- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-352-209/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Švedienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kategorijos
Skundai Nr. 1S-352-209-2012 1S-357-209-2012 1S-358-209-2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.10.1.; (S).
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
Vilnius, 2012 m. gegužės mėn. 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Masel,
teismo posėdyje BPK 440-442 straipsnių tvarka, išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos, mažametės nukentėjusiosios D. K. įstatyminės atstovės N. V., L. K. ir V. A. K. skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutarčių ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2012 04 19 nutartimi atmestas N.S. prašymas dėl leidimo dalyvauti teismo posėdyje ginant dukters D.K. interesus. Pakeistas nukentėjusiosios D. K. atstovas pagal įstatymą: vietoje N. V., nukentėjusiosios D. K. atstovu paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2012 04 19 nutartimi L. K. ir V. A. K. prašymas dėl pripažinimo nukentėjusiaisiais atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą arba pakeisti nutartį dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus skyrimo nukentėjusiosios D. K. , gimusios 2004 02 19, atstovu pagal įstatymą. Skunde nurodoma, kad nutartis pažeidžia tiek skyriaus, tiek nukentėjusiosios mažametės D.K. teises ir teisėtus interesus, neatitinka BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatų, prieštarauja baudžiamojo proceso principams, bei bendriesiems vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatoms. Teismas, atsisakęs leisti tiek vaiko motinai, tiek globėjai dalyvauti procese kaip įstatyminiu atstovu, turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra – laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio asmens interesus. Šiuo atveju teismas nepagrįstai tokiu asmeniu paskyrė Skyrių bei neteisėtai pavedė jam būti atstovu iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos. Teismas, laikydamas, kad vaiko motina ar dabartinė globėja negali tinkamai atstovauti jai procese, turi inicijuoti globėjo pakeitimo klausimą, o ne neterminuotai paskirti atstovu vaiko teisių apsaugos instituciją.
Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai patvirtinti Vyriausybės 2009 12 02 nutarimu Nr. 1593, šio nutarimo 6-18 punktai nustato Skyriaus uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas. Nuostatai nenumato skyriaus teisės būti vaiko įstatyminiu atstovu baudžiamajame procese. Skunde nurodoma, kad jų atstovai dalyvauja nepilnamečių apklausose. Vykdant teismo nutartį skyrius būtų priverstas viršyti nuostatais jam suteiktus įgalinimus. Skyriui neturint jokių ankstesnių duomenų apie veiką, toks atstovavimas būtų išimtinai formalus, prieštaraujantis mažametės interesams ir pagrindiniams baudžiamojo proceso principams. Skyriaus atstovai niekada tiesiogiai nebendravo su pačiu vaiku, jo tėvais, ar globėjais, netyrė skundų, nerinko duomenų apie šį vaiką. Skyrius nedalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nebuvo šaukiamas į nukentėjusiosios apklausas, nedalyvavo atliekant ekspertizes. Skyriaus vyriausioji specialistė Ona Žukauskienė dalyvavo posėdžiuose išimtinai BPK 280 str., 283 str. 2 d. numatytais pagrindais. Skyriaus įtraukimas į bylos nagrinėjimą ne tik pažeistų nepilnametės nukentėjusiosios teisę į tinkamą neformalų, betarpišką atstovavimą, bet ir užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kas prieštarautų proceso operatyvumo principui. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė savo sprendimo skirti vaiko įstatyminiu atstovu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, nors nepilnametė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje negyvena. Skyriui nėra suteikta teisė veikti kitos savivaldybės teritorijoje. Teismas nemotyvavo kodėl vaiko atstovu paskyrė būtent Vilniaus miesto savivaldybės instituciją. Skunde išdėstomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnio 1 dalies, Socialinių paslaugų įstatymo 3, 10, 13 straipsnių, nuostatų 6.3, 6.4, 7.1, 12.1, 21.1 punktų nuostatos, kad skyriai atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir gina juos teisės aktų nustatyta tvarka išimtinai pagal teritorinį veiklos principą, t.y. vykdo savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir interesų apsaugą. Ta aplinkybė, kad byla nagrinėjama Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, nesudaro pagrindo atstovu skirti jų skyrių. Teismas, pasinaudodamas BPK 53 str. 3 d. numatyta teise skirti vaiko įstatyminiu atstovu bet kokį kitą asmenį, turi atsižvelgti į šio asmens veiklos pobūdį ir veiklos teritoriją, ryšį su vaiku bei galimybes realiai atstovauti vaikui. Skyrius neturi teisės tiesiogiai veikti kitos savivaldybės administracinėje teritorijoje, neturi teisių ir įgaliojimų atstovauti kitoje vietovėje gyvenančio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.
Šalies argumentai
Mažametės įstatyminė atstovė N. V. skundu prašo panaikinti teismo nutarties dalį dėl pakeitimo nukentėjusiosios D. K. atstovo pagal įstatymą ir nurodo, kad vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą, cituoja civilinio kodekso 3.238 straipsnio, 3.240 straipsnio ir 3.272 str. reikalavimus. Šiai dienai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 10 12 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos kaip mažametės globėjos skyrimo yra tebegaliojantis, mažametė gyvena su ja, 2012 03 01 globa buvo pratęsta. Jai nesuprantami nutarties motyvai, jog tarp jos ir motinos susiklostė priešiški santykiai ir kyla pavojus, kad vaiku gali būti manipuliuojama nuteikiant jį atitinkamai prieš motiną arba prieš globėją. Pažymi, kad mažametė pedofilijos byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausta 5 kartus, teisme apklausiama jau nebus, jos parodymai jau pagarsinti teisme. Mano, kad L.S. turėtų būti pareikšti kaltinimai bendrininkavus seksualiai išnaudojant mažametį asmenį. Cituojama kuo kaltinamas A.Ū. ir ji mano, kad jos mažametės globėjos, pašalinimas iš proceso yra grubus teisės pažeidimas, dėl kurio pasisakytų ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Cituojamos teismo psichologijos – psichiatrijos 2009 04 23 – 05 25 ekspertizės akto Nr. 103 MS-18 (T.1, b.l. 75-78) išvados. Skunde nesutinkama su nutartyje nurodyta aplinkybe, kad globėja neįvykdė 2011 12 16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalyje, kurioje yra įpareigota skubiai perduoti globotinę motinai. Pabrėžia, kad ji teismo sprendimą vykdo, tačiau mažametė neina pas motiną L.S., nenaudodama prievartos vaikui, ji neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Ji yra susipažinusi su visa pedofilijos byla (25 tomai), padariusi visą bylos kopiją, labai gerai įsigilinusi, rašė daugybę skundų ir prašymų. Mano, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos formalus dalyvavimas pedofilijos byloje neužtikrins mažametės teisių ir interesų. Mažametės globėjos kaip atstovės pagal įstatymą pašalinimas iš proceso yra grubus proceso teisės pažeidimas.
Mažametės seneliai L. K. ir V. A. K. skundu prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 04 19 nutartį, kuria atmestas jų prašymas pripažinti juos nukentėjusiaisiais ir priimti naują sprendimą – pripažinti juos nukentėjusiaisiais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-369/2012, kurioje A.Ū. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str., dėl tokia nusikalstama veika jiems padarytos didelės neturtinės žalos. Mano, kad skundžiama nutartis yra priimta netinkamai aiškinant bei taikant BPK ir CK VI-os knygos normas ir apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikinta. Cituojama teismų praktika žuvusiojo nukentėjusiojo giminių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-275/2010, 2K-134/2010). Mano, kad šios normos dėl neturtinės žalos taikomos ne tik nukentėjusiajam mirus. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog jų anūkė gimė ir nuo pat gimimo gyveno pas juos, jų akyse mokėsi vaikščioti ir kalbėti, didesnę savo vaikystės dalį praleido būtent su jais. Jų santykiai su anūke yra labai artimi, nuolatiniai, emociškai tvirti ir nuoširdūs, todėl jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei didelį dvasinį sukrėtimą, kuriuos jaučia ir šiandien, kas CK 6.250 str. prasme laikytina didele neturine žala. Neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo šeimos nariams priteisiamas tik konstatavus stiprų emocinį sukrėtimą, darantį neigiamą įtaką žmogaus dvasinei būsenai ir atitinkamai psichinei sveikatai. Cituojamos civilinio kodekso normos ir teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kad asmuo šiuos sukrėtimus gali patirti nukentėjęs ne tik betarpiškai, bet ir dėl savo artimųjų, šeimos narių praradimo, jų skausmo. Nurodo, kad A.Ū., darydamas nusikaltimus mažametės atžvilgiu, suvokė, kad bus padaryta žala, tame tarpe ir neturtinė, ne tik pačiam mažamečiui nukentėjusiajam, bet ir jos šeimos nariams, kuriems teks ir pareiga imtis visų įmanomų priemonių tokių nusikalstamų veiksmų pasekmėms šalinti. Kartu dėl to neišvengiamai patiriant ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė skyriaus skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Nukentėjusiuoju fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str. 1 d.). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta mažametė D. K., kuri ir turi visas nukentėjusiojo asmens teises. Nepilnamečio interesams baudžiamajame procese privalomai atstovauja atstovas pagal įstatymą, kuris padeda atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus (BPK 54 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo, kaip nukentėjusiojo, teises paprastai perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu, suderintu su bylą tiriančiais pareigūnais. BPK nedraudžia nukentėjusiaisiais pripažinti ir kelis mirusiojo šeimos narius.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje nukentėjusysis asmuo yra, o teismo pareiga užtikrinti atstovo dalyvavimą pagal įstatymą teismo procese. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kodėl mažametės nukentėjusiosios D.K. senelių nepripažino nukentėjusiaisiais, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.
L.K. ir V.A.K. savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Konstitucinis Teismas 2007 10 24 nutarime yra pažymėjęs: teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nieko panašaus skunde minimose nutartyse nebuvo, todėl jokio precedento nėra. Nepagrįstai remiamasi Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008 07 03 Apžvalgos „Dėl teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ 11 p. konstatuojama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veikimo (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystės). Kitiems BPK 38 str., BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju kaltinimas pareikštas ne dėl artimo žmogaus mirties, o dėl kito nusikaltimo, todėl seneliai negali būti įtraukti į procesą nukentėjusiaisiais.
Dėl atstovo pagal įstatymą. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamojo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo procesiniu sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 str. 2-4 dalys). Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus (BPK 54 str. 1 dalis). Byloje nukentėjusiąja pripažinta mažametė D.K., todėl procese privalo dalyvauti atstovas pagal įstatymą. Apylinkės teismo teisėjų kolegija 2012 04 19 nutartyje pasisakė, kodėl atmetė N.S. prašymą dėl leidimo dalyvauti teismo procese ginant dukros D.K. interesus. N.S. šios nutarties neskundžia, todėl šis klausimas nenagrinėjamas. Teismo nutartyje pasisakyta ir dėl globėjos N.V. dalyvavimo teismo procese. Nutartyje nurodyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 12 16 sprendimu nukentėjusiosios D.K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina N.S., sprendimas įsiteisėjo 2012 04 18, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dieną sprendimas buvo neįvykdytas, nepilnametė faktiškai gyveno pas globėją, o globa, skirta vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimu, iki šiol (nutarties priėmimo dienai) buvo nepanaikinta. Tarp mažametės nukentėjusiosios motinos ir globėjos susiformavę nedraugiški, priešiški santykiai, o teismo posėdžiai skiriami ne tarpusavio santykių aiškinimuisi. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą suaugusių ambicijos negali užgožti teisėtų mažametės nukentėjusiosios interesų. 2012 gegužės 17 d. teismo sprendimas dėl vaiko perdavimo motinai įvykdytas, N.V. globa panaikinta. N. V. šiuo metu neatitinka BPK 53 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes globa jai jau panaikinta, todėl nėra įstatyminio pagrindo ją paskirti nukentėjusiosios mažametės D.K. atstove pagal įstatymą.
Bylos nagrinėjimas ir išsprendimas arba teisingumo vykdymas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Atsižvelgus į šeimų susiklosčiusius tarpusavio santykius, priešiškumus, tikslinga šioje byloje neleisti N. V. atstovauti mažametės nukentėjusiosios interesus. Sprendžiant atstovo pagal įstatymą klausimą viršenybė suteikiama mažametės nukentėjusiosios interesams, o ne atstovui pagal įstatymą. Ne įstatyminis atstovas, o teismas užtikrina įstatymų laikymąsi nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Jei teismas neleidžia dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jis privalo užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą. Teismas, vadovaudamasis BPK 53 str. 3 d., paskyrė kitą atstovą pagal įstatymą, nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų. Teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos 1996 03 14 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Šio įstatymo paskirtis – ginti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus (įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatyme nustatytas besąlyginis principas: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgta į teisėtus vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas tai ir padarė. Teismas turėjo teisę atsižvelgti į bylos specifiką, sudėtingumą, šalių tarpusavio santykius ir parinkti atstovą pagal įstatymą, ką ir padarė. Paskiriant mažametės atstovu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą įstatymų pažeidimų nenustatyta. Ne šalių, o teismo prerogatyva parinkti ir paskirti atstovą, o atstovo pagal įstatymą funkcijas atlikti galima pavesti bet kuriai įstaigai, kuri gali šias funkcijas vykdyti, nepriklausomai nuo teritorinio funkcijų paskirstymo. Atstovas pagal įstatymą paskirtas atstovauti mažametės nukentėjusiosios interesus tik konkrečioje teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo ir šioje dalyje naikinti teismo nutartį ir skirti kitą atstovą pagal įstatymą. Mažametės nukentėjusiosios teisės nebus pažeistos, o tai pagrindinis argumentas palikti priimtą nutartį galioti. Net ir įvykdžius teismo sprendimą ir vaiką perdavus motinai, nutartis baudžiamojoje byloje galioja. Atstovas pagal įstatymą arba mažametės nukentėjusiosios motina turi teisę įgalioti advokatą atstovauti mažametę nukentėjusiąją teismo procese, teikti teisinę pagalbą, ginti teises ir teisėtus interesus (BPK 55 straipsnis).
Šioje byloje vaiko gyvenamosios vietos, globos klausimai nenagrinėjami, sprendžiamas tik klausimas dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo.
Dėl išdėstyto nėra pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos, N. V., L. K. ir V. A. K. skundus ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.