Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB Ūkio banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. T. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys AB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas, G. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pakeitė pradinį išieškotoją nauju išieškotoju vykdymo procese.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimo, skolos perkėlimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir mastas nulemia procesinių teisių perėmimo galimybę ir mastą. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.).

Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas turi pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, jeigu įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.

Sprendžiant klausimą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo teisiškai reikšmingas yra reikalavimo perleidimo faktas ir pagrindas. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0005/09/01861 duomenų nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2012-05-14 kreditorei AB Ūkio bankui išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 2820, dėl 75 673,11 Lt išieškojimo iš G. G.. Antstolei buvo pateikta 2013-03-03 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią atsižvelgdami į 2013-02-23 tarp šalių sudarytą turto ir įsipareigojimų perleidimo sutartį, AB Ūkio bankas perleidžia, o AB Šiaulių bankas įgyja visas ir bet kokias reikalavimo teises bei visas ir bet kokias kitas teises, kylančias iš reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytų finansinių sutarčių. Iš 2013-08-26 antstolei B. T. AB Šiaulių banko pateikto 2013-08-21 rašto matyti, kad 2013-03-03 AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią AB Ūkio bankas perleido AB Šiaulių bankui reikalavimo teises bei kitas teises, kylančias iš G. G. gamybinės-komercinės firmos „Barta“ ir AB Ūkio banko sudarytos 2007-03-19 kredito sutarties Nr. 2007/08-227 ir su ja susijusio vykdomojo įrašo Nr. GB-2816.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuos įrodymus bei antstolės teismui pateiktą vykdomosios bylos Nr. 0005/09/01861 medžiagą sprendžia, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės neišsiaiškinęs visų aplinkybių dėl materialinių subjektinių teisių perleidimo masto tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus, nepagrįstai pakeitė pradinį išieškotoją nauju išieškotoju, nes, kaip jau minėta anksčiau, įrodymų, kad naujai kreditorei AB Šiaulių bankui buvo perduota pradinio kreditoriaus materialinė subjektinė teisė pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2012-05-14 išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 2816, dėl 75 673,11 Lt išieškojimo iš G. G. AB Ūkio banko naudai, nepateikta.

Be to, pažymėtina, kad 2013-12-19 BAB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė trišalį tam tikrų kategorijų turto grąžinimo AB Ūkio bankui aktą, pagal kurį BAB Ūkio bankas 2013-12-23 perdavimo aktu perdavė (grąžino) dalį AB Šiaulių bankui perdavimo sutarties pagrindu perduoto turto, įskaitant ir reikalavimo teises pagal 2007-03-19 kredito sutartį Nr. 2007/08-227, sudarytą su G. G. gamybinės-komercinės firma „Barta“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti išieškotojo vykdymo procese pakeitimo klausimą, privalėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinkęs ir neįvertinęs visų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, todėl būtina šioje byloje išsiaiškinti, kokias reikalavimo teises pradinė kreditorė AB Ūkio bankas perleido naujai kreditorei AB Šiaulių bankui, kurioje vykdomojoje byloje turėjo būti pareikštas antstolės prašymas dėl išieškotojo pakeitimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338, 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.