Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3323-993/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1-3323-993/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45599-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3323-993/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45599-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. 2019 m. spalio 25 d. apie 03.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, antroje laiptinėje, pirmajame aukšte, žodinio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine S. Ž., tyčia dešinės rankos delnu, vieną kartą smogė jai į veidą, vienu smūgiu pataikydamas jai į nosį ir į kairį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei S. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad S. Ž. yra jo sugyventinė. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau gyvena, kaip šeima, apie dvejus metus, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi.. Jo ir S. Ž. tarpusavio santykiai yra geri, konfliktuoja retai. Iki šiol konfliktai buvo tik žodiniai. Nei jis, nei S. Ž. anksčiau jokio smurto vienas prieš kitą nenaudojo. 2019 m. spalio 24 d. vakare su S. Ž. nuėjo į restoraną ,,XXL“. Ten tiek jis, tiek S. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Iš restorano išėjo 2019 m. spalio 25 d., važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Abu įėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, antrąją laiptinę. Jiems būnant pirmajame aukšte, kur yra jų nuomojamas butas Nr. 14, tarp jo ir S. Ž. kilo žodinis konfliktas dėl jos priekaištų. Konfliktas prasidėjo apie 03.55 val. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis nesusivaldė ir tyčia, dešinės rankos delnu, vieną kartą smogė S. Ž. į veidą. Smūgiu pataikė į skruostą ir į nosį. Smūgiavo tik vieną kartą, smūgis į skruostą praslydo ir kliudė nosį. S. Ž. smogė tyčia, tačiau jos mušti iš anksto neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. Didelės įtakos turėjo neblaivumas, būdamas blaivus, tikrai nebūtų jai smogęs. Supranta, kad smogdamas sukėlė jai fizinį skausmą, pripažįsta, tačiau tuo metu apie pasekmes negalvojo, buvo piktas, neblaivus, nesusivaldė. Po konflikto paėmė S. Ž. telefoną, tačiau vėliau jai grąžino. Iš karto po konflikto jis išėjo, nakvoti pas draugą. 2019 m. spalio 25 dienos metu, susitiko su S. Ž.. Tikrai supranta, kad elgėsi nusikalstamai, dėl konflikto gailėjosi ir gailisi, todėl jos atsiprašė ir ji jam atleido. Jie abu nori ir toliau gyventi kartu. Tai pirmas kartas, kai jis prieš kitą asmenį, tyčia, panaudojo fizinį smurtą. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Su nukentėjusiąja susitaikė ir ji jam atleido, norėtų, kad jam būtų paskirta švelniausia bausmė. Neprieštarautų atlikti viešuosius darbus (b. l. 61-64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. G. yra jos sugyventinis. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau jau beveik dvejus metus veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Anksčiau kartu kaip šeima gyveno Anglijoje, grįžę į Lietuvą, nuo 2019 m. spalio 24 d. gyveno nuomojamame, vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Su G. G. sutaria gerai, konfliktai jų šeimoje reti. Alkoholiu nei vienas jų nepiktnaudžiauja. 2019 m. spalio 24 d. vakare ji ir G. G. nuėjo į restoraną ,,XXL“. Ten tiek ji, tiek jis vartojo alkoholį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune grįžo 2019 m. spalio 25 d. apie 03.55 val. Įėję į (duomenys neskelbtini) namo, antrąją laiptinę, kurioje yra ir jų butas Nr. 14, šios laiptinės pirmajame aukšte, tarp jos ir G. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. G. tyčia, dešinės rankos delnu, vieną kartą, smogė jai į veidą, tuo pačiu smūgiu pataikydamas jai į kairį skruostą ir į nosį. Dėl šio smūgio, ji pajuto fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nei prieš šį smūgį, nei jo metu, nei po šio smūgio, ji jokio smurto prieš G. G. nenaudojo. Norėjo iš karto paskambinti į pagalbos centrą, tačiau, kai tik smogė, G. G. paėmė jos telefoną. Suprato, kad telefoną jis paėmė tam, kad ji niekam nepaskambintų, tačiau vėliau savo telefoną iš jo atgavo. Neatsimena, kaip atgavo telefoną, nes buvo neblaivi, jautė skausmą, patyrė stresą, emocinį sukrėtimą, nes jo smūgio nesitikėjo. Tačiau, atradusi galimybę, po įvykio nedelsiant paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112. G. G. pasišalino iš namų. Ji policijos pareigūnų laukė lauke, namo kieme. Atvykus policijos pareigūnams, pasakė, kas nutiko. Kadangi buvo neblaivi, policijos pareigūnai jos neapklausinėjo. Neatsimena ar policijos pareigūnai jos klausė ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, ar ne, tačiau, nors ir juto skausmą, skubios pagalbos jai nereikėjo, todėl medikų pagalba jai nebuvo kviečiama. Nesikreipė į gydytojus ar gydymo įstaigas, medikų apžiūrėta nebuvo. Joks gydymas jai nepaskirtas ir nėra reikalingas. Po smūgio buvo patinimas, tačiau šiuo metu jau atslūgęs. Fizinį skausmą juto, tiek smūgio metu, tiek kurį laiką po smūgio, tačiau šiuo metu skausmas praėjęs, sužalojimo žymių ant jos kūno nėra. Dėl savo sugyventinio G. G. veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Turtinės ir moralinės žalos nepatyrė. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Po įvykio G. G. nebuvo sulaikytas, todėl 2019 m. spalio 25 d. dienos metu jie susitiko, jis jos atsiprašė, gailėjosi dėl savo veiksmų, ji jam atleido ir jie susitaikė. Sugyventinį pažįsta, todėl mano, kad dėl įvykio jis gailisi nuoširdžiai, mano, kad jis suprato, kad elgėsi blogai ir yra pasiryžęs taisytis. Anksčiau G. G. smurto prieš ją nėra naudojęs, todėl tiki, kad jis nesmurtaus ir ateityje. Nori ir toliau gyventi su juo, jokios grėsmės jos gyvybei ir sveikatai jis nekelia. Ji mano, kad tam, ką jis padarė, didelės įtakos turėjo ta aplinkybė, kad jis buvo neblaivus, be to, jis taip pasielgė konfliktinėje situacijoje, galimai nesusivaldęs. Jis ir pats savo elgesį vertina blogai, neneigia, kad ją mušė, gailisi. 2019 m. spalio 25 d. dienos metu, jau išsiblaivę, jo iniciatyva atvyko į policijos komisariatą. Kadangi G. G. prieš ją smurtavo pirmą kartą, mušė suduodamas vieną smūgį, gailisi dėl to, ką padarė, nori taisytis ir toliau gyventi kartu, o ji jam atleido (b. l. 39-41).

2019 m. spalio 25 d., 04.01 val. gauto telefoninio S. Ž. prisistačiusio asmens pranešimu, iš kurio matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, vykta konfliktas su sugyventiniu, kuris trenkė pranešėjai, sudaužė telefoną, varo iš namų. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2019 m. spalio 25 d., 03.58 val. BPCID=9330700619 (b. l. 1-5).

2019 m. spalio 25 d. Kauno apskrities VPK PR vyriausiosios patrulės S. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – S. Ž.; smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti; smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas; smurtą patyrusio asmens sužalojimų vieta: nosis, kairys skruostas; smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi (nustatytas 1.59 promilių). Smurtu įtariamas asmuo: G. G.. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – partneriai; šeimoje nėra nepilnamečių (vaikų); gauti paaiškinimai: atvykus nurodytu adresu, namo kieme pasitiko S. Ž., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis G. G. prieš ją smurtavo, trenkė ranka į veidą, ko pasėkoje iš nosies pradėjo bėgti kraujas, taip sukėlė stiprų fizinį skausmą. Taip pat sugyventinis buvo atėmęs telefoną, kad neišsikviestų pagalbos ir išvarė iš namų. Pranešėja paaiškino, kad viskas įvyko 2019-10-25 apie 03.55 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, namo antrojoje laiptinėje, pirmajame aukšte; informacija apie įvykio aplinką: netvarkinga, išmėtyti daiktai; smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes atvykus, jis buvo pasišalinęs (b. l. 23-30).

2019 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 25 d. tikslinant įvykio ROIK 0119000576384 aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, vykta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vadovaujantis 2018 m. liepos 2 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678, patikros Nr. 1084958, patikrintas ir nustatytas S. Ž. 1,46 promilių girtumas, dėl ko su S. Ž. nebuvo galimybės atlikti jokių procesinių veiksmų (b. l. 33-34).

Asmens testo alkoholiui, alkotesterio parodymų išklotinės matyti, kad 2019 m. spalio 25 d. 05.01 val. S. Ž. nustatytas 1.46 promilių girtumas (b. l. 35-36).

2019 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 25 d. apie 04.00 val. Kauno apskrities VPK registruotas telefoninis S. Ž. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta konfliktas su sugyventiniu, kuris trenkė pranešėjai, sudaužė telefoną, varo iš namų. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Tikslinant įvykio aplinkybes, Kauno apskrities VPK PR Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausieji patruliai S. P. ir A. Š. nuvyko, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur juos pasitiko S. Ž., kuri paaiškino, kad 2019 m. spalio 25 d., apie 03.55 val. namo, antroje laiptinėje, pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu jos sugyventinis G. G. ranka, vieną kartą, sudavė jai į veidą ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. S. Ž. patruliams nurodė, kad dėl tokių G. G. veiksmų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. S. Ž. teigė, kad sugyventinis buvo iš jos atėmęs telefoną, siekdamas, kad ji neišsikviestų pagalbos, bandė ją išvaryti iš namų. Patruliai bendraudami su pranešėja pastebėjo sužalojimus ant jos veido: patinimą nosies srityje ir patinimą po kaire akimi, taip pat patruliai pastebėjo, kad S. Ž. yra susijaudinusi, išsigandusi bei akivaizdžiai neblaivi. Patruliai alkoholio kiekio matuokliu patikrino S. Ž. neblaivumą ir nustatė 1,59 promilių girtumą. Patruliai, nustatę smurto artimoje aplinkoje atvejį, siekė sulaikyti smurtavusį G. G., tačiau šis buvo pasišalinęs. Tikslinant įvykio aplinkybes, kartu su Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniąja tyrėja L. S. nuvykta, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur bendrauta su pranešėja S. Ž.. Mergina nurodė, kad su sugyventiniu G. G. kartu gyvena apie septynis metus, veda bendrą ūkį. S. Ž. negalėjo nurodyti dėl kokios priežasties tarp jų kilo konfliktas, tačiau teigė, kad žodinio konflikto metu jiems būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, koridoriuje, ties buto Nr. 4 durimis, G. G. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į nosį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. S. Ž. teigė, kad jos sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji ankščiau į policiją nesikreipdavo, kadangi bijodavo savo sugyventinio. Bendraujant su pranešėja, atrodė akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ši teigė, kad vartojo alkoholinių gėrimų, todėl alkoholio kiekio matuokliu ,,Draeger Alcotest ARKL-0678“ buvo patikrintas ir nustatytas 1,46 promilių girtumas. Kadangi S. Ž. neblaivi, su ja nebuvo galimybės atlikti jokių procesinių veiksmų. Tikslinant įvykio aplinkybes, atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (b. l. 9-14).

2019 m. spalio 25 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta (b. l. 15-22).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis G. G. 2019 m. spalio 25 d., apie 03.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, antroje laiptinėje, pirmajame aukšte, žodinio konflikto metu su šeimos nariu, sugyventine S. Ž., tyčia, dešinės rankos delnu, vieną kartą smogė jai į veidą, vienu smūgiu pataikydamas jai į nosį ir į kairį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei S. Ž., sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitinka pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotą informaciją. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl remdamasis šių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. G. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 87-90).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. G. padarė nesunkų, baigtą tyčinį nusikaltimą, jis ankščiau neteistas (b. l. 74-75), administracine tvarka baustas (b. l. 76-77), SODROS duomenimis yra nedirbantis (b. l. 78), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2004 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 82).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurių paskyrimu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-67), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 80 valandų).

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti G. G., kad:

1. baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresu Kaunas, Kęstučio g. 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

2. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

4. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Indrė Averkienė