Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-532-334/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
1-532-334/2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00538-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Civilinis ieškovas
J. A.
Nukentėjusysis
I. A., E. A.
Kaltinamasis
K. P.
Advokatai
Dainius Mažylis, Algirdas Biguzas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-532-334/2012(Proceso Nr. 1-50-1-00538-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.;1.1.9.2.; 1.2.25.4.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjui advokatui D. T.,nukentėjusiajai, civilinei ieškovei J. A.,jos atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,nukentėjusiajai I. A.,jos atstovui advokatui Algirdui Biguzui,nukentėjusiajam E. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, 3 kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ta pati, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2011 m. gruodžio 23 d. apie 16.40 val. Panevėžyje, Smėlynės ir S.Kerbedžio gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus – šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, iš Smėlynės gatvės sukdamas į dešinę – į S. Kerbedžio gatvę, ir privalėdamas duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostą, to nepadarė nedavė kelio pėsčiųjų perėja, šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, iš dešinės pusės ėjusiam pėsčiajam R. A., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis R. A., – jam buvo padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos (kliniškai) dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairiame paakyje, kairio skruostikaulio srityje, odos nubrozdinimas kairiame ausies kaušelyje, linijinis dešinio momeninio ir smilkininio kaulo lūžis (kliniškai), kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės pusės smilkininės-momeninės skilties su profūziniu kraujavimu (kliniškai), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais virš kairės pusės smilkininės - momeninės skilties, virš dešinio smegenų pusrutulio, į smegenų skilvelius, sumušimo židiniai smegenų kairėje ir dešinėje smilkininėje ir kairėje momeninėje skiltyje (kliniškai), kairio skruostikaulio lūžis (kliniškai), kairės akiduobės dugno lūžis (kliniškai), ir 2012-01-06 VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ R. A. mirė nuo galvos sumušimo, į kurį nurodo gauti sužalojimai, kurie komplikavosi smegenų koma.

Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-12-23 apie 16.40 val. Smėlynės gatve link Molainių gatvės važiavo tėvui priklausančiu automobiliu Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo pirma eismo juosta ir Smėlynės-Kerbedžio gatvių sankryžoje ruošėsi sukti į dešinę, į Kerbedžio gatvę. Pamatė, kad antroje eismo juostoje važiuojantys automobiliai lėtėja, todėl pagalvojo, kad sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Pažiūrėjo į šviesoforą, tačiau dėl šoko neatsimena, koks degė šviesoforo signalas. Sankryža ties perėja buvo apšviesta, tačiau apšvietimas nebuvo labai geras, nes buvo tamsu ir dulksna, sugerinti šviesą. Sniego nebuvo. Perėjoje žmonių nematė. Priekyje automobilių nebuvo, degė žalia rodyklė, leidžianti sukti, todėl ramiai, neskubėdamas suko į dešinę. Tikslaus greičio neprisimena, tačiau negalėjo važiuoti didesniu nei 20 km/val. greičiu. Besukdamas, pajuto smūgį, išdužo stiklas. Pasimetė, nesuprato, kas įvyko. Tada pamatė žmogų ir staigiai stabdė. Sustojęs išlipo iš automobilio, priėjo prie žmogaus ir pamatė, kad jis kvėpuoja. Gal 4 kartus bandė prisiskambinti greitajai medicinos pagalbai. Buvo užimta. Priėjęs praeivis pasakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, įkėlė partrenktą žmogų į greitosios pagalbos automobilį. Įvykis įvyko per neatidumą, nes nepastebėjo perėja einančio pėsčiojo, kuris buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Galėjo geriau įsitikinti, ar nėra žmonių. Po įvykio buvo nuvažiavęs į ligoninę pas nukentėjusįjį. Į ligoninę eidavo kas dvi dienas, apie 9-10 val. ryto. Į ligoninę ėjo, nes norėjo aplankyti nukentėjusįjį R. A., pasiteirauti apie sveikatos būklę. Aplankęs gruodžio 24 d., klausė, kuo gali padėti. Seselės sakė, kad „viskas yra daroma“. Nukentėjusiojo artimųjų tuo metu ligonėje nesutikdavo. Artimuosius pirmą kartą susitiko dieną prieš nukentėjusiojo mirtį. Atsiprašė, tačiau iš reakcijos suprato, kad geriau o nesirodyti, nes sukelia skausmą. Po nukentėjusiojo mirties, sausio mėnesio pabaigoje, buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją J. A.. Dukra pasakė, kad mamos sveikata ne per geriausia, pasiūlė ateiti vėliau. Po to pas nukentėjusiąją ilgą laiką nesirodė. Pas nukentėjusiąją vėl nuvyko dieną prieš pirmą teismo posėdį. Susitiko su dukra, norėjo perduoti 1000 Lt. Dukra pasakė, kad J. A. sveikata bloga, pinigų nepriėmė. Antrą kartą sugebėjo gauti 500 Lt, bet tų pinigų nukentėjusieji taip pat nepaėmė. Supranta, kad atsiprašymas nieko nepadeda, tačiau labai gailisi. Į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė 200 Lt, nes daugiau pinigų sumokėti neturi galimybių. Mano, kad 100000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra labai didelė. Tokius pinigus galės uždirbti per labai ilgą laiką. Galėtų atlyginti pusę ieškinio sumos, t.y. 50000 Lt, tačiau tai taip pat galėtų padaryti per ilgą laiką, nes nedirba, yra studentas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodoma.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2011-12-23 vyras R. A. išėjo į parduotuvę ir negrįžo. Apie tai pasakė dukrai I. A.. Dukra pradėjo ieškoti nukentėjusiojo, nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje pasakė, kad yra operuojamas žmogus, kurio asmenybė nežinoma. Jokios galvos traumos R. A. iki įvykio neturėjo, vaistų nevartojo, nesigydė ligoninėje. Negali atsakyti, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad vyras prieš dvi savaites iki įvykio patyrė galvos traumą. Nukentėjusysis eidamas iš parduotuvės, galėjo kur nors užeiti išgerti alkoholio, bet nebuvo girtuoklis. Iki įvykio su R. A. santuokoje gyveno 51 metus. Užaugino du vaikus. Kol vyras buvo gyvas, anūkai atvažiuodavo. Vyras jais džiaugdavosi. Santykiai su žuvusiuoju buvo geri, nesipyko, vienas kitam padėdavo. Dabar liko gyventi viena. Pragyventi sunku. Dažnai atvažiuoja dukra, rūpinasi. Anksčiau taip dažnai neatvažiuodavo. Sveikata po vyro mirties labai pablogėjo. Dažniau lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus. Nuolat skauda galvą, padidėjo kraujo spaudimas. Anksčiau spaudimas buvo žemas. Kaltinamąjį matė vieną kartą. Prašo atlyginti 7088,22 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 6400 Lt išlaidos paminklo pastatymui, 400 Lt už ritualines paslaugas kunigui: 100 Lt – ligoninėje, 100 Lt – per laidotuves, 100 Lt – per paminėjimą, praėjus mėnesiui po laidotuvių, 100 Lt – per paminėjimą, praėjus pusei metų. Kvitų nėra, nes kunigai kvitų nerašo, 171 Lt už skelbimus laikraštyje, 117 Lt – už maistą per šermenis. Atsakymas iš draudimo bendrovės dėl apmokėjimo už paminklo pastatymą negautas. Už maistą per šermenis ir skelbimus laikraštyje draudimas apmokėti atsisakė. Neturtinei žalai atlyginti pareiškė 100000 Lt ieškinį. Dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė. Ieškinius palaiko ir prašo juos tenkinti.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad 2011-12-23 mama J. A. pasakė, kad tėvas R. A. išėjo į parduotuvę nusipirkti loterijos bilietų ir negrįžo. Pasidarė neramu, todėl apie 21 val. nuvažiavo į ligoninę. Registratūroje pasakė, kad Reanimacijos skyriuje operuojamas neatpažintas apie 70 metų vyras. Reanimacijos skyriuje parodė drabužius. Pagal juos atpažino tėvą. Pranešė broliui ir mamai. Įvykio dieną nukentėjusįjį matė ryte ir dienos metu. R. A. alkoholio išgerti galėjo pavalgęs. R. A. visą gyvenimą dirbo vairuotoju ir visada laikėsi Kelių eismo taisyklių. Per pėsčiųjų perėją eidavo tik degant žaliam šviesoforo signalui. Įvykio metu nukentėjusysis vilkėjo šviesiai pilkos spalvos striuke. Žiūrint vaizdo įrašą, matėsi, kad dulksnos nebuvo, sankryža labai gerai apšviesta. 2011-12-23 su broliu buvo reanimacijos skyriuje, kur lankymo valandos yra nuo 11 iki 13 val. Kitu laiku lankytojai neįleidžiami. Personalo klausdavo, ar nukentėjusįjį lanko kiti lankytojai, ar kas skambina, teiraujasi apie jo sveikatą. Pasakė, kad 2011-12-24 rytą buvo vyriškis, teiravosi apie R. A. sveikatą. Kaltinamąjį pirmą kartą pamatė 2012-01-05, kai jis atvyko į ligoninę. Kaltinamasis atėjo su dviem moterimis. Atsiprašė, sakė, kad nenorėjo taip pasielgti. Mano, kad nuoširdžių K. P. pastangų atsiprašyti, atlyginti žalą nebuvo. Į tėvo šermenis ir laidotuves K. P. nebuvo atėjęs. Prieš 2012-05-29 posėdį, pirmadienį kaltinamasis su savo tėvu atvažiavo į J. A. namus. Sakė, kad nori pasikalbėti su J. A., perduoti pinigų. Konkrečios sumos žalos atlyginimui K. P. nesiūlė. Pasakė kaltinamajam, kad mamos sveikata labai bloga, o pati su juo kalbėti nenori. Po to paskambinusi advokatui pasakė, kad buvo atvykęs kaltinamasis. Civilinio ieškinio nereiškia. Patvirtina, kad J. A. mokėjo kunigui už ritualines paslaugas, už maistą šermenų metu. Kvitai dėl vaistų įsigijimo yra byloje. Prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2011-12-23 apie 18-19 val. paskambinusi sesuo I. A. pasakė, kad tėvas R. A. ligoninėje. Su seserimi nuvažiavo į ligoninę. Įvykio aplinkybes sužinojo, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą. Kai R. A. buvo ligoninėje, I. A. pirko sauskelnes, servetėles. Kaltinamasis šių priemonių nupirkti nesiūlė. Reanimacijos skyriuje ligonių lankymas leidžiamas du kartus per dieną. Su medicinos darbuotojais apie tai, ar kaltinamasis lankėsi ligoninėje, nekalbėjo. Tačiau sesuo I. A. per dieną po kelis kartus skambindavo ir klausdavo, ar dar kas, be jų, buvo atėjęs aplankyti R. A.. Kaltinamąjį K. P. pats matė vieną ar du kartus. Pirmą kartą kaltinamąjį matė ligoninėje. K. P. atsiprašė, sakė: „Duok, Dieve, kad nenumirtų, kad išsikrapštytų“. Antrą kartą kaltinamąjį matė pirmojo posėdžio metu. Su mama J. A. K. P. bendravo daugiau. Pas J. A. kaltinamasis pasirodė praėjus beveik pusei metų po tėvo laidotuvių, todėl mano, kad sunku tai pavadinti nuoširdumu. Mano, kad J. A. buvo reikalingas kaltinamojo dėmesys, paprastas žmoniškas atsiprašymas. Nepastebėjo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėtųsi. Kaltinamasis nesistengė sužinoti, kur palaidotas žuvusysis. Rimtų kaltinamojo pastangų išsiaiškinti, kokia žala padaryta, taip pat nebuvo.Antrą kartą K. P. pasirodė tik prieš antrą posėdį. Jis gyveno atskirai, tačiau bendraudavo su tėvu R. A.. Į Lietuvą iš užsienio grįžo 2011-12-17. Paskutinį kartą tėvą matė 2011-12-19, kai nuėjo aplankyti. Būdamas Lietuvoje, kiekvieną dieną su tėvu nebendraudavo, tačiau 1-2 kartus per savaitę nuvažiuodavo aplankyti. Negali sakyti, kad tėvas visiškai nevartojo alkoholio. Retkarčiais išgerdavo alaus. Apie specialisto išvadoje nurodytą anksčiau buvusią tėvo galvos traumą išgirdo primą kartą. Jei buvo trauma, tai turėjo būti užfiksuota medicininiuose dokumentuose. R. A. dirbo taksi vairuotoju. Vairuotojo stažas apie 30 metų. Autoįvykių neturėjo. Visada laikėsi Kelių eismo taisyklių. Ne vieną kartą pats važiuodamas automobiliu matė, kad R. A. gatvę pereidavo tik pėsčiųjų perėja. Tėvo nebėra ir dėl to kaltas K. P., kuris yra jaunas žmogus, jam dar visas gyvenimas priekyje, tačiau jei taip bus toliau, kam tada reikalingi įstatymai. Mano, kad kiekvienas asmuo už tai, ką padarė, turi būti nubaustas. Mano, kad kaltinamasis turi būti nubaustas laisvės atėmimo bausme, jei jam tai priklauso. Ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Liudytoja D. I. parodė, kad 2012-1-12-23 apie 16.40 val. važiavo Kerbedžio gatve. Ruošėsi sukti į Smėlynės gatvę. Užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl turėjo sustoti. Automobilis, kurį vairavo, nuo šviesoforo buvo antras ar trečias. Oro sąlygos buvo labai prastos, ar tai šlapdriba, ar tai dulksna. Žiūrėjo į kairę pusę. Nuo buvusio mėsos kombinato pusės į perėją guviai išėjo be kepurės žilaplaukis, senyvo amžiaus vyriškis, kuris apsirengęs tamsiais rūbais ir neturėjo jokių atšvaitų. Minėtas vyriškis nesidairydamas nei į kairę, nei į dešinę puses, žengė per perėją. Ji dar pagalvojo, kaip neatsargiai žmogus eina. Pėsčiajam degė žalias šviesoforo signalas. Iš Smėlynės gatvės pusės lėtai atvažiavo automobilis ir suko į dešinę. Šiam automobiliui taip pat degė žalias šviesoforo signalas. išgirdo bumbtelėjimą, kuris buvo labai švelnus. Pėsčiasis nukrito po dešine (keleivio pusės) automobilio puse. Mano, kad pėsčiasis savęs apsisaugojimui nieko nepadarė, nes prieš perėją nesustojo. Net pagalvojo, kodėl žmogus taip neatsargiai eina, nes oro sąlygos, matomumas buvo labai prasti, tamsu, daug automobilių. Mano, kad dėl oro sąlygų jaunuolis nepastebėjo pėsčiojo, nes greičio nebuvo, posūkį atliko lėtai. Vairuojant automobilį ir tokioje sankryžoje sukant į dešinę, ganėtinai sudėtinga pamatyti. Mano, kad vairuotojas laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau padarė klaidą nepastebėdamas pėsčiojo. Paėmusi telefoną, bandė skambinti pagalbos telefonu, tačiau linija buvo užimta. Iš automobilio labai greitai iššoko jaunuolis, susiėmė už galvos. Matėsi, kad labai pergyvena. Jaunuolis pasilenkė prie gulinčio žmogaus. Skambino ir bandė nukentėjusiajam suteikti pagalbą. Užsidegė žalias šviesoforo signalas, todėl pati turėjo važiuoti toliau.

Prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padavusi M. P. paaiškino, kad yra kaltinamojo K. P. mama ir mano, jog gali sūnui daryti teigiamą įtaką, nes aplinkinių, bendradarbių yra laikoma atsakinga, verta pasitikėjimo. Gyvena kartu su sūnumi K. P., kuris nedirba, o mokosi Panevėžio kolegijoje, 3 kurse, kompiuterių programuotojo specialybės. Materialiai padeda sūnui, šeimoje daugiau vaikų nėra. Jokių problemų dėl sūnaus elgesio niekada nebuvo. K. P. yra atsakingas, jautrus, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pati turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuoja retai. Kaltinamajam kiekvieną kartą galėtų priminti, pasakyti, kad laikytųsi Kelių eismo taisyklių, praleistų pėsčiuosius. K. P. elgesį vertina blogai, tačiau kiekvienam vairuotojui taip gali atsitikti. Sūnui K. P. nepadėjo atlyginti žalos nukentėjusiesiems, nes nežinojo, ką daryti. Nebuvo su tuo susidūrusi. Kai nuėjo į ligoninę, nukentėjusiojo sūnus pasakė, kad nori teisingumo, todėl nuleido rankas, žalos neatlygino. K. P. nešė pinigus nukentėjusiesiems, tačiau žuvusiojo dukra pinigų nepriėmė, neįleido net į kiemą, kalbėjo per tvorą. Kai nuėjo antrą kartą, kalbėjosi ir su žuvusiojo žmona J. A.. Pinigų nepaėmė, todėl 2012-08-13 pašto perlaida nukentėjusiajai nusiuntė 200 Lt, o 2012-08-29 – 400 Lt pašto perlaidą. Dirba pagalbine darbininke. Pajamos – 850 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Vyras dirba sezoninį darbą vasaros metu. Šeima gyvena iš jos (M. P.) minimalios algos. Prašo skirti laidavimą be užstato. Užstatui sumokėti, pasiimtų paskolą.

Iš 2011-12-23 įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad eismo įvykio vieta yra reguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti Smėlynės – S.Kerbedžio gatvių sankryžoje. S.Kerbedžio gatvės važiuojamojoje dalyje rastas automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis priekiu į Liepų alėjos pusę. Automobilio galinis kairysis ratas yra 1,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos krašto, nuo to paties rato iki skiriamosios juostos – 2,5 m atstumas, nuo priekinio kairiojo rato iki skiriamosios juostos – 1,8 m atstumas. 0,7 m atstumu nuo automobilio priekinio dešiniojo rato ir 3,3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto rasta raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmė (1 t., 4-5, 6, 7 b.l.).

Iš 2011-12-23 apžiūros protokolo priedo (transporto priemonės apžiūra) matyti, kad automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išdaužtas priekinis stiklas dešinėje pusėje; ant automobilio priekinio bamperio dešinės pusės 0,40 m aukštyje, ant dešinės pusės priekinio sparno ir variklio dangčio rasta nubraukto purvo žymė (1 t., 8 b.l.).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEB 9071202, išduoto AB „Lietuvos draudimas“ matyti, kad automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2012-11-15 (1 t., 12 b.l.).

Iš 2011-12-23 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 103 matyti, kad K. P. kraujyje nei 18.03 val., nei 18.23 val. nerasta, asmuo buvo blaivus (1 t., 45 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9401/11 (01) matyti, kad K. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. 46 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9402/11(01) matyti, kad 2011-12-23, 17.10 val. paimtame nežinomo vyro kraujyje rasta 1,90 promilių etilo alkoholio (1 t., 47 b.l.).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos J. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad specialisto išvadoje Nr. T-A 9402/11(01) nurodyta, jog nežinomo vyro kraujyje, paimtame 2011-12-23 17.10 val., rasta 1,90 promilių etilo alkoholio. Specialisto išvada atlikta pagal Panevėžio apskrities VPK KPB vyr. patrulio D. T. 2011-12-23, 17.10 val. išrašytą siuntimą. Nustatyta, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas R. A., data ir laikas sutampa su specialisto išvadoje nurodytais duomenimis. Daugiau tokiu laiku eismo įvykių, kurių metu būtų buvę sužaloti vyriškiai, neįvyko, vyr. patrulis D. T. rašė tik vieną siuntimą neatpažintam asmeniui ištirti kraują. Esant šioms aplinkybėms nustatyta, kad 2011-12-28 specialisto išvadoje Nr. T-A 9402/11(01) nustatytas nežinomo vyro kraujyje rastas 1,90 etilo alkoholio kiekis, yra nustatytas R. A., g. 1937-11-09 (1 t., 48 b.l.).

Iš 2011-12-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS viršininkas pateikė 2011-12-23 eismo įvykio Panevėžyje, Smėlynės – S.Kerbedžio gatvių sankryžoje, filmuotą medžiagą (1 t., 51 b.l.).

Iš 2011-12-30 filmuotos medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad 16:50:35 val. į įvykio vietą atvyksta greitosios pagalbos automobilis, kuris galine dalimi privažiuoja prie stovinčiam automobiliui Mazda 323 iš priekio. Šalia minėto automobilio priekinio dešinės pusės rato ant važiuojamosios dalies matyti gulinčio žmogaus siluetas (1 t., 52-63 b.l.).

Iš 2011-12-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ rūbininkė Z. Š. pateikė R. A. drabužius: striukę, baltinius, kelnes, megztinį, 2 liemenes, batus, kojines, glaudes, kepurę, marškinėlius (1 t., 65 b.l.).

Iš 2011-12-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad striukė yra pilkos spalvos, vyriška, per priekį susegama užtrauktuku ir sagomis. Viršutinėje dalyje kairėje ir dešinėje pusėse yra po vieną įleidžiamą kišenę, apatinėje dalyje abiejose užtrauktuko pusėse, taip pat yra po vieną įleidžiamą kišenę. Virš visų kišenių medžiaga pasidengusi purvu, atvartas ties užtrauktuku taip pat pasidengęs purvu. 22-25 cm nuo kairiojo striukės šono ir 40-43 cm nuo apatinės dalies aukštyje, ant atvarto ties užtrauktuku yra kelios nedidelės tamsios spalvos dėmės. Striukės nugaros pusėje, viršutinėje kairėje dalyje, 20 cm ilgio tamsios spalvos dėmė, kuri prasideda nuo peties siūlės, dėmės plotis 13 cm. Liemenė yra striukinės medžiagos, juodos spalvos, su užpildu, per priekinę dalį susegama užtrauktuku ir metaliniais spraustukais. Liemenės paviršius nuo dėvėjimo pasidengęs purvu. Liemenės medžiaga nepažeista. Odinė liemenė yra juodos spalvos, per priekį susegama 4 sagomis. Priekinėje dalyje, abiejose pusėse yra po vieną įleidžiamą kišenę, kairėje pusėje viršutinėje dalyje yra viena įleidžiama kišenė. Liemenė pasiūta iš pailgų odos dalių.Džemperis (megztinis) yra juodos spalvos, priekinėje vidurinėje dalyje yra užrašas COTTONFIELD. Ant rankovių išorinės dalies per visą rankovių ilgį eina šviesios spalvos juostos. Baltiniai yra languoti mėlynos, žalios, raudonos spalvos langeliais, per priekį susegami sagomis, ilgomis rankovėmis, kairėje pusėje viršutinėje dalyje yra prisiūta kišenė. Dešinė rankovė nuo peties dalinai nukirpta, ant šios rankovės, ties alkūne yra tamsios spalvos dėmė. Kelnės yra juodos spalvos, trikotažinės medžiagos, per juosmenį surišamos virvute. Vietomis medžiaga pasidengusi neryškiu purvu, medžiaga nepažeista. Batai yra vyriški, odiniai, trumpi, rudeniniai, juodos spalvos, per priekį suvarstomi raišteliais, 43 dydžio. Kepurė yra tamsiai pilkos spalvos, su snapeliu, stipriai padėvėta, medžiaga apsitrynusi (1t., 66-74 b.l.).

Iš Valstybinės teisino medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 13/12 (05) matyti, kad R. A. nustatyta kraujosruvos (kliniškai) dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairiame paakyje, kairio skruostikaulio srityje, odos nubrozdinimas kairiame ausies kaušelyje, linijinis dešinio momeninio ir smilkininio kaulo lūžis (kliniškai), kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės pusės smilkininės-momeninės skilties su profūziniu kraujavimu (kliniškai), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais virš kairės pusės smilkininės-momeninės skilties, virš dešinio smegenų pusrutulio, į smegenų skilvelius, sumušimo židiniai smegenų kairėje ir dešinėje smilkininėje ir kairėje momeninėje skiltyje (kliniškai), kairio skruostikaulio lūžis (kliniškai), kairės akiduobės dugno lūžis (kliniškai). R. A. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo kraujosruvos (kliniškai) dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairiame paakyje, kairio skruostikaulio srityje, odos nubrozdinimas kairiame ausies kaušelyje, linijinis dešinio momeninio ir smilkininio kaulo lūžis (kliniškai), kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės pusės smilkininės-momeninės skilties su profūziniu kraujavimu (kliniškai), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais virš kairės pusės smilkininės-momeninės skilties, virš dešinio smegenų pusrutulio, į smegenų skilvelius, sumušimo židiniai smegenų kairėje ir dešinėje smilkininėje ir kairėje momeninėje skiltyje (kliniškai), kairio skruostikaulio lūžis (kliniškai), kairės akiduobės dugno lūžis (kliniškai), kas komplikavosi smegenų koma. Šie sužalojimai padaryti neužilgo iki hospitalizacijos į Panevėžio ligoninę, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, išskyrus kliniškai nustatytą seną kraujosruvą (pagal makro-mikroskopinį vaizdą padaryta ne mažiau kaip prieš dvi savaites iki operacijos) po galvos smegenų kietuoju dangalu vieš dešinės pusės smilkininės-momeninės skilties su šviežiu kraujavimu, kurį, labiausiai tikėtina, išprovokavo galvos sumušimas, padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. R. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 138-140 b.l.).

Iš 2012-03-14 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2011 m. gruodžio 23 d. 17.00 val. meteorologinio matomumo nuotolis buvo 9 km, oro temperatūra minus 3,2 °C, santykinis drėgnumas 87 %, vėjas pietų krypties, vidutinis vėjo greitis 3m/s, didžiausias vėjo gūsio greitis per 3 valandas 7 m/s, silpna rūkana 14.00-20.00 val. (1 t., 148 b.l.).

Tokiu būdu byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai: tai kaltinamojo K. P. parodymai, kad pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį R. A., nukentėjusiųjų J. A., I. A. ir E. A. parodymai, iš kurių matyti, jog jų artimasis R. A. buvo patrenktas pėsčiųjų perėjoje K. P. vairuojamo automobilio ir ligoninėje mirė, liudytojos D. I. parodymai, kad matė, kaip kaltinamasis degant žaliam šviesoforo signalui pėsčiųjų perėjoje patrenkė žuvusįjį R. A., kuriuos patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, planas, automobilio apžiūros protokolas, hidrometeorologijos stoties pažyma dėl oro sąlygų, iš kurios matyti, kad 2011 m. gruodžio 23 d. 17.00 val. meteorologinio matomumo nuotolis buvo 9 km, oro temperatūra minus 3, 2 °C, silpna rūkana 14.00-20.00 val.; specialisto išvada dėl R. A. padarytų sužalojimų. Šie parodymai ir rašytinė bylos medžiaga sutampa, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo, laiko juos tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais. Tokiu būdu byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis K. P., vairuodamas automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus – šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, iš Smėlynės gatvės sukdamas į dešinę – į S. Kerbedžio gatvę, ir privalėdamas duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostą, to nepadarė nedavė kelio pėsčiųjų perėja, šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, iš dešinės pusės ėjusiam pėsčiajam R. A., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis R. A. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 7064,12 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 100 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 98-100 b.l.). Turtinės 7064,12 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusioji grindė tuo, kad turėjo būtent tokio dydžio išlaidų, susijusių su R. A. gydymu, priežiūra, laidotuvėmis ir pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (1 t., 101-116 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. A. pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir prašė priteisti 7088,22 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog tokią žalos sumą sudaro 6400 Lt už paminklo pastatymą, 400 Lt už kunigo iškvietimą į ligoninę, paslaugas per laidotuves, mišias, 171 Lt už skelbimus laikraštyje dėl asmenų, mačiusių įvykį, paieškos, 117,22 Lt už maisto produktus, skirtus į laidotuves ir šermenis atėjusiems žmonėms pavaišinti. Nukentėjusioji pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius jos turėtas paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidas (2 t., 86 b.l.). Nors dėl 400 Lt dydžio išlaidų, susijusių už kunigo iškvietimu į ligoninę, jo paslaugas per laidotuves, keturių savaičių ir pusės metų mišias, nukentėjusioji J. A. dokumentų nepateikė, paaiškindama, jog kunigas kvitų neišrašo, tačiau kad J. A. kunigui sumokėjo būtent tokio dydžio pinigų sumą, patvirtino nukentėjusioji I. A., kurios parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažįsta, kad 400 Lt dydžio išlaidos, sumokėtos už kunigo teikiamas paslaugas yra protingos ir buvo reikalingos pagal susiklosčiusius krikščioniškus laidojimo papročius ir tradicijas, todėl yra priteistinos nukentėjusiosios J. A. naudai. Nukentėjusiosios J. A. 7088,22 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas teisme ištirtais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiųjų J. A. ir I. A. parodymais, todėl tenkintinas pilnai, turtinę žalą priteisiant iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, kadangi kaltinamasis K. P. eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs būtent šioje bendrovėje.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo K. P. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, teismui nekyla jokių abejonių. Nustatyta, jog K. P. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl šiuo pagrindu civiliniu atsakovu byloje buvo patrauktas AB „Lietuvos draudimas“. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudiminis įvykis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, draudikas – AB „Lietuvos Draudimas“. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis K. P.. Nustatyta, jog pagal nukentėjusios J. A. pateiktus dokumentus AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo, kad turtinė žala už kompensuojamas gydymo išlaidas bei laidojimo išlaidas sudaro 6501,84 Lt ir iš šios sumos išskaičiavęs 1040 Lt valstybės išmokėtą laidojimo pašalpą bei 1311,66 Lt VSDFV išmokėtą pašalpą, nukentėjusiajai išmokėjo 4150,18 Lt turtinei žalai atlyginti. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios J. A. turtinės žalos civilinis ieškinys yra pragrįstas 7088,22 Lt sumai ir tenkintinas pilnai bei priteistinas iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, kadangi kaltinamasis K. P. eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs būtent šioje bendrovėje.

Nukentėjusioji J. A. taip pat pareiškė 100 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji J. A. motyvavo tuo, kad darniai sugyveno su žuvusiu savo sutuoktiniu R. A.. Vyro netektis sukrėtė dvasiškai, ji patyrė moralinę traumą.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo K. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. A. buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus.

Spendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios santykius su žuvusiuoju R. A. iki jo mirties. Pagal nukentėjusiosios J. A. parodymus nustatyta, jog kartu su žuvusiuoju R. A. ji išgyveno virš 50 metų, buvo labai artimi, po sutuoktinio mirties labai pablogėjo sveikata (1 t., 96 b.l.). Vertinant nukentėjusiosios J. A. parodymus dėl santykių su žuvusiuoju R. A., daroma išvada, jog santykiai tarp jų buvo nuoširdūs, artimi. Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kaltinamojo K. P. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiosios J. A. sutuoktinis R. A.. Akivaizdu, jog ši netikėta netektis nukentėjusiajai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Kita vertus, K. P. žalą padarė veikdamas neatsargiai, t.y. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera – jis nedirba, mokosi, yra išlaikomas tėvų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. A. įvykio metu buvo neblaivus, kraujyje rasta 1,90 promilės etilo alkoholio (1 t. 47,48 b.l.), iš liudytojos D. I. parodymų matyti, kad R. A. išėjo į pėsčiųjų perėją nesustodamas ir nesidairydamas, todėl iš dalies yra ir nukentėjusiojo neatsargumas. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. A. neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajai priteisiant 50 000 Lt. Nustatyta, jog pagal nukentėjusios J. A. pateiktus dokumentus AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėjo maksimalią 8632 Lt (2500 eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti. Be to, kaltinamasis K. P. vykstant teismo procesui nukentėjusiajai J. A. atlygino 600 Lt žalos ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo kvitus. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo maksimalią, t.y. 8632 Lt (2500 eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamasis atlygino tik dalį, t.y. 600 Lt, todėl neatlyginta ieškinio dalis, t.y. 40768 Lt priteistina iš kaltinamojo K. P. nukentėjusiosios J. A. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi bei atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisme gautas kaltinamojo K. P. mamos M. P. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. P. nurodė, kad turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „Ekson“ pagalbine darbininke, yra neteista, administracine tvarka nebausta, aplinkinių žmonių yra laikoma vertu pasitikėjimo asmeniu. Pareiškėja pateikė jos prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (2 tomas, 98-106 b.l.). Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis K. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, tačiau K. P. nusikalstama veika sukėlė labai sunkias pasekmes – dėl kaltinamojo neatsargumo žuvo žmogus, kaltinamasis atlygino tik labai nežymią dalį padarytos žalos, be to, laiduotoja norinti būti jo mama M. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gauna tik minimalią algą ir užstato laidavimo atveju sumokėti negalėtų, nebent bankas suteiktų paskolą. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį ir atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, neteistas (1 tomas, 80 b.l.), nebaustas administracine tvarka (1 tomas, 153 b.l.), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (1 tomas, 181 b.l.), mokosi, mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai kaip nekonfliktiškas, iniciatyvus, stropus, atsakingas (1 tomas, 179 b.l.). Kaltinamasis atsiprašė visų nukentėjusiųjų, tokią aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė visi nukentėjusieji, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis mokosi, yra išlaikomas tėvų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į nusikaltimo sukeltas sunkias ir nepataisomas pasekmes – žuvo žmogus, į nukentėjusiųjų moralinius išgyvenimus, kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobūdį ir prieina prie išvados, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. P. paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas, atsižvelgia į kaltinamojo K. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, į teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į visas bylos aplinkybes, ir daro išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės trukmė skirtina mažesnė negu vidurkis, nustatytas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis K. P. padarė neatsargų nusikaltimą, į tai, jog neteistas ir KET pažeidė pirmą kartą, į jo socialinius ryšius – studijuoja, atsiprašė nukentėjusiųjų, į KET pažeidimų pobūdį, visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. ir kaltinamajam skirtini įpareigojimai, nes bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

Nors kaltinamasis K. P. pagal bylos duomenis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nors ir neatsargi, sukėlė labai sunkias pasekmes – žuvo žmogus, kaltinamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė esant patenkinamoms eismo sąlygoms. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei tai, jog kaltinamasis yra studentas ir yra išlaikomas tėvų, teismas prieina prie išvados, jog tikslinga kaltinamajam K. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios trukmė nustatytina artima vidurkiui, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms.

Nukentėjusioji J. A. pateikė 1000 Lt sumai pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 667169 (2 tomas, 83 b.l.), o nukentėjusioji I. A. pateikė pinigų priėmimo kvitus: serija LAT Nr. 623175 1210 Lt sumai, LAT Nr. 603144 500 Lt sumai ir LAT Nr. 623155 605 Lt sumai (2 tomas, 82, 84-85 b.l.). Nukentėjusiosios prašė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti iš kaltinamojo K. P.. Įvertinus proceso trukmę, atstovų atliktus veiksmus, kaltinamojo materialinę padėtį – nedirba, mokosi, yra išlaikomas tėvų, atsižvelgiant į priteistos neturtinės žalos dydį, daroma išvada, kad nukentėjusiosios J. A. prašomos priteisti proceso išlaidos nėra per didelės ir priteistinos pilnai, o nukentėjusiosios I. A. prašomos priteisti proceso išlaidos yra per didelės todėl, mažintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina proceso išlaidomis nukentėjusios J. A. patirtos atstovavimo išlaidos – 1000 litų ir tokio dydžio išlaidos priteistinos iš kaltinamojo K. P. nukentėjusiajai J. A.. Taip pat pripažintina proceso išlaidomis nukentėjusios I. A. dalis patirtų atstovavimo išlaidų, t.y. 1000 litų, ir tokio dydžio išlaidos priteistinos iš kaltinamojo K. P. nukentėjusiajai I. A..

Iš kaltinamojo K. P. išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. pagrindu išlaidos teismo šaukimams 38,00 Lt į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-308 str.,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Nukentėjusiosios J. A. ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti 7088,22 Lt iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ J. A. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. A. ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. P. 40768 Lt J. A. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš K. P. 1000 Lt nukentėjusios J. A. naudai ir 1000 Lt nukentėjusios I. A. naudai proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš K. P. 38,00 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Švitinienė