Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-283-441/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Bylos Nr.
1-283-441/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
L. Š.
Kaltinamasis
R. S., M. B.
Advokatai
Valdas Kairys, Stanislava Šulcaitė
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Baudžiamoji byla Nr.1-283-441/10
Šiauliai, 2010 m. lapkričio mėn. 23 d.(S)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas,sekretoriaujant Renatai Užienei, Ingridai Murzaitei,dalyvaujant prokurorui Erikai Girgždienei,gynėjams advokatėms Stanislavai Šulcaitei, Sofijai Kručienei,nukentėjusiajai L. Š.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini,) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus: 1) 1997-09-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2) 1998-11-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu, remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 43 str. prijungta neatlikta bausmė pagal 1997-09-22 nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu, 3) 2004-12-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 2 d. - 60 parų areštu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2006-06-29 atleistas nuo 60 parų arešto bausmės, 2006-07-13 išbrauktas iš įskaitos Šiaulių m. ir r. pataisos inspekcijoje, teistumas išnykęs, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-03-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. laisvės atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams, kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir R. S. 2006-09-04 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą: M. B. pargriovė nukentėjusiąją L. Š. ant grindų bei sudavė jai rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau septynių, į įvairias kūno vietas, po ko, M. B. nustojus ją mušti, R. S. sudavė rankomis nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau keturių, į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajai L. Š. sužalojimus: nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, pereinant į akių vokus, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairėje kaktos pusėje, dešinėje sprando pusėje, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje nugaros pusėje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. S. parodė, kad 2006-09-04 apie 19.00 val. buvo pas savo draugą M. B. namuose (duomenys neskelbtini). Su jais buvo draugė L., kurios pavardės nežino. Kai rūkė, pamatė grįžtančią namo L. Š. ir pašaukė. Ji atėjo su tais pačiais rūbais, kaip ir grįžo, nepastebėjo, kad būtų persirengusi. L. Š. kažkada buvo jo mergina. Ji gyvena toje pat laiptinėje, kaip ir M. B., 10 bute. M. B. gyvena penktame aukšte, L. Š. - ketvirtame. Bute bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. Apytikriai po pusės valandos L., kurios pavardės nežino, iš buto išėjo ir nebegrįžo. Bute liko M. B., L. Š. ir jis. Kai išėjo L., pakvietė draugą A. P., kuris netrukus atvažiavo. Po to į butą pas M. B. atėjo pažįstamas pravarde „šokoladas", jo pavardės nežino, kur gyvena taip pat. Gerai nepamena, ar „šokoladas" atėjo, kai A. P. jau buvo išėjęs, ar ne. Visa tą laiką bute buvo L. Š. ir ji nė karto nebuvo užsiminusi, kad nori išeiti. Kai atėjo „šokoladas", buvo apie 21.30 val. Jis buvo išgėręs alkoholio. Su L. Š. pradėjo konfliktuoti, vienas kitam prikaišioti „senos" draugystės neištikimybes. Tada prasidėjo grumtynės, kas pirmas pradėjo, neprisimena, abu buvo išgėrę, stumdėsi. Sudavė jai kumščiu, bet kur tiksliai, neprisimena. M. B. L. Š. nemušė. Kur jis buvo tuo metu, negali pasakyti, gal kambaryje pas tėvą, kuris miegojo. Šis grįžo namo, trumpai buvo prisėdęs ir nuėjo miegoti. Po įvykio iš buto visi pabėgo. Nukentėjusiąją L. Š. mušė vienas, nes viskas įsiplieskė dėl senų santykių. Nukentėjusioji buvo parkritusi, jai gulinčiai sudavė keletą smūgių ranka, kiek tiksliai, dėl girtumo negali atsakyti. Nukentėjusios neatsiprašė. Jei būtų buvę blaivūs, tokių konfliktų nebūtų buvę. L. galėjo suduoti 3 - 4 smūgius, tiksliai negali pasakyti, negali atsakyti, ar nuo tiek smūgių galėjo būti sutrenktos smegenys, lūžusi nosis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, suma per didelė, be to, negalėjo pilnai susipažinti su civiliniu ieškiniu. Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio sutinka.

Apklaustas dėl pakeisto kaltinimo parodė, kad su L. Š. kilo konfliktas dėl senos draugystės, susikivirčijo dėl neištikimybės, abu buvo išgėrę, pakėlė prieš ją ranką, bet ne iš chuliganiškų paskatų, sudavė kokius 2 - 3 smūgius. Ją mušė vienas, į kokias kūno vietas trenkė, jau nepamena. M. B. net nebuvo kambaryje, kai mušė, dėl ko ji taip parašė, kad mušė abu, nežino. Nepamena smūgių, bet keturių tikrai negalėjo būti, abejoja, ar ji pakeltų jo vyriškus smūgius, su civiliniu ieškiniu nesutinka. Mėlynės galėjo atsirasti ir nuo kritimo, visko nepamena, nes įvykiai buvo prieš 4 metus. Ji veržėsi prie durų, norėjo išeiti, paskutinį smūgį sudavė, kai ji gulėjo koridoriuje, smulkiai visko nenupasakos, nes pasimiršo, be to, tada buvo išgėręs. Dėl ko ji tame koridoriuje buvo nugriuvusi, nežino, gal ją gaudė. Sudavė į galvos sritį ir į kūną, bet kur tiksliai, negali atsiminti, nes viskas vyko greitai. Iš pradžių jis su Lina sėdėjo ant lovos, išgėrinėjo, po to kilo kivirčas. Pirmą smūgį jai sudavė kumščiu ar delnu į kaklo sritį dar sėdint ant lovos, o koridoriuje pargriuvusiai trenkė gulinčiai į galvą, kitų smūgių nepamena. Kaltę pripažįsta. Šiuo metu dirba, jokių naujų nusikaltimų nėra padaręs.

Kaltinamasis M. B. parodė, kad 2006-09-04 po pietų, galėjo būti apie 19.00 val., buvo savo bute (duomenys neskelbtini), su draugu R. S., gėrė alkoholinius gėrimus. Tą vakarą bute buvo pažįstama L., jos pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), A. P., dar vienas pažįstamas, pravarde „šokoladas", nežino jo nei vardo nei pavardės, žino tik tiek, kad gyvena Šiauliuose, centre, kaimynė L. Š. ir R. S., kuris ir atsinešė L. Š.. Pats net nesuprato, iš kur ji atsirado, nes su ja nebendrauja, nors ir yra kaimynė. Draugavo tada, kai jo draugas buvo su ja pora, o jis draugavo su kita mergaite. Susitikę laiptinėje net nesisveikindavo po to, kai R. S. nebedraugavo su ja, pasisveikindavo tik su jos mama ir tėčiu. Kol bute buvo minėti draugai, niekas tarpusavyje nekonfliktavo ir nesimušė, niekas bute per prievartą laikomas nebuvo. Duris užrakino ir tiek. Jis Nukentėjusios L. Š. nemušė. Nebuvo taip, kad L. Š. neišleistų iš buto. Jie dažnai rūkydavo, tačiau rūkyti eidavo į balkoną arba virtuvę. Buvo nuėjęs į kambarį pas tėvą, todėl nematė, ar R. S. sudavė L. Š.. Kažkuriuo momentu L. Š. su R. S. pradėjo kažkodėl pyktis, jie aiškinosi santykius dėl savo nutrūkusios draugystės. Tačiau niekas nieko nemušė, prieš L. Š. niekas jokios prievartos ir fizinio smurto nenaudojo, bent jau jis nematė. Kai pasibaigė gėrimai, iš buto išėjo su draugais, išėjo "judesio ieškoti“ paskui draugus. Tėvą paliko miegantį. Niekas nieko iš nukentėjusiosios nevogė. Buvo tą vakarą neblaivus, bet „komoje" nebuvo. Nukentėjusiajai nesudavė nei vieno smūgio. Pas nukentėjusiąją telefono nematė. Kitą dieną tėtis radęs bute telefoną, nunešė L. Š.. Bute trys kambariai. Negali atsakyti, kokį pagrindą turi nukentėjusioji jį apkalbėti. Mano, jei būtų blaivūs, konfliktų nebūtų buvę.

Apklaustas papildomai, parodė, kad pagal naują įtarimą su pareikštais kaltinimais nesutinka, nes ir R. S. šiandien pasakė, kad jis nieko nemušė, jokių mėlynių nukentėjusiajai nepadarė, pasilieka prie parodymų, duotų 2006 m. Gailisi, kad papuolė į tokią situaciją, kad pas jį įvyko tas balius, kad visi gėrė ir nukentėjusioji gėrė su visais kartu. Jai smūgių nesudavė, su ieškiniu nesutinka, gal ji tikisi iš jų pasipelnyti. Tiesiogiai kaip kilo jos konfliktas su R. S., nematė.

Nukentėjusioji L. Š. paaiškino, jog 2006-09-04 apie 19.00 val. į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), kažkas paskambino. Kai atidarė buto duris, pamatė savo pažįstamą R. S., su juo kalbėjosi laiptinėje. Buvo ką tik grįžusi iš paskutinės paskaitos, persirengusi, su sportinėmis kelnėmis, šlepetėmis. Bekalbant R. S. pagriebė ją už juosmens ir nusinešė į butą Nr. 13, esantį tame pačiame name ir toje pat laiptinėje. Jis taip pasielgė nesutikus eiti į tą butą, nes prieš tai siūlė eiti kartu. Bute pamatė pažįstamą M. B., jis ten gyvena. Bute dar buvo kaimynas iš 14 buto, taip pat dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo. Dar kambaryje buvo iš matymo pažįstama mergina vardu L. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jai būnant bute, R. S. paprašė, kad prisėstų prie jų, bet ji nesutiko ir norėjo eiti į namus. Tame bute buvęs nepažįstamas vaikinas pasakė, kad ji sėstų prie jų, o jei ne - papjaus, turėjo rankoje peilį. Išgirdusi tokius žodžius, labai išsigando ir išbėgo iš buto. Laiptinėje ją pagavo R. S. ir vėl įsitempė į butą. Tada M. B. užrakino buto duris ir pasakė, kad tas vaikinas pajuokavo. Kartu su R. S. bei R. B. nuėjo į balkoną, jie ją nuramino. Kambaryje, kur visi sėdėjo ir gėrė alkoholį, R. S. įpylė taurę vyno, pagalvojo, kad jie nusiramins ir išleis į namus. Išgėrė tik vieną taurę. Būnant bute, į namus grįžo M. B. tėvas A. B., kuris prisėdo prie visų, dar pagrojo gitara ir nuėjo miegoti. Tėvui išėjus, M. B. pradėjo ant jos šaukti, sakydamas „patylėk, patylėk", tada į kambarį vėl atėjo jo tėvas ir pasakė jam nusiraminti. Po to M. B. jai trenkė ar pastūmė, ji nukrito ant žemės. Gulint ant žemės, M. B. pradėjo ją mušti, suduodamas ne mažiau septynių smūgių kumščiu į galvą, pečius kaklą. Kažkas M. B. atitraukė. Tada priėjo R. S. ir pradėjo mušti, suduodamas 4 - 5 smūgius kumščiais į galvą bei pečius. Įvykio metu buvo praradusi sąmonę, bet labai trumpą laiką. Atsigavusi pamatė, kad niekas nebemuša, tada pakilo ir išbėgo į namus. Laiptinėje iš paskos bėgo R. S. ir M. B.. Pribėgus prie savo buto, duris atidarė mama R. Š. ir ji įbėgo į kambarį bei į vonią plautis nuo veido kraują. Prabėgdami R. S. ir M. B. iškoliojo mamą bei išbėgo į lauką. Tada mama iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę nei vieno bute neberado. Dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma Šiaulių apskrities ligoninėje neurochirurgijos skyriuje. Vieno iš minėtų nepažįstamų vaikinų vardą vėliau sužinojo, tai A. P. Yra tikra, kad A. P., mergina vardu L., dar vienas nepažįstamas jaunuolis, kurį vadino „šokoladu", M. B. ir R. S. pas M. B. bute buvo visi kartu nuo pat jos patekimo į M. B. butą ir tada, kuomet buvo mušama M. B. ir R. S., kol sumušta išbėgo. M. B. be jokios priežasties ją pargriovė ant žemės, nuo jo pastūmimo ar smūgio pargriuvo ant grindų, tarp fotelio ir lovos, t. y., prie lovos dešinės pusės. Tuomet M. B. užsilipo bei, apsižergęs kojomis, ant jos atsisėdo ir pradėjo daužyti rankomis į įvairias kūno vietas. Ji gulėjo ant nugaros. Nuo jo smūgių pradėjo klykti, labai išsigando. Viskas vyko trumpą laiką. Kai nustojo mušti M. B., ant jos užsisėdo R. S. ir taip pat pradėjo daužyti rankomis į įvairias kūno vietas. Nuo jo smūgių vėl pradėjo garsiai klykti. Po jo smūgių galėjo prarasti sąmonę. Parbėgusi į savo butą pastebėjo, kad veidas labai kruvinas, baltos spalvos trikotažiniai marškinėliai, kuriuos vilkėjo, taip pat buvo kruvini. Buvo atvykusi policija. Su policijos pareigūnais buvo nuėjusi pas M. B. į butą. Duris atidarė M. B. tėvas A. B.. Ji, mama ir pareigūnai užėjo į B. butą, kur pareigūnams aiškino, kas atsitiko. Po sumušimo išbėgdama iš M. B. buto, jame paliko savo šlepetes ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung", nes, kai buvo mušama, tie daiktai išlakstė į šonus, taip pat pametė ir auskarą. Savo šlepetes pasiėmė tą patį vakarą, kai atvyko policijos pareigūnai ir kartu su jais nuėjo pas M. B. į butą. Tą vakarą telefono nerado. Sekančią dieną mobiliojo ryšio telefoną „Samsung" į namus atnešė A. B.. Jam dar pasakė pasižiūrėti, kaip atrodo. Jis nieko neatsakė. 2006-09-05 pavakary atėjo R. S. mama, kurią gerai pažįsta, nes anksčiau su R. S. draugavo. Tuo metu miegojo, todėl jos mama R. S. mamą įvedė į kambarį, kuriame miegojo, suprato, kad ji jau viską žinojo, apie tai, kad jos sūnus R. S. ir M. B. ją sumušė. Vėliau iš savo tėvų sužinojo, kad R. S. mama buvo atėjusi, nes R. S. ir M. B. norėjo sužinoti, ar rašys pareiškimą. R. S. suduoti smūgiai buvo stipresni nei M. B., tačiau nuo kurio smūgių jai lūžo nosis, negali pasakyti. Abu smūgiavo į veidą, į nosį ir smūgiai buvo stiprūs, labai skaudėjo. Kaltinamieji abu ją mušė, todėl prašo priteisti iš R. S. ir M. B. solidariai 258,99 Lt turtinės žalos, 30000 Lt neturtinės žalos ir visas proceso išlaidas.

Liudytoja L. S. papasakojo, kad 2006-09-04 nuo 14 val. buvo pas M. B. bute (duomenys neskelbtini), kur buvo M. B. ir R. S.. Apie 17.00 val. R. S. į butą atsivedė merginą vardu L., kuri gyvena vienu aukštu žemiau nei M. B.. Tą vakarą buvo nuėjusi pas L. Š. į butą, nes ši buvo pamiršusi telefoną. Po kelių minučių vėl grįžo pas M. B.. Po to dar pabuvusi apie 15 - 20 min., apie 18 val., išėjo į namus. Ji alkoholio negėrė, nes buvo nepilnametė. Kol buvo pas M. B. bute, niekas nieko nemušė ir niekas niekam negrasino.

Liudytojas A. B. papasakojo, kad 2006-09-04 apie 20 val. neblaivus grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Kas buvo vėliau, nepamena, nes buvo labai girtas ir nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte, t. y., 2006-09-05, į butą atvyko policijos pareigūnai. Sūnus M. B. paaiškino, kad 2006-09-04 buvo sumušta kaimynė L. Š., tačiau sakė, kad jų tai neliečia. Kas sumušė kaimynę L. Š., M. neaiškino. Kai ryte atsikėlė, sutvarkė kambarius, matėsi, kad buvo išgertuvės. Kitą rytą radęs mobilųjį telefoną nunešė L. Š., matė ją sumuštą.

Liudytoja R. Š. parodė, jog 2006-09-04 apie 22.40 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo skambinant į buto duris. Atidariusi pamatė savo dukrą L. Š., jos veidas buvo kruvinas, kaktoje matėsi gumbai, ištinusi nosis, po nosimi matėsi žaizda. Ji įėjo į kambarį, o tuo metu iš penkto aukšto bėgo trys vaikinai, R. S. ir kaimynas M. B. bei dar vienas. Bėgant tiems vaikinams laiptais, jų paklausė, ką jie padarė. R. S. pradėjo eiti link jos sakydamas necenzūrinius žodžius ir tuo metu dukra paėmė už rankos ir įsivedė į butą, užrakino duris. Po to dukra papasakojo, kad jai būnant bute (duomenys neskelbtini), ją sumušė R. S. ir M. B. Po įvykio atvyko policijos pareigūnai, su kuriais nuėjo į butą Nr. 13, duris atidarė A. B.. Įėjusi į svetainę, po stalu pamatė sudėtus tuščius butelius, ant žemės matėsi pritaškyta kraujo. Tuomet bute buvo tik kaimynas A. B. 2006-09-04 į namus ji grįžo apie 22.20 val. Namuose buvo vyras R. Š. su sūnumi M. Š. Netrukus išgirdo, kad virš buto, t. y., pas kaimynus B. bute Nr. 13, kažkas labai garsiai bilda. Nesuprato, kas tai per bildesys, bet pagalvojo, kad, galbūt, kažkas šoka ar trypia kojomis. Praėjus bildesiui, apytikriai po 5 - 10 minučių, grįžo dukra, kurios veidas buvo kruvinas, balti trikotažiniai marškinėliai ištepti krauju. Netrukus sūnus M. Š. iškvietė policiją, kuri atvyko apytikriai po 20 minučių. Vėliau tą patį vakarą pastebėjo, kad dukros kelnės, kurias ji vilkėjo, buvo suplėšytos, jas išmetė.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad yra L. Š. tėvas, gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2006-09-04 visą vakarą kartu su sūnumi M. Š. buvo namuose. Žmona R. Š. iš darbo grįžo vėlai vakare, po 22.00 val., bet ne vėliau kaip 22.30 val. Namuose žiūrėjo televizorių, apie 18 30 val. iš paskaitų grįžo dukra L. Š., kuri persirengė sportinėmis kelnėmis, su kuriomis vaikšto po kambarį. Jai pavalgius, apytikriai po pusės valandos, į jų buto duris kažkas paskambino. Duris atidarė dukra. Ji išėjo į laiptinę, kas pas ją atėjo, nematė. Į laiptinę ji išėjo nepersirengusi ir negrįžo. Kur ji buvo, nežinojo, bet nieko blogo tuo metu nepagalvojo. Manė, kad ji nuėjo pas kaimyną (pas savo draugą O., kuris gyvena šalia, tame pačiame kieme). Neprisimena, ar ji buvo grįžusi su drauge. Kai grįžo žmona, į buto duris kažkas paskambino, atidarė žmona R. Š.. Jis taip pat priėjo prie durų ir pamatė buto koridoriuje stovinčią dukrą L. Š., kurios veidas buvo kruvinas, ji iš karto įbėgo į vonios kambarį. Tuo pat metu išgirdo, kaip žmona kažkam laukiniame koridoriuje šaukia: „parazitai, ką padarėt". Dukra, išgirdusi tokius žodžius, greitai išbėgo iš vonios kambario ir įsitempė motiną į kambarį. Dukra papasakojo, kad ją sumušė R. S. ir M. B.. Sūnus M. Š. iškvietė policiją, po to žmona su dukra užlipo pas B. į butą. Po to dukra vyko į ligoninę. 2006-09-05 pavakary, apie 16.00 - 18.00 val., atėjo R. S. mama, kuri pasakė, kad ją atsiuntė jos sūnus R. S. ir M. B., nes nori sužinoti, ar L. Š. rašys pareiškimą. Žmona R. Š. atsakė, kad dėl dukros sumušimų pareiškimą rašys. R. S. mama, pamačiusi sumuštą dukros veidą pasakė: „kad ir mano sūnus, maža nušauti".

Liudytojas M. Š. parodė, kad yra L. Š. brolis, gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). 2006-09-04 visą vakarą kartu su tėvu R. Š. buvo namuose. Mamos ir sesers L. Š. tą vakarą nebuvo. Mama iš darbo grįžo vėlai vakare, po 22.00 val., bet ne vėliau kaip 22.30 val. Visą vakarą su pertraukomis ant ausų buvo užsidėjęs ausines, žaidė kompiuterinius žaidimus. Vakare iš paskaitų grįžo sesuo L. Š.. Ką ji veikė, nepamena, kažkur išėjo. Nepamena, ar sesuo tą vakarą buvo parėjusi su kokia nors drauge. Apie 22.00 val. į namus grįžo mama R. Š., išgirdo kažkokį stiprų bildesį iš kaimynų, gyvenančių viršuje, buto. Pagalvojo, kad kažkas šoka ar trypia kojomis. Bildesys truko apie 2 minutes laiko. Kad sesuo tuo metu buvo pas kaimyną M. B., nežinojo. Netrukus, nurimus bildesiui, po 5 - 10 minučių į buto duris kažkas paskambino, atidarė mama R. Š., jis taip pat priėjo prie laukujų buto durų ir pamatė savo sesę L. Š., kurios veidas buvo kruvinas, marškinėliai ištepti krauju. Ji iš karto įbėgo į vonios kambarį praustis. Mama išlindo į laukinį koridorių, ir jis priėjo prie jos, pamatė, kad laiptais iš penkto aukšto į ketvirtą leidžiasi kaimynas M. B., R. S., dar kažkoks vaikinukas. R. S. mamai kažką dar pasakė įžeidžiančio, tačiau ką konkrečiai, negali pasakyti. Po 20 minučių atvyko policija.

Liudytoja T. A. papasakojo, jog kaimynystėje, ketvirtame aukšte, kai ir ji, gyvena L. Š.. Penktame aukšte, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas M. B.. 2006 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, galėjo būti rugsėjo 4 d., po 22.00 val. koridoriuje išgirdo žmonių balsus, sklido triukšmas. Balsų gerai neįsidėmėjo, priėjo prie savo buto durų ir iš vidaus pusės pažiūrėjo pro durų akutę, pamatė L. Š., kuri leidosi laiptais iš penkto aukšto, rankomis užsidengusi veidą. Nematė, ar jos veidas buvo kruvinas, ar kaip nors sumuštas, nes ji buvo užsidengusi rankomis. Ji tik nusileidusi iš penkto aukšto į ketvirtą, iš karto nuėjo į savo butą Nr. 10. Apytikriai po 20 min. vėl priėjo prie savo durų ir, pažiūrėjusi pro akutę, koridoriaus aikštelėje pamatė stovinčius du uniformuotus policininkus. Vėliau, po dienos ar dviejų, iš savo kaimynų sužinojo, kad pas M. B. bute buvo sumušta L. Š..

Liudytoja A. R. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena L. Š.. Penktame aukšte, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas M. B.. Su juo santykiai normalūs, nekonfliktuoja. 2006 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, galėjo būti rugsėjo 4 d., apie 20.00 val. išėjo į balkoną, penktame aukšte, M. B. buto balkone, pamatė kažkokią kompaniją. Gerai pažiūrėjusi pamatė, kad balkone stovi kaimynas M. B., kaimynas R. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), L. Š. ir dar viena mergina, kurios visiškai neįsidėmėjo, tik pamena, kad ji buvo šviesių plaukų, aukšta. Jie visi bendravo, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Balkone buvo labai trumpai ir grįžo į kambarį. Tą patį vakarą apie 22.00 val. atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių. Buto balkonas buvo praviras. Netrukus, kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negalėtų, tačiau buvo po 22.00 val., išgirdo garsiai leidžiamą muziką, suprato, kad sklinda iš kaimyno M. B. buto, tačiau ilgai negrojo. Tik pritilus muzikai, išgirdo kažkokį bildesį, pasirodė, kad kažkas stipriai trypia kojomis, po to išgirdo labai garsiai šaukiančią merginą. Kas šaukė, nesuprato, tačiau balsas sklido iš namo. Išgirdusi merginos garsų rėkimą, iš karto išėjo į balkoną ir aiškiai suprato, kad balsas sklido iš M. B. buto. Mergina šaukdama nieko nesakė, tik klykė labai garsiai, suprato, kad mergina klykia kaip kad kažko būtų išsigandusi. Tada apsirengusi bei pasiėmusi mobiliojo ryšio telefoną, atsidarė savo buto laukines duris, ruošėsi skambinti į policiją. Tuo metu ir pamatė L. Š., ši iš karto pribėgo prie savo buto durų ir į jas paskambino. Buto duris jai atidarė jos mama. L. Š. iš karto įbėgo į butą. Jos durys užsidarė, ji taip pat uždarė savo buto duris. Būdama bute girdėjo, kaip L. Š. mama garsiai šaukė „kviečiam greitąją", „kviečiam policiją". Ji pati buvo labai išsigandusi. Netrukus išgirdo L. Š. mamos balsą, ji sakė kažką panašaus kaip „parazitai, ką jūs darot“, kažkokius vyriškus balsus. Kažkokie vyriškiai konfliktavo su L. Š. mama. Balsų neįsidėmėjo, ką jie konkrečiai sakė, nepamena. Kalbėjo lietuviškai, aiškiai girdėjo, kad kalbėjo keli vyriškiai. Netrukus išgirdo, kad iš penkto aukšto laiptais į apačią nubėgo daugiau nei vienas žmogus.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2006-09-04 vėlai vakare dirbant ekipaže „Alksna 15" kartu su V. P., buvo gautas Šiaulių miesto VPK budėtojo pranešimas nuvykti į butą (duomenys neskelbtini), kur yra sumušta mergina. Nuvykus į nurodytą butą, pasitiko nukentėjusios tėvai. Įėjus į butą, priėjo mergina, kurios veidas buvo sumuštas, matėsi, kad veidas nuo sumušimo yra patinęs ir kruvinas. Mergina pasivadino L. Š., paaiškino, jog ją sumušė jos buvęs vaikinas R. S. bei dar vienas vaikinas. Koks, nepasakė, tačiau nurodė, kad buvo sumušta pas kaimyną M. B. bute (duomenys neskelbtini), ten gėrė alkoholinius gėrimus. Paaiškino, kad buvo dar du jai nepažįstami vaikinai ir viena mergina, kurios anketinių duomenų nenurodė. Taip pat ji nurodė, kad jai dingo telefonas, modelio nenurodė. Tuomet su nukentėjusiąja nuėjo į jos nurodytą butą (duomenys neskelbtini), kuris yra virš jos buto. Duris atidarė girtas vyriškis. Nukentėjusioji paaiškino, kad tai vieno iš vaikinų, kurie ją sumušė, tėvas. Pastarasis buvo labai girtas, tai matėsi akivaizdžiai. Į bet kokius klausimus nieko negalėjo paaiškinti. Kuomet nukentėjusioji girtam vyriškiui pasakė, kad jo sūnus ją taip sumušė, jis atsakė „viską išsiaiškinkim, kam čia ta policija". Įėjus į butą (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matėsi, kad bute buvo girtaujama ir kad jame vyko grumtynės, nes alkoholinių gėrimų buteliai mėtėsi ant grindų, stalas netvarkingai nustumtas į šoną, kilimas sujauktas, ant grindų prie stalo matėsi stiklo šukės. Stalas buvo pilnai apkrautas įvairiais alkoholiniais gėrimais. Nukentėjusioji bute ieškojo savo mobiliojo ryšio telefono, tačiau jo nerado. Nukentėjusioji tame bute be savo telefono ieškojo dar kažkokio savo daikto. Kadangi nei vieno iš įtariamųjų bute (duomenys neskelbtini), o minėtas girtas vyriškis negalėjo paaiškinti, kur yra jo sūnus, iš buto išėjo bei nukentėjusiajai iškvietė medicinos pagalbą.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirbant su kolega A. B. gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), pranešė, kad sumušta mergina. Juos pasitiko merginos mama, kuri paaiškino, kad dukra sumušta pas kaimyną, sakė, kad atėmė mobilųjį telefoną, auskarus, nurodė butą. Mergina sakė, kad ją mušė du vyrukai. Nuėjo į butą, duris atidarė neblaivus vyras, vaikinų bute nebuvo. Telefono tą vakarą nerado. Merginai buvo iškviesta greitoji pagalba. Bute matėsi grumtynių pėdsakai.

Specialisto išvadoje Nr. G 1544/06(04) nurodyta, kad L. Š. nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, pereinanti į akių vokus, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairėje kaktos pusėje, dešinėje sprando pusėje, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje nugaros pusėje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Specialisto išvadoje Nr. PG 124-1544/06 nurodyta, kad L. Š. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, pereinanti į akių vokus, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairėje kaktos pusėje, dešinėje sprando pusėje, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje nugaros pusėje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje; sužalojimai padaryti ne mažiau 9 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, sprandą, dešinį petį, abu žastus, kairę nugaros pusę ir dešinę krūtinės ląstos pusę; L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Specialisto paaiškinime nurodyta, kad nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje.

2006-10-24 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu paimta 2 DNR mėginiai nuo sofos - lovos priekinės dalies dešinės pusės, bei 1 DNR mėginys nuo grindų po sofa – lova, surašytas protokolas.

2006-10-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. Š. pateikė marškinėlius su panašiomis į kraujo dėmėmis.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(10853)-IS1-4356 nurodyta, kad ant tirti pateitų L. Š. marškinėlių, pateiktų 2006-10-05, rasto moters kraujo genotipas sutampa su L. Š. genotipu; ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų po sofa – lova, padaryta 2006-10-24 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti.

Informacijoje, gautoje iš Šiaulių universiteto, nurodyta, kad 2006-09-04 L. Š. paskaitos Šiaulių universitete pagal tvarkaraštį turėjo baigtis 17.20 val.

Policijos įstaigos rankraštiniuose įrašuose ir garso įrašuose užfiksuotas M. Š. pranešimas policijos įstaigai apie įvykį (duomenys neskelbtini); pranešimas policijos įstaigoje gautas 2006-09-04 22.53 val.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006-09-04 prieš L. Š. jokios prievartos nei jis, nei M. B., nei kas nors kitas nenaudojo. Kol ji buvo su jais, ji buvo visiškai sveika, t. y., ji nebuvo sumušta.

2006-11-13 akistatos tarp nukentėjusiosios L. Š. ir R. S. metu kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006-09-04 pas jį bute buvo niekas tarpusavyje nekonfliktavo ir nesimušė, niekas jo bute per prievartą laikomas nebuvo. Kažkuriuo momentu L. Š. su R. S. pradėjo kažkodėl pyktis, aiškinosi santykius dėl savo nutrūkusios draugystės. Tačiau niekas nieko nemušė, prieš L. Š. niekas jokios prievartos ir fizinio smurto nenaudojo, bute ji buvo savo laisva valia. Nei tą vakarą, nei dar kada nors nėra koliojęs L. Š. mamos, nes ji yra kaimynė, o su kaimynais pyktis nenori, apskritai tą vakarą nematė L. Š. mamos. Kai L. Š. išėjo iš buto, po kokių 10 minučių išėjo ir jis su R. S..

2006-11-13 akistatos tarp nukentėjusiosios L. Š. ir M. B. metu kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų.

2006-11-10 akistatos tarp nukentėjusiosios L. Š. ir A. P. metu kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų.

Surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visuma patvirtina, kad M. B. ir R. S. 2006-09-04 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamųjų versija, kad L. Š. sumušė vienas R. S. ir padarė tai vedamas asmeninių priežasčių paneigiama kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

R. S. ir L. Š. tarpusavio santykiai, galėję sąlygoti konfliktą, buvo nutrūkę prieš keletą metų, jie draugavo dar būdami paaugliais. Konkrečios kilusio konflikto, pasibaigusio nukentėjusiosios sužalojimu, priežasties, niekas negalėjo nurodyti. Teismo nuomone, kaltinamųjų veiksmai buvo sąlygoti girtumo ir vidinių nuostatų, požiūrio į visuotinai priimtinas elgesio normas ir veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nors M. B. nuosekliai neigia mušęs nukentėjusiąją, nėra pagrindo netikėti L. Š. parodymais apie buvusius įvykius.

Tai, kad ji buvo sumušta abiejų kaltinamųjų, patvirtina sužalojimų gausa bei pobūdis, kas atitinka nukentėjusiosios pasakojimą apie jai suduotų smūgių seką bei skaičių ir paneigia R. S. pasakojimą, kad jis sudavė 3 – 4 smūgius.

Nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, kad ją sumušė du asmenys, o tai patvirtina ne tik jai artimi žmonės, bet ir policijos pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvyko praėjus maždaug 20 minučių po jo. Tai paneigia kaltinamųjų teiginius, jog L. Š. sukūrė apgalvotą versiją, siekdama kuo didesnės materialinės naudos ar vedama keršto M. B..

Motyvuojamoji dalis

Be to, liudytojai paneigė kaltinamųjų pasakojimą apie jų elgesį iš karto po įvykio ir patvirtino būtent nukentėjusiosios parodymus.

R. S. teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai, VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

M. B. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai, VšĮ Šiaulių psichiatrinės ligoninės pacientų registre, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad veika padaryta bendrininkų grupės ir asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, jo padarymo aplinkybes, teismas atsižvelgia skirdamas bausmes.

M. B. šiuo metu yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jam, nors nusikaltimą prieš L. Š. padarė būdamas neteistas, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina dalinio sudėjimo būdu su paskirta už naują nusikalstamą veiką.

R. S. buvo teistas, tačiau naujo nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo išnykęs. Duomenų, kad po to būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, nėra. Tai leidžia matyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau kaltinamojo elgesys turi būti ilgesnį laiką kontroliuojamas.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmių trukmė gali būti mažesnė už apysunkį nusikaltimą numatančio straipsnio sankcijos vidurkį.

L. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 258,99 Lt turtinės, 30000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamų veiksmų, bei proceso išlaidų atlyginimo. Pateikti kvitai 16,75 Lt už dokumentų kopijas, 3063 Lt už advokato paslaugas.

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 117,40 Lt atlyginimo už L. Š. suteiktas gydymo paslaugas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

6.248 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas.

Žalą Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas skiria į turtinę ir neturtinę.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., teismo įvertinamus pinigais.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nurodo, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., teismas turi atsižvelgti į atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, būtina įvertinti ne tik patį sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimus. Pasekmės turi būti vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinę žalą įvertina pinigine išraiška.

Dėl kaltų R. S. ir M. B. veiksmų L. Š. ir Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė žalą.

Nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydis įrodytas pateiktais byloje dokumentais.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes sveikatai, sužalojimo padarymo aplinkybes ir mano, kad pareikštas civilinis ieškinys turi būti mažinamas iki 20000 Lt.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patirta žala įrodyta pateiktais dokumentais.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnis numato proceso išlaidas, kurias sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. 105 straipsnyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Nukentėjusiosios išlaidas bylos dokumentų kopijoms, advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2006-10-24 iki 2006-10-26 išbūtą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str., 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekamų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2010-03-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir skirti galutinę subendrintą bausmę du metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo nuo 2006-10-25 iki 2006-10-27 ir bausmės, atliktos pagal 2010-03-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, laiką.

Bausmės pradžia laikyti nuosprendžio paskelbimo dieną – 2010-11-23.

Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti – M. B. panaikinti, R. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus - tris tamponus su nuoplovomis, L. Š. pateiktus marškinėlius ir 3 vnt. seilių pavyzdžių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

L. Š. pareikštą 258,99 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkinti pilnai ir solidariai priteisti jai iš R. S. ir M. B. 258,99 Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis litus ir devyniasdešimt devynis centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai, 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių) neturtinei žalai ir 3079,75 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt devynis litus ir septyniasdešimt penkis centus) proceso išlaidoms atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iš R. S. ir M. B. po 58,70 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus ir septyniasdešimt centų).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

TEISĖJAS Žilvinas Astrauskas