Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. ieškiniu prašė teismo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra), CK 6.272 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio penktosios dalies pagrindu priteisti 9 540 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas nurodė, kad 2003 m. gruodžio 3 d. jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 199 straipsnio pirmąją dalį, t.y., kad ieškovas, veikdamas bendrininkų grupėje padėjo į Lietuvos Respubliką gabenti per valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL, išvengiant muitinės kontrolės. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų, kuris teismo 2003 m. gruodžio 12 d., 2004 m. sausio 9 d. ir 2004 m. vasario 5 d. nutartimis buvo pratęstas po vieną mėnesį, o 2004 m. kovo 4 d. nutartimi – 20 dienų. Taigi ieškovo suėmimas truko 4 mėnesius. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, pripažįstant, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos. Baudžiamojoje byloje įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę, surinkta nebuvo. Ieškovui neteisėtai ir nepagrįstai buvo taikomas suėmimas, tuo padarant jam didelę turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas pažymėjo, kad sistemingai buvo pažeidinėjamos kardomosios priemonės – suėmimo, paskirto ieškovui, pratęsimą reglamentuojančios BPK normos. Tai patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria buvo patenkintas ieškovo atstovo advokato skundas dėl prokurorės D. Makauskienės veiksmais padarytų BPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimų, t.y. suėmimo pratęsimo pateikimo teismui terminų nesilaikymo. Kardomoji priemonė ieškovui buvo taikoma neturint įrodymų, o motyvuojant tik aplinkybe, jog manoma, kad ieškovas padarė nusikaltimą. Taip buvo suvaržytos jo teisės. Ieškovui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2004 m. balandžio 2 d. jis negalėjo įsidarbinti UAB „Pramoga ir verslas“, kurioje jis dirbo iki 2003 m. Ieškovui buvo siūloma sudaryti darbo sutartį, tačiau dėl suėmimo tai padaryti nebuvo įmanoma. Taip ieškovas prarado nuolatines pajamas. Kadangi minėtoje bendrovėje jis įsidarbino tik 2004 m. gegužės mėn., tai jo negautos pajamos sudaro 1800 Lt (buvo siūlomas 450 Lt darbo užmokestis). Už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ieškovas sumokėjo 3580 Lt, o nagrinėjant bylą teisme – 4160 Lt, iš viso – 7740 Lt. Todėl ieškovo patirta turtinė žala dėl neteisėto suėmimo ir nepagrįstų kaltinimų sudaro 9540 Lt. Dėl neteisėto suėmimo ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, apie tai buvo skelbta spaudoje, jis patyrė didelių išgyvenimų, prarado gerą vardą, sumažėjo galimybės bendrauti. Kadangi ieškovas gyvena mažame mieste, apie jam pareikštus kaltinimus sužinojo visuomenė. Apie tai buvo skelbta spaudoje ir per televiziją. Žmonės iki šiol vengia bendrauti su ieškovu, laiko jį nusikaltėliu. Ieškovas patyrė pažeminimą, kai 2003 m. gruodžio 3 d. policijos pareigūnai jo namuose, vaiko ir žmonos akivaizdoje, atliko kratą, o po to jį suėmė. Ieškovas kiekvieną neteisėto laikymo suėmime mėnesį vertina 25000 Lt, todėl bendra suma neturtinei žalai atlyginti sudaro 100 000 Lt. Buvo pažeisti EŽTK 5 ir 6 straipsniai, nes jis buvo nepagrįstai sulaikytas, suimtas, apkaltintas, buvo pažeista jo teisė į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. EŽTK 5 str. 5 d. numato, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Sulaikymas ir suėmimas gali būti pripažinti teisėti tik tuo atveju, jeigu jie buvo teisėti tiek nacionalinės teisės, tiek EŽTK 5 str. 1 d. c punkto požiūriu.

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, 2) priteisti iš atsakovo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pats trukdė jį apginti nuo nepagrįsto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, dar iki kardomosios priemonės paskyrimo tiesiogiai bandė paveikti liudytojus, klastojo įrodymus, keitė parodymus, nes nei baudžiamosios bylos, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, kad ieškovas paveikė liudytojus ar klastojo dokumentus, ieškovui nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo pateikti kaltinimai dėl BK 233 straipsnio pirmojoje dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus ir tokiu būdu trukdė pareigūnams operatyviai išaiškinti nusikaltimą, nes ieškovas viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, visą laiką tvirtindamas, kad yra nekaltas dėl jam pareikštų įtarimų.

2. Teismas tik formaliai įvertino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 4 d., 2003 m. gruodžio 12 d., 2004 m. sausio 9 d. nutartis, kuriomis buvo paskirtas, o vėliau tęsiamas suėmimas ieškovui, išsamiai nenagrinėjo visų paminėtų nutarčių turinio ir pagrįstumo. Paskiriant suėmimą ieškovui, nepagrįstai buvo suabejota nepriekaištingu ieškovo gyvenimo būdu, buvo atimta galimybė socialiai reabilituotis. Pratęsiant suėmimą, nenurodomi jokie įrodymai ar motyvai, patvirtinantys ieškovo kaltę, nurodoma, jog po nusikaltimo padarymo ieškovas ėmėsi priemonių paslėpti ir suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai, nors tokių duomenų baudžiamojoje byloje nebuvo. Pratęsinėjant ieškovui suėmimą tais pačiais motyvais, nenurodant naujų aplinkybių ir konkrečių faktų, ieškovo teisės buvo pažeidinėjamos, o suėmimas tapo neteisėtu. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarčių analizė pagrįstai leidžia teigti, kad jos buvo paviršutiniškos, formalios ir nepagrįstos.

3. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo atlikusių pareigūnų sistemingo BPK normų pažeidinėjimo ieškovui taikant kardomąją priemonę – suėmimą, nes prokuroras su prašymu dėl suėmimo pratęsimo kreipėsi nesilaikant BPK 127 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų terminų – tai galėjo lemti priimamų nutarčių skubotumą, paviršutiniškumą ir nepagrįstumą, prašyme nebuvo nurodyta, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti po paskutinio suėmimo pratęsimo.

4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nes CK 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovui paskyrus suėmimą nuo 2003 m. gruodžio 4 d. iki 2004 m. balandžio 2 d., jis negalėjo įsidarbinti UAB ,,Pramoga ir verslas“, kur dirbo iki 2003 m. ir vėl įsidarbino tik 2004 m. gegužės mėn. Teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio antrosios dalies reikalavimus, pasisakė ne dėl visų ieškovo reikalavimų, nes ieškovas teismo prašė atlyginti jam padarytą turtinę žalą dėl neteisėto suėmimo, kurią sudarė ne tik negautos pajamos, bet ir 4 160 Lt už advokato teisinę pagalbą, kuri ieškovui buvo suteikta ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme.

5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pareigūnai atliko netinkamai, pažeisdami BPK reikalavimus, nes informacija apie vykdomą ikiteisminį tyrimą pateko visuomenės informavimo priemonėms, tai galėjo pakenkti tyrimui. Kadangi ieškovas gyvena mažame miestelyje, dėl išplatintos informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir informacijos, kad jis kaltinamas to nusikaltimo padarymu, ieškovas patyrė didelių išgyvenimų, prarado gerą vardą, sumažėjo jo galimybės bendrauti.

6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad EŽTK 5 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka, pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Įvertinus EŽTT bylose suformuluotus kriterijus dėl suėmimo termino pagrįstumo, darytina išvada, kad ieškovo suėmimo laikas buvo neprotingai ilgas ir nepagrįstas. Ieškovas buvo išteisintas, ikiteisminis tyrimas truko beveik metus, jo metu taip ir nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę. Tai patvirtina, kad ieškovui nepagrįstai net keturis mėnesius buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo keturis mėnesius trukęs suėmimas buvo pagrįstas todėl, kad ieškovas buvo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Ieškovas buvo įtariamas ekonominio nusikaltimo, už kurį kitiems baudžiamojoje byloje nuteistiems asmenims buvo paskirtos nedidelės piniginės baudos, iki 186 MGL dydžio, padarymu. BK 47 straipsnyje nustatyta, kad bauda iki 200 MGL dydžio yra skiriama už apysunkį nusikaltimą. Vadinasi, net pripažintiems kaltais dėl padaryto nusikaltimo asmenims buvo pritaikytos nedidelės bausmės, o ieškovui, kuris buvo pripažintas nekaltu dėl inkriminuojamos veikos, net keturis mėnesius buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas kalėjimo režimu, laikant jį areštinėje ir izoliatoriuje. Dėl šios priežasties, ieškovo suėmimas taip pat buvo neteisėtas ir nepagrįstas.