- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-639-180/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1429-658/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti atsakovės 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo; įpareigoti atsakovę patikslinti viešojo pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų T1, aiškiai nustatant vertinimo tvarką ir kriterijus pagal kuriuos skiriamas konkretus balas tiekėjui pagal šį kriterijų už pateiktą projektuojamo objekto koncepciją arba nurodytą pirkimo sąlygą panaikinti; nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nutraukti pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė 2016 m. lapkričio 9 d. paskelbė apie supaprastintą atvirą konkursą, kuriuo siekia įsigyti Lietuvos zoologijos sodo veterinarijos gydyklos ir karantino projektavimo ir statybos darbus (toliau – konkursas, pirkimas). Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyta, kad neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 10.3 punkte pateikta ekonominio naudingumo kriterijų lentelė, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamas tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas ir jiems suteikiami balai. Ieškovei 2016 m. lapkričio 11 d. paprašius perkančiosios organizacijos paaiškinti, kokiais skaičiavimais vadovaujantis bus skiriami balai, vertinant pasiūlymų ekonominį naudingumą, pastaroji 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme į paklausimą nurodė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kokybiniams parametrams įvertinti pasitelks ekspertinį vertinimą, t. y. ne mažiau kaip tris ekspertus, kurie vertins tiekėjų pasiūlymų techninę dalį pagal perkančiosios organizacijos pateiktą vertinimo užduotį, nurodė ekonominio naudingumo balų skaičiavimą.Ieškovės nuomone, pirkimas vykdomas nenustačius aiškių kriterijų ir tvarkos, kaip atlikti ekonominio naudingumo vertinimą, nes šį vertinimą atliks ekspertai pagal atsakovės parengtą užduotį. Atsakovė neišviešino ekspertams suformuluotos užduoties, todėl nėra žinoma, kokie reikalavimai bus keliami ir kokie projektuojamo objekto koncepcijos elementai bus vertinami. Vertinimo tvarka yra subjektyvi, dviprasmiška ir pažeidžianti Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintus lygiavertiškumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus. Tiekėjų pateiktos koncepcijos pagal kokybinį lygmenį vertintinos trimis lygiais („silpnai“, „vidutiniškai“, „puikiai“), tačiau neaiškus ir nepagrįstas skiriamų balų diapazonas.Ieškovė teigė nepraleidusi VPĮ nustatyto termino ginčyti pirkimo sąlygas, nes 15 dienų terminas pretenzijai pareikšti skaičiuotinas nuo perkančiosios organizacijos atsakymo į paklausimą pateikimo momento (2016 m. lapkričio 14 d.), o pretenzija buvo pateikta 2016 m. lapkričio 18 d. Taigi perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas sutiko su ieškove, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2016 m. lapkričio 18 d. pretenziją, kurioje buvo siekiama išsiaiškinti ne ginčo pirkimo sąlygas ir jas pakeist, o kaip bus skiriami balai, vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 Darbų kokybė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pretenzijai pateikti taikytinas ne 5-ių darbo dienų terminas, kuris aktualus skundžiant pirkimo sąlygas, o 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojant nuo perkančiosios organizacijos 2016 m. lapkričio 14 d. atsakymo į ieškovės paklausimą. Teismas savo išvadą grindė ir byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada.Pirkimo sąlygų 10.3 punkte nustatyta, kad be kitų vertinimo kriterijų (kainos, ekspertų patirties), bus vertinama darbų kokybė (ginčo objektas), t. y. vertinama projektuojamo objekto koncepcija, ar pateikta aiški planavimo idėja bei principai, nuosekli ir optimali projektavimo vykdymo strategija, kaip apibūdinti projekto dokumentų etapai, stadijos, kaip pagrįstai išdėstytas paslaugos suteikimo ir darbų grafikas, eiliškumas, išsamiai aprašytos darbų technologijos, priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo koncepcija. Remiantis pirkimo technine užduotimi tiekėjas turi paaiškinti, kaip supranta darbų objektą, siektinus tikslus, uždavinius bei laukiamus rezultatus; 1-33 balai skiriami pateikus netikslius duomenis; 34-66 balai – pateikus neišsamius duomenis; 67-100 balų – pateikus išsamius duomenis (atsižvelgiant į konkrečius išdėstytus parametrus). Perkančioji organizacija savo paaiškinimuose nurodė, kad pasiūlymams įvertinti pasitelks ekspertus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi.VPĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus, konsultuoti dėl klausimo, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Akivaizdu, kad ne kiekviena perkančioji organizacija gali pati kvalifikuotai nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus bei jų parametrų lyginamuosius svorius, įvertinti tiesiogiai nepamatuojamus pirkimo objekto parametrus, pvz. estetines savybes, reprezentatyvumą, patogumą, techninių sprendimų pažangumą, ir kita. Tokiais atvejais netgi rekomenduojama pasitelkti ekspertus (ne mažiau kaip tris nešališkus ir nepriekaištingos reputacijos asmenis), kurie atliktų ekspertinį vertinimą. Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (toliau – rekomendacijos) 38.1 punkte nustatyta, kad ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose galėtų būti naudojamas įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.). Nurodytų teisės normų pagrindu teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turėjo teisę pasitelkti ekspertinį vertinimą.Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, pati nebūdama perkamų darbų kokybės specialiste, turi teisę pasitelkti ekspertus, kurie, kaip perkamo dalyko žinovai, įvertins kiekvieno tiekėjo pateiktą projektuojamo objekto koncepciją, planavimo idėją ir kitus pasiūlymo aspektus pagal suformuluotą pirkimo dalyką (projektavimo ir statybos darbus) ir vertinimo užduotį ir tą padarys atsižvelgiant į nustatytus balus pirkimo sąlygose nustatytose ribose. Rekomendacijų 10.6 punktas nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų parametrus nustato tokia seka: pirkimo dokumentuose pateikiami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų parametrai, lyginamieji svoriai (balų intervalai) ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo formulės arba vertinimo procedūros aprašas. Įvertinęs pirkimo sąlygas ir perkančiosios organizacijos paaiškinimus, teismas sprendė, kad ginčo pirkimo sąlyga visiškai atitinka paminėtas teisės normas. Tai, kad nėra viešinama ekspertinio vertinimo užduotis, kuri nevertintina kaip pirkimo sąlygų privalomas reikalavimas ir yra skirta ekspertams tiekėjų pasiūlymams įvertinti, nėra pažeidimas, nes ji pagal aptariamus teisės aktus ir neprivalo būti skelbiama, todėl VPĮ principai ginčo sąlyga nėra pažeidžiami. Nurodytų motyvų pagrindu teismas ieškovės ieškinį atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė – UAB „Gensera“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, konstatuodamas, kad įstatymas nenustato konkrečių nurodymų, kuo remiantis ir kokia tvarka turi būti vertinami tiekėjų pasiūlymai pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, lakė jos (ieškovės) argumentus dėl pirkimo sąlygų netikslumo nepagrįstais, to nepagrįsdamas jokiais objektyviais duomenimis, iš esmės įrodinėjimą naštą dėl pirkimo sąlygų netikslumo perkėlęs ieškovei, nors perkančioji organizacija, atsakinga už tikslių ir vienareikšmiškai aiškių pirkimo sąlygų parengimą, turėjo įrodyti, kad ginčo sąlyga yra apibūdinta aiškiai ir jos vertinimo tvarka yra aiški visiems tiekėjams.Teismas formaliai išsprendė ginčą. Nors įstatymas nenustato konkrečios ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos, teismas turėjo vadovautis viešųjų pirkimų principais ir jų pagrindu spręsti, ar perkančioji organizacija, o ne ieškovė, įrodė, kad jos nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus T1 (darbų kokybė) ir jo vertinimo tvarka yra aiški ir nedviprasmiška bei suprantama kiekvienam rinkos dalyviui bei ekspertui, ar pagal tokią vertinimo tvarką pasiūlymų vertinimas bus atliekamas skaidriai.Perkančiajai organizacijai nurodžius, kad ekspertai tiekėjų pasiūlymus vertins pagal nežinomą užduotį, tiekėjams nėra aišku, kokia pasiūlyme esanti informacija apskirtai bus vertinama. Nėra aišku, kiek vertinimo kategorijų sudaro kriterijų T1, pavyzdžiui, kiek kategorijų sudaro projektuojamo objekto koncepcija – ar užtenka apibūdinti pastatą, ar reikia pateikti jo vizualizacijas ir kiek už tai bus skiriama balų, etc. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tiekėjus paliko nežinioje, nes pastariesiems nėra aišku, į ką konkrečiai perkančioji organizacija ekspertams lieps atkreipti dėmesį vertinant pasiūlymus. Dėl to kyla pagrįstos abejonės pirkimo skaidrumu.Išvadą byloje pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad ekspertinis vertinimas turi būti skaidrus ir sutiko, kad nors tokio vertinimo užduotis neprivalo būti viešinama, tačiau ji privalo atitikti pirkimo dokumentus, ir tiekėjai turėtų žinoti į kokius kriterijus bus atsižvelgiama vertinant jų pateiktus pasiūlymus ir remiantis kokiais kriterijais bus suteikiami balais, nes to reikalauja viešųjų pirkimų skaidrumo principas.Skundžiamą sprendimą teismas priėmė remdamasis išskirtinai įstatymo raide, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad skaidrumo principas reikalauja, jog pirkimo sąlygos būtų aiškios, tikslios, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus.
Atsakovė – biudžetinė įstaiga Lietuvos zoologijos sodas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo įrodinėti ginčo pirkimo sąlygos teisėtumą, aiškumą. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad ginčo sąlyga yra tiksli ir aiški, o pasiūlymų vertinimui bus pasitelktas ekspertinis vertinimas. Tokios pozicijos laikėsi ir išvadą byloje pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba. Priimdamas sprendimą, teismas turi vadovautis įstatymais, o ne subjektyvia ieškovės nuomone. Nei teisės aktai, nei viešųjų pirkimų vykdymo praktika neįpareigoja perkančiosios organizacijos kartu su pirkimo dokumentais pateikti tiekėjams ekspertams suformuotą pasiūlymų vertinimo užduotį. Ginčo atveju ieškovė piktnaudžiauja savo teise į teisminę gynybą ir pateikė nepagrįstą ieškinį. Ieškovės ginčijama sąlyga buvo aiški kitiems tiekėjams.Pirkimo sąlygų 10.3 punkte prie antrojo kriterijaus T1 pirmojo parametro P11 nustatyta, kad vertinama projektuojamo objekto koncepcija, ar pateikta aiški planavimo idėja bei principai, nuosekli ir optimali projektavimo vykdymo strategija, kaip apibūdinti projekto dokumentų etapai, stadijos, kaip pagrįstai išdėstytas paslaugos suteikimo ir darbų grafikas, eiliškumas, išsamiai aprašytos darbų technologijos, priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo koncepcija. Vadovaujantis pirkimo technine užduotimi tiekėjas turi paaiškinti, kaip supranta darbų objektą, siektinus tikslus, uždavinius bei laukiamus rezultatus. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra aišku, kaip dar tiksliau buvo galima detalizuoti techninę užduotį. Perkančioji organizacija, neužsiimanti pirkimo objektą sudarančiais darbais, negali nurodyti visko absoliučiai tiksliai, t. y. pateikti tiekėjams absoliučiai visą medžiagą, reikalingą pasiūlymui pateikti, todėl ir vykdo pirkimą, kad tiekėjai, kaip savo srities profesionalai, pateiktų perkančiajai organizacijai naudingus pasiūlymus.Išvadą byloje pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kriterijai nėra aiškūs, ar kad perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti neskaidrūs.Ekspertų pasitelkimas ginčo pirkime įrodo, kad perkančioji organizacija imasi visų priemonių, jog pasiūlymų vertinimas būtų nešališkas bei objektyvus. Ekspertų pasitelkimas viešųjų pirkimų procedūrose užtikrina, kad pasiūlymų vertinimus atliks kompetentingi specialistai, kurie pasiūlymus pagal atitinkamus kriterijus vertins atsižvelgdami į turimas žinias ir patirtį. Ieškovės argumentai, kad neva tai atsakovė yra nesąžininga, galbūt, susitarusi su tam tikru tiekėju, pirkimą vykdo neskaidriai, yra deklaratyvūs bei paremti subjektyvia jos nuomone.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).
Dėl faktinių aplinkybių
Atsakovė BĮ Lietuvos zoologijos sodas 2016 m. lapkričio 9 d. paskelbė apie supaprastintą atvirą konkursą, kuriuo siekė įsigyti Lietuvos zoologijos sodo veterinarijos gydyklos ir karantino projektavimo ir statybos darbus. Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyta, kad neatmesti tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 10.3 punkte nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir parametrai: kaina (C), darbų kokybė (T1), ekspertų patirtis (T2) bei atitinkami jų lyginamieji svoriai. Ginčas kilo dėl vertinimo kriterijų T1 nustatančios pirkimo sąlygos: vertinama projektuojamo objekto koncepcija, ar pateikta aiški planavimo idėja bei principai, nuosekli ir optimali projektavimo vykdymo strategija, kaip apibūdinti projekto dokumentų etapai, stadijos, kaip pagrįstai išdėstytas paslaugos suteikimo ir darbų grafikas, eiliškumas, išsamiai aprašytos darbų technologijos, priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo koncepcija; vadovaudamasis pirkimo technine užduotimi, tiekėjas turi paaiškinti, kaip supranta darbų objektą, siektinus tikslus, uždavinius bei laukiamus rezultatus. Ginčo pirkimo sąlygoje taip pat nustatytas darbų kokybės kriterijaus įvertinimui skirtinų balų diapazonas: 1-33 balai; 34-66 balai ir 67-100 balų. Apeliantė (ieškovė) 2016 m. lapkričio 11 d. raštu paprašė, kad perkančioji organizacija paaiškintų, kokiais skaičiavimais remiantis bus skiriami nurodyti balai, vertinant pasiūlymus pagal darbų kokybės (T1) vertinimo kriterijų. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme į paklausimą perkančioji organizacija nurodė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kokybiniams parametrams įvertinti ji pasitelks ekspertinį vertinimą; šiam vertinimui bus pasitelkiami ne mažiau kaip trys ekspertai, kurie vertins tiekėjų pasiūlymų techninę dalį pagal perkančiosios organizacijos pateiktą vertinimo užduotį. Perkančioji organizacija neišviešino ekspertams suformuotos užduoties, dėl ko ieškovė, argumentuodama jai nežinoma ir dėl to subjektyvia vertinimo tvarka, 2016 m. lapkričio 18 d. pretenzija pareikalavo patikslinti ginčo sąlygą, aiškiai nustatant vertinimo tvarką ir kriterijus, pagal kuriuos tiekėjui bus skiriamas konkretus balas už pateiktą projektuojamo objekto koncepciją arbą šią sąlygą panaikinti. 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, motyvuodama praleistu pretenzijos ginčyti pirkimo sąlygas pateikimo terminu.Skundžiamu sprendimu teismas priėjo prie išvados, kad apeliantė tinkamai įgyvendino ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, o perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos pretenziją. Nepaisant to, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirkimo sąlygas bei perkančiosios organizacijos pateiktus jų (pirkimo sąlygų) paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimai dėl ginčo sąlygos pakeitimo ar panaikinimo – nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nekeliamas teismo išvados dėl ikiteisminės tvarkos laikymosi teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl, laikydamasi CPK 320 straipsnyje įtvirtino riboto apeliacijos modelio, teisėjų kolegija dėl nurodytos išvados nepasisako.
Dėl skundo argumentų
Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė pirmiausia grindžia netinkamai teismo paskirstyta įrodinėjimo našta. Kadangi perkančioji organizacija yra atsakinga už tikslių ir vienareikšmiškai suprantamų pirkimo sąlygų parengimą, apeliantės įsitikinimu, būtent ji (perkančioji organizacija) turėjo įrodyti, kad ginčijamas ekonominio naudingumo kriterijus T1 yra tikslus ir nedviprasmiškas, kad pasiūlymų vertinimo tvarka pagal nurodytą kriterijų tiekėjams yra aiškiai suprantama. Pritarti tokiai apeliantės pozicijai nėra pagrindo. Viena vertus, apeliantė pagrįstai teigia, kad būtent perkančioji organizacija turi pareigą, pirkimo dokumentuose nustatydama pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Toks pirkimo sąlygų pobūdis leidžia tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka. Kita vertus, nurodyta perkančiosios organizacijos pareiga nelemia kitokių įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių taikymo. Pagal įstatymo leidėjo suformuluotas įrodinėjimo pareigas bei jų paskirstymo civiliniame procese taisykles (CPK 12, 178, 179 str.), įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. ieškovui – ieškinio faktinį pagrindą, atsakovui – priešieškinio, atsikritimo į ieškinį faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliantė, ieškiniu reikalaudama patikslinti arba panaikinti pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų T1, teigė jį esant neskaidriu ir dviprasmišku, todėl pareiga įrodyti tokius argumentus (faktinį ieškinio pagrindą) teko būtent jai. Apeliantė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nurodytus jos teiginius, į bylą nepateikė (CPK 178 str.) ir ieškinį iš esmės grindė subjektyviais savo pačios pamąstymais, kuriuos įvertinęs viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų, pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Vertinti apeliantės objektyviai duomenimis nepagrįstų teiginių kitaip, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (CPK 185 str.). Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016; Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617). Paminėta, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, jog neatmesti tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pasiūlymo vertinimą atliekant pagal kainos, darbų kokybės ir tiekėjų nurodytų ekspertų (specialistų) patirties kriterijus (pirkimo sąlygų 10.2, 10.3 p.). Pirkimo sąlygose nustatyti atitinkami duomenys, kuriuos tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti darbų kokybės ir ekspertų (specialistų) patirties kriterijų vertinimui (pirkimo sąlygų 10.3 p.), nustatyti vertinimo balai, jų ribos. Nustatytas ir ekonominio naudingumo apskaičiavimo būdas (konkurso sąlygų 10.4-10-9 p.). Iš 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovės pirkimo sąlygų paaiškinimo apeliantei ( toks paaiškinimas yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, VPĮ 2 str. 21 d.), matyti, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo kokybiniams parametrams įvertinti pagal pateiktą vertinimo užduotį atsakovė pasitelks ne mažiau trys ekspertus. Pagal įstatymą pareigą įvertinti pasiūlymų atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms turi perkančioji organizacija (VPĮ 39 str. 7-8 d.). Teisė pasitelkti ekspertus įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 4 dalyje, ir tai nepažeidžia esminių viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 str.), o priešingai, įrodo perkančiosios organizacijos siekį kuo objektyviau įvertinti pateiktus pasiūlymus. Iš ginčo konkurso sąlygų aišku, kad konkurso dalyviai turėjo pateikti pasiūlymus, atitinkančius konkurso sąlygas – techninę specifikaciją, kurios nuostatų apeliantė neginčija. Minėta, kad ji nesutinka tik su pasiūlymo vertinimo tvarka dėl, apeliantės nuomone, jų neaiškumo ir galimybės vertinti pasiūlymus neskaidriai, nes ekspertai pasiūlymus vertins pagal nežinomą užduotį; nežinoma, kokia pasiūlyme esanti informacija apskirtai bus vertinama (nutarties 13.3 p.). Teisėjų kolegija tokių neaiškumų neįžvelgia. Atsižvelgiant į ginčo pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų pobūdį (pirkimo sąlygų III skyrius – techninė specifikacija), yra pagrindas teigti, kad pirkimo objekto parametras – darbų kokybė (kriterijus T1), negali būti nustatytas (pamatuotas) tiesiogiai, todėl perkančioji organizacija šio kriterijaus įvertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Teisės aktai, reglamentuojantys pasiūlymų vertinimą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, neįpareigoja perkančiosios organizacijos išviešinti ekspertinio vertinimo užduoties, ir jos neišviešinimas tiekėjams nepažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir konkurencijos užtikrinimo principų. Aplinkybė, kaip perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai atliks vidinį tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimą, esminės teisinės reikšmės tiekėjams neturi, nes šie pasiūlymą vertinantys asmenys veikia perkančiosios organizacijos vardu ir padariniai kyla perkančiajai organizacijai. Nesutikdami su pateikto pasiūlymo įvertinimu, tiekėjai turi teisę apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą VPĮ nustatyta tvarka, kartu nurodydami argumentus dėl nesutikimo su ekspertų išvada (VPĮ V skyrius).Pirkimo sąlygų 10.3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pagal vertinimo kriterijų T1 bus vertinama darbų kokybė: projektuojamo objekto koncepcija, ar pateikta aiški planavimo idėja bei principai, nuosekli ir optimali projektavimo vykdymo strategija, kaip apibūdinti projekto dokumentų etapai, stadijos, kaip pagrįstai išdėstytas paslaugos suteikimo ir darbų grafikas, eiliškumas, išsamiai aprašytos darbų technologijos, priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo koncepcija; vadovaudamasis pirkimo technine užduotimi, tiekėjas turi paaiškinti, kaip supranta darbų objektą, siektinus tikslus, uždavinius bei laukiamus rezultatus. Nurodytame pirkimo sąlygų punkte taip pat nustatytas darbų kokybės kriterijaus įvertinimui skirtinų balų intervalas: 1-33 balai– pateikta netiksli projektuojamo objekto koncepcija, planavimo idėja bei principai pateikti netiksliai, projektavimo vykdymo strategija nenuosekli ir neoptimali, pateiktas netikslus paslaugų ir darbų grafikas, darbų eiliškumas nelogiškas; darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo koncepcija aprašytos neišsamiai; pagal pateiktą aprašymą darytina išvada, kad tiekėjas neįsigilino į techninę užduotį, darbų kokybiškam ir savalaikiam suteikimui iškyla didelė rizika; 34-66 balai – pateikta projektuojamo objekto koncepcija nėra išsami, planavimo idėja bei principai nėra išsamiai išdėstyti, projektavimo vykdymo strategijoje trūksta nuoseklumo ir optimalumo, pateiktas paslaugų ir darbų grafikas, tačiau darbų eiliškumas nėra optimalus, pakankamai aprašyta darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo koncepcija; pagal pateiktą aprašymą darytina išvada, kad tiekėjas nepilnai įsigilino į techninę užduotį, darbų kokybiškam ir savalaikiam suteikimui iškyla nedidelė rizika; 67-100 balai – pateikta išsami projektuojamo objekto koncepcija, aiškiai apibrėžta planavimo idėja bei principai, išdėstyta projektavimo vykdymo strategija yra nuosekli ir optimali, pateiktas pagrįstas ir tikslus paslaugų suteikimo grafikas, darbų eiliškumas yra logiškas ir optimalus, išsamiai aprašyta darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo koncepcija; pagal pateiktą aprašymą darytina išvada, kad tiekėjas visiškai suprato techninę užduotį ir darbai bus atlikti kokybiškai bei laiku. Įvertinus paminėtas pirkimo sąlygų 10.3 punkto nuostatas bei tai, kad perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimo kokybiniams parametrams įvertinti pasitelks ekspertus, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad perkančioji organizacija nenustatė jokių aiškių kriterijų ir tvarkos, kurių pagrindu bus vertinami tiekėjų pasiūlymai pagal ekonominio naudingumo kriterijų T1. Minėta, kad objektyvių duomenų dėl ginčo pirkimo sąlygos neaiškumo apeliantė į bylą nepateikė (CPK 178 str.), o vien to, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka pagal ginčo kriterijų nėra aiški apeliantei pagal jos subjektyvų vertinimą, nepakanka konstatuoti jį netiksliu ir panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad ekonominio naudingumo kriterijaus T1 ir balų skyrimo pagal šį kriterijų tvarkos būtų nesupratę ar ginčiję kiti tiekėjai. Byloje išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nurodė, kad ekspertinio vertinimo užduotis nėra pirkimo sąlygų reikalavimas, iškeltas tiekėjams, ji ir skiriama, ir nustatoma ne tiekėjams, o ekspertams tiekėjų pasiūlymams įvertinti, todėl viešai kartu su pirkimo dokumentais neskelbiama. Tarnybos nuomone, nurodyto dokumento neišviešinimas tiekėjams nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Į esminiu apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė BĮ Lietuvos zoologijos sodas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.