Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-380-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
AN2-380-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00213-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. U.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
  • 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-380-806/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00213-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. U. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 900 (devynių šimtų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. U. 2021 m. balandžio 18 d. 14:05 val. Vilniaus r. sav., Rudaminos k., Gamyklos g., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų – Tadeušo Šostako (Tadeuš Šostak) bei M. Jegorovo (M. Jegorov) teisėtam (dėl I. U. automobilio vairavimo galimai esant neblaiviam) ir aiškiai per garsiakalbį bei specialiomis spalvomis nudažytos ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtos motorinės transporto priemonės su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsinio signalo pagalba išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, bei šalinosi A15 kelio link, kol buvo užblokuotas dviejų tarnybinių automobilių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo teismo peržiūrėti jo bylą ir, atsižvelgiant į tai, kad turi giminių su negalia, sutrumpinti teisių atėmimą trumpesniam laikui ir nekonfiskuoti transporto priemonės ir skirti mažesnę piniginę baudą.

3. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nes nebuvo įrodyta jo kaltė, nebuvo video ir audio įrašų, o teismo sprendimas buvo priimtas remiantis policijos pareigūnų parodymais. Savo kaltę, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, pripažįsta, bet nepripažįsta, kad nepakluso policijos pareigūnų įspėjimams ir prašymams sustabdyti transporto priemonę. Dėl to mano, kad jam skirta labai griežta bausmė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas Igoris Polikša prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti, motyvuojant, kad nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, visapusiškai, objektyviai ir pilnai išaiškinus visas reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodymų nepakankamumo sprendžiant apie apelianto kaltę padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių proporcingumo.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą, susipažinęs su I. U. apeliacinio skundo argumentais ir įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nenutraukdamas administracinio nusižengimo teisenos, pradėtos pagal 2021 m. balandžio 18 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl I. U. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog I. U. veiksmuose yra ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

9. Pirmosios instancijos teismas apie I. U. kaltę dėl nepaklusimo policijos pareigūno ANK 426 straipsnio 5 dalyje apibūdintam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sprendė, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, ne tik remdamasis policijos pareigūnų parodymais, tačiau įvertinęs visumą aplinkybių, be kita ko, tai, kad I. U. vairavo automobilį pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. būdamas smarkiai neblaivus (pirmuoju tikrinimu nustatyta 2,88 prom.), taigi galėjo ir turėjo suvokti, kad yra objektyvus pagrindas jį sustabdyti policijos pareigūnams, dėl ko jis turėjo būti ypač atidus (taigi, vairuodamas automobilį žiūrėti ne tik į priekį ir niekur daugiau), kad to išvengtų. Nors apeliantas teisme tvirtino, kad visą laiką vairuodamas žiūrėjo tiesiai, jis neneigė policijos pareigūnų teisme duotų parodymų, kad policijos ekipažas stabdė apeliantą iš priekio išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o ekipažui sustojus, apeliantas, padidinęs greitį, jį apvažiavo, taigi nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad I. U. nematė jį stabdančių policijos pareigūnų. Apeliantui nepaklūstant, iš policijos pareigūnų ekipažo, esant įjungtiems garso signalams ir švyturėliams, per garsiakalbį ne vieną kartą buvo pareikštas reikalavimas sustoti, tačiau I. U. galiausiai sustojo atsiradus kliūčiai – automobilių kamščiui, kai jį iš priekio sustabdė kitas policijos pareigūnų ekipažas. Apelianto poziciją, kad jis garsiai klausė muzikos, neigė šalia jo važiavę ir jį besiviję pareigūnai, kurie, be kita ko, nurodė, kad tarp jų automobilių buvo labai mažas atstumas, buvo jungiamos 3 skirtingų variantų sirenos, kurių iš tokio atstumo neįmanoma negirdėti net ir garsiai grojant muzikai, o švyturėlių tokiomis aplinkybėmis buvo neįmanoma nematyti. Taip pat nurodyta, kad, nors iš apelianto sklido alkoholio kvapas, jis orientavosi aplinkoje, su juo buvo galima susikalbėti. Pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymų objektyvumu, jie atitiko abiejų patruliavusių pareigūnų nurodytas aplinkybes, taip pat tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kurių, kaip minėta, neneigė ir apeliantas, todėl šiais parodymais, kurie buvo logiški ir nuoseklūs neturi pagrindo abejoti ir apygardos teismas. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visumą nurodytų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad I. U. suvokė, jog būtent jis yra tesėtai stabdomas policijos pareigūnų ir ANK 426 straipsnio 5, 6 dalyje nustatytus požymius atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmus ir norėdamas taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o 8 dalyje, – kad už ANK 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

11. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

12. Apylinkės teismas I. U. už minėto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 900 (devynių šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Taigi teismas už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pagal šio straipsnio sankciją skyrė artimą minimaliai baudą, o specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams skyrė remdamasis minėtu ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatytu imperatyviu reikalavimu už apelianto padarytą administracinį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, t. y. pagal nurodytą reglamentavimą skyrė minimalią šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Atitinkamai, skirdamas administracinio poveikio priemonę, – turto konfiskavimą – apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo priemonė, I. U. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, yra baustas administracine tvarka. Kadangi dėl I. U. galimo vairavimo esant neblaiviam yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, aplinkybė, kad apeliantas administracinį nusižengimą padarė neblaivus, nebuvo tiriama ir nelaikyta sunkinančia. Tačiau apylinkės teismas sprendė, jog I. U. padaryto administracinio nusižengimo ir jo pavojingumas atitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ir poveikio priemonės griežtumą ir dydį, teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninat – I. U. padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, jo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvimas, teisingumo ir protingumo principai grindžia būtinybę taikyti abi ANK 246 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas administracinio poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu apylinkės teismo vertinimu sutinka ir, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, papildomai nurodo, kad sumažinus ir sušvelninus I. U. atžvilgiu paskirtas administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemones, šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnio 2 dalis), be kita ko, siekis paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, todėl apelianto skundo argumentas dėl per griežtos nuobaudos jo atžvilgiu skyrimo laikytinas nepagrįstu.

13. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. U. paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtą baudą arba tik sumažinus paskirtą baudą, be kita ko, netaikant turto, nagrinėjamu atveju – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Atitinkamai aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta (aplinkybė, kad apeliantas turi giminaičių su negalia nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir I. U. skyrė tinkamą bei proporcingą nuobaudą bei administracinio poveikio priemones, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė