Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei – šios organizacijos teisininkei D. M., atsakovo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei – šios institucijos Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio specialistei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skundą atsakovui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 26 d. rašto Nr. 10-S-4052 „Dėl duomenų pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3-10) (teisme gautas 2009 m. balandžio 3 d.) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus apskrities VPK) 2009 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10-S-4052 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. 10-S-4052));

1.2. įpareigoti Vilniaus apskrities VPK per 7 dienų laikotarpį raštu pateikti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narių Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir budėjimo grafikų bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo bei budėjimo grafikų kopijas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK 2009 m. vasario 26 d. raštas Nr. 10-S-4052 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, pateikia tokius argumentus.

2.1. Dėl susipažinimo su prašomais duomenimis formos.

2.1.1. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta profesinių sąjungų teisė kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Tinkamam kontrolės funkcijos įgyvendinimui būtina nustatyti tam tikras profesinių sąjungų veiklos sąlygas. Viena tokių sąlygų laikytina Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta profesinių sąjungų teisė nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Profesinės sąjungos turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ne tik siekdamos susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, bet taip pat ir kitais tikslais (pavyzdžiui, susirinkimų su savo nariais bei darbdaviu rengimui, konsultacijų teikimui ir pan.). Teisė susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas gali būti įgyvendinama ne tik atvykus į įmones, įstaigas ar organizacijas, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, bet ir kitais būdais (pagal pateiktus prašymus gaunant informaciją raštu arba žodžiu).

2.1.2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, viešųjų paslaugų teikimas yra viena iš viešojo administravimo sričių. Viena iš administracinių paslaugų formų yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas asmenims.

2.1.3. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį informacijos teikimo pagrindu laikomas pareiškėjo pateiktas prašymas. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje išvardyti galimi prašomos informacijos teikimo būdai. Tačiau pažymėtina, jog konkretus informacijos pateikimo būdas parenkamas atsižvelgiant į prašymą, t. y. informacija turi būti pateikta tokia forma, kokia nurodyta prašyme, arba, jei konkreti prašomos informacijos pateikimo forma prašyme nenurodyta, tokia forma, kokia gautas prašymas.

2.1.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 ir 2.38 straipsnių nuostatas profesinės sąjungos laikomos viešaisiais juridiniais asmenimis. Kadangi nei Viešojo administravimo įstatyme, nei Teisės gauti informaciją įstatyme nenumatyta jokių informacijos teikimo privatiesiems bei viešiesiems juridiniams asmenims ypatumų (skirtumų), darytina išvada, jog Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti suprantamos kaip įtvirtinančios profesinių sąjungų teisę gauti informaciją bendra viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta tvarka bei būdais, kartu numatant tam tikras papildomas jų veiklos garantijas. Papildoma kontrolės funkcijos įgyvendinimo sąlyga (prielaida) negali būti aiškinama nepagrįstai susiaurinant profesinių sąjungų teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinimą. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma tokia termino „pateikti“ reikšmė - „duoti, pasiūlyti“. Todėl, remiantis lingvistiniu bei teleologiniu teisės aiškinimo metodais, prašymas pateikti pareiškėjos rašte nurodytus duomenis turėtų būti suprantamas kaip suponuojantis būtinybę atsakovui atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, bet ne sudaryti galimybes pačiai pareiškėjai susipažinti su prašomais duomenimis. Nors konkreti prašomos informacijos pateikimo forma nėra nurodyta, tačiau, atsižvelgiant į rašytinę tokio prašymo formą, darytina išvada, jog prašoma informacija turėjo būti pateikta raštu.

2.1.5. Lyginant su kitiems juridiniams asmenims taikoma informacijos teikimo tvarka bei galimais jos pateikimo būdais, skundžiamas administracinis sprendimas yra negatyvaus diskriminacinio pobūdžio, nepagrįstai apribojantis galimybes įgyvendinti vieną pagrindinių pareiškėjos funkcijų.

2.2. Dėl būtinybės gauti rašytinius profesinės sąjungos narių sutikimus.

2.2.1. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dvi galimos kontrolės funkcijos įgyvendinimo kryptys, viena kurių yra profesinių sąjungų teisė nekliudomai susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Jokie papildomi nurodytos profesinių sąjungų teisės įgyvendinimui keliami reikalavimai, įskaitant reikalavimą gauti rašytinius narių sutikimus, nėra numatyti.

2.2.2. Atsižvelgiant į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 8 ir 11 dalis, darytina išvada, jog rašytinis sutikimas reikalingas tik ypatingų asmens duomenų tvarkymui, o kadangi informacija apie asmens darbo, ekonomines bei socialines sąlygas į ypatingų asmens duomenų apibrėžtį nepatenka, atskiras rašytinis tokių asmens duomenų subjekto sutikimas nėra privalomas.

2.2.3. Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje profesinės sąjungos apibūdinamos kaip savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatuota, jog „asmuo, stodamas į profesinę sąjungą, laisva valia pasirenka šią organizaciją kaip vieną iš savo darbo teisių bei interesų gynimo formų“. Stodami nariai jau išreiškė savo valią būti atstovaujamais pareiškėjos, kartu sutikdami su visais teisėtais pareiškėjos veiklos būdais bei jų įgyvendinimo sąlygomis.

2.2.4. Pareiškėja į atsakovą kreipėsi ne savo iniciatyva, bet gavusi savo narių pranešimą apie galimai vykdomus jų darbo laiko apskaitos bei apmokėjimo už atliktą darbą tvarkos pažeidimus. Todėl pareiškėja nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma oficialius įgaliojimus, siekiant apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus, įgyvendinančia organizacija, o duomenų, susijusių su jos narių darbo, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis teikimas turėtų būti vertinamas kaip atitinkantis teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijus.

2.3. Dėl asmenų prašymų suteikti viešąsias paslaugas nagrinėjimo terminų.

2.3.1. Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog „informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis“. Pareiškėjos raštas (prašymas) buvo parengtas 2008 m. lapkričio 20 d., o skundžiamas administracinis sprendimas priimtas tik 2009 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo kreipimosi dienos, pranešimas dėl būtinybės pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą pateiktas nebuvo.

2.3.2. Dėl atsakovo delsimo gali būti apsunkintas profesinės sąjungos narių teisių bei teisėtų interesų atstovavimas bei, prireikus, gynimas – praėjus ilgesniam laikui nuo galimai įvykdyto pažeidimo dienos, gali būti sunkiau nustatyti kai kurias reikšmingas faktines aplinkybes bei surinkti jas pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovas – Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 24-27) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia tokiais argumentais.

1. Dėl susipažinimo su prašomais duomenimis formos.

1.1. Teisės gauti informaciją įstatymas nustato informacijos pateikimo formas ir būdus. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama: 1. žodžiu; 2. leidžiant susipažinti su dokumentu; 3. pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją, elektroninę laikmeną, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą, prieigą prie informacijos rinkmenos.

1.2. Prašymas, pateiktas nesilaikant šio įstatymo nustatytų reikalavimų, įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytiniu pavedimu ar rezoliucija gali būti netenkinamas. Nagrinėjamu atveju neįvardijami asmens duomenys, kurie konkrečiai pareigūnai yra profesinės sąjungos nariai, todėl įstaiga, remdamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, gali atsisakyti teikti informaciją.

1.3. Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš valstybės organų ir organizacijų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės organai ir organizacijos privalo pateikti įstatymų nustatytais terminais. Atsižvelgiant į Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktą, Teisės gauti informaciją įstatymas prašomai pateikti informacijai netaikytinas.

1.4. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta viena (dviejų veiksmų) teisė, kuri neįgyvendinama atskirais veiksmais. Nuostatos tikslas yra pabrėžti, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos savaveiksmės organizacijos ir veiklos tikslams įgyvendinti suteikiama teisė – atvykti ir patiems susipažinti. Remiantis pareiškėjos siūlomu lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, pabrėžtina, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje įvardijama teisė (vienaskaita), o ne teisės.

2. Dėl būtinybės gauti rašytinius profesinės sąjungos narių sutikimus.

2.1. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo policijos įstaigose metodinės rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-7019, 37 punkte įtvirtinta, kad užpildytų ir policijos įstaigos vadovo pasirašytų žiniaraščių bei darbo grafikų kopijos turi būti pateikiamos (iškabinamos) tose vietose, kur policijos įstaigos darbuotojai galėtų su jomis susipažinti ir, jei manytų, kad žiniaraščiai užpildyti neteisingai, galėtų tinkamai ginti savo teises. Darbuotojui pateikus policijos įstaigos viršininkui prašymą pateikti šių dokumentų patvirtintas kopijas, policijos įstaigos viršininkas privalo jas pateikti.

2.2. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau - Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta, kad asmens prašymą institucijai paduodant asmens atstovui, jis institucijai pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir asmens prašymą, atitinkantį Taisyklių nustatytus reikalavimus, o kreipiantis atstovaujamo asmens vardu, atstovas prašyme turi nurodyti savo duomenis. Šių Taisyklių nuostatos netaikomos, kai į darbdavį kreipiasi darbuotojas ar jo įgaliotas atstovas. Tačiau jose įtvirtintais procedūriniais veiksmais galima vadovautis, kaip analogija, teikiant informaciją įstaigos darbuotojams ar jų atstovams.

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintame Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) numatyta, kokie duomenys surašomi į darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai (pvz., dėl ligos), todėl galima teigti, kad žiniaraščiai yra dokumentai, kuriuose gali būti nurodomi ypatingi asmens duomenys.

2.4. Profesinės sąjungos atstovauja tik savo narių interesams, todėl pareiškėja galėjo prašyti teikti tik duomenis, kurie yra susiję tik su šios organizacijos nariais. Asmens duomenys apie asmens sveikatą (jos būklę ir pan.) tvarkomi tik esant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems pagrindams. Šiuo atveju pareiškėjai norint susipažinti su žiniaraščiais, būtina gauti pareigūnų rašytinį leidimą.

2.5. Norint susipažinti su tam tikrais duomenimis, dokumentais, privalu laikytis teisės aktuose įtvirtintų materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimų. Faktas, kad pareigūnai yra profesinės sąjungos nariai, dar nesuteikia teisės profesinės sąjungos atstovams visais atvejais reikalauti pateikti, susipažinti ar kitaip tvarkyti dokumentus, kuriuose fiksuojami asmens duomenys.

2.6. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių faktą, kad Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai dėl galimai vykdomųjų darbo laiko apskaitos bei apmokėjimo už atliktą darbą tvarkos pažeidimų kreipėsi į profesinę sąjungą su prašymu ginti jų teises.

3. Dėl asmenų prašymų suteikti viešąsias paslaugas nagrinėjimo terminų.

Aplinkybė, jog nesilaikyta tam tikrų imperatyvių terminų, nustatytų viešojo administravimo subjektų turimos informacijos teikimui, negali būti pagrindu naikinti ar pripažinti neteisėtu pareiškėjos skundžiamą Vilniaus apskrities VPK administracinį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinių pagrindų pripažinti neteisėtu bei naikinti Vilniaus apskrities VPK 2009 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10-S-4052 pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais, ir be papildomai pateiktų profesinės sąjungos narių rašytinių sutikimų leisti pareiškėjai ar jos atstovams susipažinti su pareigūnų žiniaraščiais, darbo bei budėjimo grafikais.

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė D. M. (2009 m. sausio 16 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskebtini)), remdamasi skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė – šios institucijos Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio specialistė Inga Titova (2009 m. sausio 7 d. įgaliojimo dėl atstovavimo Nr. 10-12-65 kopija (b. l. 28)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą, pabrėžė, kad teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2004).

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato, nepateikusio atsiliepimo, atstovas nedalyvavo. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus, konstatuoja :1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta:

1.1. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato tyrėja A. M., Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė (žr. 2009 m. liepos 1 d. raštą „Dėl narystės profesinėje sąjungoje“ (b. l. 38)), 2008 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku (b. l. 39) kreipėsi į R. V., Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovę, dėl galimai vykdomų jų darbo laiko apskaitos bei apmokėjimo už atliktą darbą tvarkos pažeidimų.

1.2. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2008 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 126-(08) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 19-20, 29-30) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydama pateikti Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei budėjimo grafikus bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo ir budėjimo grafikus.

1.3. Vilniaus apskrities VPK 2009 m. vasario 26 d. raštu Nr. 10-1-4052 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 18, 31) pranešė, kad Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, gavusi savo narių, dirbančių Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyryje, rašytinius sutikimus, gali atvykti susipažinti su aukščiau nurodytais dokumentais. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl: pirma, profesinės sąjungos galimybės gauti informaciją iš darbdavio, susijusią su darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, ir šios informacijos gavimo formos; antra, teisinės teikiamos informacijos, kurioje yra asmens duomenų, apsaugos; trečia, informacijos pateikimo terminų.

3. Dėl profesinės sąjungos galimybės gauti informaciją iš darbdavio, susijusią su darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, ir šios informacijos gavimo formos.

3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, kurios nariais pagal šios organizacijos įstatus (b. l. 12-17), jų 15 punktą, gali būti tiek pareigūnai, tiek valstybės tarnautojai, tiek darbuotojai. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje, analizuojant pareiškėjos teises, be kita ko, teisę gauti informaciją iš darbdavio, susijusią su darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, ir šios informacijos gavimo formas, taikytinos tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso, tiek Vidaus tarnybos statuto bei kitų teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 50 straipsnio 2 dalį visos profesinės sąjungos turi lygias teises; kartu pažymėtina, jog pareiškėjos teises riboja Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija), jo devintojo skirsnio „Profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose veiklos ypatumai“ (2006 m. liepos 19 d. redakcija), nuostatos; kartu pažymėtina, kad tos nuostatos nėra susiję su nagrinėjamoje administracinėje byloje analizuojama profesinės sąjungos galimybe gauti informaciją iš darbdavio, susijusią su darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, ir šios informacijos gavimo formomis.

3.2. Pagal Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio (1994 m. gegužės 24 d. redakcija) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Darbo kodekso 47 straipsnio (2008 m. gegužės 13 d. redakcija) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą, o informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme (šiame kontekste pabrėžtina, jog Darbo kodekso 19 straipsnio „Darbuotojų atstovai“ (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos), o šio straipsnio 6 dalyje – kad informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumą, kad darbuotojai ar jų atstovai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Aiškinant minėtose teisės nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad profesinių sąjungų, kaip darbuotojų, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste – ir valstybės tarnautojų, ir pareigūnų, atstovų esminė pareiga – ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalis), inter alia kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus (Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio (1994 m. gegužės 24 d. redakcija) 1 dalis), todėl jos turi teisę į su minėta pareiga (profesinių sąjungų paskirtimi, jų misija) neatsiejamai susijusį informavimą, kurio metu pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 6 dalį darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojų atstovams, inter alia profesinėms sąjungoms, ir atsako už šios informacijos teisingumą. Priešingu atveju, jei profesinės sąjungos negalėtų gauti informacijos, neatsiejamai susijusios su jų paskirtimi (pranc. raison d’être) ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus, reikėtų teigti, kad jų misija yra ne reali, teisiškai užtikrinta, bet menama ir deklaratyvi.

3.3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 126-(08) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 19-20, 29-30) prašė pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo ir budėjimo grafikus, t. y. informaciją, tiesiogiai susijusią su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis teisėmis ir teisėtais interesais. Todėl konstatuotina, kad darbdavys – Vilniaus apskrities VPK, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio (2008 m. gegužės 13 d. redakcija) nuostatomis, privalėjo minėtą informaciją pateikti laiku, nemokamai ir raštu.

Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad atsakovo atstovės teismo posėdyje paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2004, nagrinėjamoje administracinėje byloje nebegali būti taikoma, nes minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino Darbo kodekso 47 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nuostatas, kurios yra netekę galios. Kartu teismas pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio (1994 m. gegužės 24 d. redakcija) 2 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, reiškia, kad būtent konkretūs profesinės sąjungos įgalioti asmenys turi galimybę fiziškai atvykti į įmonę ir susipažinti su reikiamais dokumentais – tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra dėl kito dalyko, todėl minėta norma nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti taikoma.

4. Dėl teisinės teikiamos informacijos, kurioje yra asmens duomenų, apsaugos.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuota, kad profesinių sąjungų, kaip darbuotojų, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste – ir valstybės tarnautojų, ir pareigūnų, atstovų esminė pareiga – ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus, todėl jos turi teisę į su minėta pareiga (profesinių sąjungų paskirtimi, jų misija) neatsiejamai susijusį informavimą, kurio metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojų atstovams, inter alia profesinėms sąjungoms, ir atsako už šios informacijos teisingumą. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos asociacijos, į kurias stojama laisva valia; „asmuo, stodamas į profesinę sąjungą, laisva valia pasirenka šią organizaciją kaip vieną iš savo darbo teisių bei interesų gynimo formų“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas). Dar daugiau, minėta, kad profesinės sąjungos yra įstatyminės darbuotojų atstovės (Darbo kodekso 19 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 1 dalis) ir ne tik darbuotojų-profesinės sąjungos narių, bet ir visų darbuotojų (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimą), todėl bet kuriai institucijai (darbdaviui), kai į ją kreipiasi profesinė sąjunga su rašytiniu prašymu, pagal įstatymą kyla pareiga teikti profesinei sąjungai visą informaciją apie darbuotojus, susijusią su jų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, net darbdaviui neturint darbuotojo formalaus prašymo (taip užtikrinama darbuotojo apsauga – jis gali siekti išlikti anonimiškas darbdavio atžvilgiu (priklausymas profesinei sąjungai yra ypatingi duomenys, kurie neturėtų būti atskleidžiami be darbuotojo sutikimo (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 11 dalys))). Kartu pažymėtina, kad minėtą informaciją apie darbuotojus darbdavys privalo teikti ne tik nesant darbuotojų formaliam prašymui, bet ir nesant jų formaliam sutikimui: pagal Konstituciją būtent pačiam darbdaviui kyla pareiga informuoti darbuotojus apie profesinės sąjungos prašymą pateikti informaciją ir pareikalauti jų nesutikimo (mat, darbuotojai, nesantys profesinės sąjungos nariais, gali nenorėti profesinės sąjungos teikiamos gynybos arba gali būti informacijos dėl ypatingų duomenų teikimo, kuriam būtinas aiškiai išreikštas sutikimas); nesant gautų nesutikimų darbdavys minėtą informaciją privalo suteikti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra prašoma pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo bei budėjimo grafikų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose nėra ypatingų duomenų; juolab, kad atsakovo atstovė pripažino, kad jie pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 5-V-7019 yra skelbiami viešai policijos įstaigose.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities VPK raštas Nr. 10-S-4052 yra neteisėtas, nes juo: pirma, neteisėtai reikalaujama iš pareiškėjos pateikti jos narių rašytinius prašymus; antra, netiesiogiai prašoma atskleisti profesinės sąjungos narius, t. y. atskleisti ypatingus duomenis; trečia, vietoj informacijos pateikimo raštu, reikalaujama atvykti į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrių. Todėl Vilniaus apskrities VPK raštas Nr. 10-S-4052 yra naikintinas.

6. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde prašo įpareigoti Vilniaus apskrities VPK per 7 dienų laikotarpį raštu pateikti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narių – Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų duomenis. Šis prašymas tenkintinas, jį formuluojant pagal pareiškėjos skundą (preziumuojant, kad visi minėtos institucijos struktūrinių padalinių pareigūnai yra pareiškėjos –profesinės sąjungos nariai, nes nėra privaloma darbdaviui suteikti informaciją apie profesinės sąjungos narius): Vilniaus apskrities VPK įpareigojamas per 7 (septynias) dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, i. k. (duomenys neskelbtini), V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius, raštu pateikti šios profesinės sąjungos narių – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo bei budėjimo grafikų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

pareiškėjos – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skundą patenkinti:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10-S-4052 „Dėl duomenų pateikimo“ panaikinti.

2. Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 7 (septynias) dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, i. k. (duomenys neskelbtini), V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius, raštu pateikti šios profesinės sąjungos narių – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo bei budėjimo grafikų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.