jokių ryšių su byloje nurodytais asmenimis. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius. Todėl, pasak gynėjo, nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas yra tik deklaratyvus, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas teiginys (EŽTT sprendimai bylose Yevgeniy Kuzmin v. Russia, Yuriy Yakovlev v. Russia). Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvu, kad bausmes atliekantys nuteistieji ir laisvėje esantys asmenys, palaikydami tarpusavio ryšius, ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis dėl bausmes atliekančių asmenų nurodymų nevykdymo ir teigiama, kad šis argumentas yra netinkamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo pagrindimui. Gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojai parodė, jog daiktų permetimus jie atliko skirtingiems lokaliniams sektoriams, o galimi smurtinio pobūdžio veiksmai prieš juos buvo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Skunde pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog galimi smurtiniai veiksmai buvo atlikti dėl permetimų į pirmąjį lokalinį sektorių ir siekiant trukdyti procesą. Gynėjas nurodo ir tai, kad trukdymo procesui pavojus yra tinkamas suėmimo skyrimo pagrindas tik pradinėje proceso stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu), tačiau, atlikus procesinius veiksmus (surinkus įrodymus, apklausus liudytojus ir panašiai), šis pavojus paprastai mažėja (EŽTT sprendimai bylose Ilkin v. Russia, Kislitsa v. Russia). Šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai ir nukentėjusieji buvo apklausti, įspėjant juos dėl atsakomybės, per trejus metus nebuvo gauta duomenų, kad kaltinamasis A. O. būtų kam nors grasinęs, bandęs paveikti ar kitaip trukdytų procesui.

4.6. Gynėjas nesutinka ir su kitu skundžiamoje nutartyje nustatytu suėmimo skyrimo pagrindu, kad, būdamas laisvėje, A. O. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas vertino tik inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, o ne visas šio pagrindo konstatavimui reikšmingas aplinkybes. Įstatymo leidėjas nustatė, kad turi būti nustatyta objektyvi rizika, kad būdamas laisvėje asmuo darys naujas nusikalstamas veikas ir šią riziką turi objektyviai pagrįsti kaltinančiosios pusės pateikti duomenys. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ruošiasi ar kėsinasi padaryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas teigia, jog BPK 122 straipsnio 4 dalies dispozicija neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes įtarimai ar kaltinimai patys savaime, nesant BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apie grasinimą ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas, negali būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis ar įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi įtarimuose ar kaltinimuose nurodytos veikos teismo nuosprendžiu dar nėra pripažintos padarytomis ir viešojo intereso gynimas negali pateisinti nekaltumo prezumpcijos nepaisymo. Teismas taikydamas šį pagrindą atsižvelgė tik į tai, kuo yra kaltinamas A. O., bei į tai, kad asmuo praeityje teistas ir inkriminuotas veikas galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad asmuo atlikęs įstatymo nustatytą dalį bausmės teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, turėdamas 14 paskatinimų ir nei vienos nuobaudos, kaip pavyzdingas ir pasitaisęs asmuo. Gynėjo teigimu, naujų nusikalstamų veikų nedarymą ateityje užtikrina ir byloje esantys duomenys apie A. O. sunkią sveikatos būklę.

4.7. Skunde pažymima, kad pagal teismų praktiką viena iš efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas. Ši kardomoji priemonė gali būti papildyta ir kitomis priemonėmis kaip dokumentų paėmimas, namų areštas ir t.t. Gynėjas teigia manantis, kad atsižvelgiant į bylos eigą, intensyvumą, baudžiamojoje persekiojimo ir suėmimo taikymo laiką (daugiau kaip treji metai), kitas reikšmingas aplinkybes, suėmimo taikymas A. O. yra neadekvati kardomoji priemonė. Gynėjas pažymi, kad byloje yra pateikti kaltinamojo žmonos S. O. 30 000 eurų užstato įmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, turto kilmę pagrindžiantys sandorių dokumentai, pažyma iš darbdavio, sveikatos būklės duomenys.

4.8. Gynėjas atkreipia dėmesį į baudžiamosios bylos proceso eigą (paskelbta beveik trijų mėnesių pertrauka tarp teismo posėdžių) ir teigia, kad A. O. taikomas suėmimas pažeidžia proporcingumo principą, todėl turėtų būti panaikintas, paskiriant pastarajam kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kurios, įvertinus A. O. sveikatos būklę, turimus tvirtus socialinius ryšius, būtų daugiau nei pakankamas pagrindas, užtikrinantis asmens dalyvavimą procese.

5. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Kardomosios priemonės ‑ suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti jį teismui. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo A. G., liudytojų R. L., D. P., A. D. parodymuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. Kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9.1. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. O. kaltinamas ne tik tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir tuo, kad jis vadovavo šiam susivienijimui. Kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios jo įtaką kitiems nuteistiesiems. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad bausmes atliekantys nuteistieji ir laisvėje esantys asmenys palaikydami tarpusavio ryšį, ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis dėl bausmes atliekančių asmenų nurodymų nevykdymo. Taip pat byloje yra duomenų, kad kai kurie proceso dalyviai iš baimės prašė juos apklausti nuotoliniu būdu arba iš viso atsisakė duoti parodymus. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai, todėl, atsižvelgiant į objektyvius bylos duomenis, yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, A. O. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar neapklaustus asmenis, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Šio nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodyti argumentai, kad A. O., būdamas suimtas, išimtinai bendravo tik su šeimos nariais, o byloje apklausti asmenys, parodę apie prieš juos pavartotą smurtą dėl nurodymų nevykdymo, neparodė, kad tokius veiksmus atliko būtent A. O.. Visų pirma, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad A. O. dėl galimo trukdymo procesui yra taikomas apribojimas nebendrauti su kitais šios baudžiamosios bylos proceso dalyviais. Be to, įvertinta ir tai, kad kaltinamojo galimas vaidmuo nusikalstamame susivienijime bei byloje apklaustų asmenų parodymai leidžia daryti išvadą apie vis dar egzistuojančią galimybę, kad A. O., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui.

9.2. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kuriuos galimai padarė A. O., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas A. O., nebuvo atsitiktinės, jos buvo iš anksto suplanuotos, besitęsiančios ilgą laiką, galimai padarytos veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kurio vienas iš lyderių buvo kaltinamasis. Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas A. O. galimai padarė būdamas teistas už turto prievartavimus, ir ši aplinkybė dar kartą leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, A. O. ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas, taip pat ir nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, tai, kad A. O. buvo ankščiau laiko paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko kitu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o po to suimtas jau dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, niekaip nepatvirtina, kad jis, šiuo metu paleistas iš suėmimo, nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdis patvirtina A. O. pasirinktą priešingą teisei gyvenimo būdą, kai nusikalstamas veikas jis galimai padarė ir būdamas izoliuotas nuo visuomenės, ir tai neduoda pagrindo teigti, kad jis, jei būtų paleistas iš suėmimo, nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9.3. Suėmimo pagrindų buvimo nepašalina ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl A. O. turimų šeiminių, socialinių ryšių bei duomenys apie jo sveikatos būklę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. O. iš tiesų sunkiai serga, tačiau šiuo metu byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar kad jo sveikata blogėja ir jis negauna tinkamos medicininės pagalbos. Kaltinamajam buvo ir yra teikiama medicinos pagalba įkalinimo įstaigoje, o esant būtinybei – ir kitose gydymo įstaigose, kas paneigia skunde nurodytus teiginius dėl kaltinamojo kankinimo, keliant riziką jo gyvybei.

10. Atsakant į skunde nurodytus argumentus, susijusius su suėmimo taikymo trukme, pažymėtina, kad EŽTT priimtuose sprendimuose kaip Konvencijos 5 straipsnio pažeidimas dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai suėmime buvo laikomi trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime yra laikomas A. O. (pavyzdžiui, sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai ‑ minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas panašų laikotarpį kaip nagrinėjamoje byloje jis tęsiamas kaltinamajam (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakij, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – nagrinėjamų nusikalstamų veikų sunkumas, kaltinamojo pavojingumas bei nustatytos aplinkybės, patvirtinančios galimą trukdymą procesui ir pavojų, kad bus daromos naujos nusikalstamos veikos, yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas A. O. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos prasme. Nors pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus viešojo intereso apsaugos prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, nusikaltimų, kuriais kaltinamas A. O. pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytas nusikalstamas veikas, nustatyti jas padariusį asmenį yra neabejotinai svarbesnis ir leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

11. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje svarbu pažymėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad ši byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, pertraukos tarp teismo posėdžių buvo skelbiamos dėl objektyvių priežasčių. Be abejonės, valstybėje paskelbtas karantinas kėlė kliūčių bylos nagrinėjimui, dėl ko buvo atšaukti ir iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai, tačiau jau birželio mėnesį teismo posėdžiai vyko. Tai, kad kitas teismo posėdis yra numatytas 2020 m. rugsėjo 7 d., vertinant visų aukščiau paminėtu aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad A. O. turi būti paleistas iš suėmimo, jam paskiriant kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones.

12. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu, netaikant A. O. kardomosios priemonės – suėmimo ir paskyrus jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, o gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam A. O. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 gegužės 20 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. O. trims mėnesiams pratęstas suėmimo terminas, palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.