Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-410/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1A-410/2012
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00066-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė (pran.)
Nuteistasis
J. K.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-410/2012Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00066-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.3. (S)
(N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėja),

teisėjų Albino Bielskio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistajam J. K.,nuteistojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. sausio 26 d. 17 val. 10 min., kai Kaune, A. J. pr. prie 19-ojo namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neteisėtai laikė bei automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno narkotines medžiagas – 30,197 g heroino, tokiu būdu jis neteisėtai laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Šalies argumentai

Nuteistojo J. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno aygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – baudžiamąją bylą dėl J. K. nutraukti. Mano, jog skundžiamas nuosprendis neteisingas ir turi būti panaikintas, nes J. K. nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė.

Nuteistojo gynėjas nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką ir kitos svarbios bylos aplinkybės neginčytinai įrodytos byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia abejonių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, tikimybėmis, išvadomis. Gynėjas teigia, jog byloje nėra ir negali būti jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių J. K. kaltę. Baudžiamoji byla išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimus, kurie buvo esminiai priimant galutinį sprendimą byloje. Nuteistojo gynėjo nuomone, ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neobjektyviai.

Nuteistojo gynėjas teigia, jog nėra ištirtos aplinkybės, kodėl policijos pareigūnai persekiojo J. K. vairuojamą automobilį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, nebuvo pateiktas užregistruotas prašymas dėl Kauno miesto policijos pareigūnams duoto nurodymo surasti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neva Latvijoje buvo pavogęs J. K.. Dvi dienos po J. K. sulaikymo, Kauno miesto prokuratūroje buvo gautas RAB MEK Brokeri tarybos nario Martinš Vilnis pareiškimas dėl automobilio grąžinimo, tačiau pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuratūroje gautas nebuvo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tenkinti prašymai apklausti Martinš Vilnis kaip liudytoju.

Gynėjui nėra aišku, kokiu pagrindu buvo sustabdytas J. K. vairuojamas automobilis. Mano, jog administracinis teisės pažeidimas padarytas nebuvo, nes nėra surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas.

Be to, nuteistojo gynėjas teigia, jog pareigūnai, sustabdę J. K. vairuojamą automobilį, neatliko jokių procesinių veiksmų dėl vogto automobilio apžiūrėjimo, dokumentų patikrinimo ir kt. Akivaizdu, kad pareigūnai turėjo kitus ketinimus. Sulaikius J. K., iš karto nebuvo daroma įvykio vietos apžiūra. Gynėjo nuomone, atliekant įvykio vietos apžiūrą, turėjo būti užfiksuota išmesto iš automobilio paketo vieta, susieta su automobilio stovėjimu, t. y. kokioje vietoje rastas paketas, koks atstumas tarp automobilio ir rasto paketo, atstumas nuo važiuojamosios kelio dalies iki paketo. Taip pat nenurodyta, kokios buvo oro sąlygos – nuotraukoje užfiksuota, kad objektas (paketas) apsnigtas.

Gynėjo nuomone, įvykio apžiūros protokolas yra suklastotas. J. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 17 val. 10 min. Vairuotojas tuojau pat nuvežtas į Policijos komisariatą, nelaukiant, kol bus pradėta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros protokolas pradėtas rašyti 19 val. 05 min., t. y. praėjus dviems valandoms po J. K. sulaikymo. Apžiūros protokolą rašė tyrėja O. Ž., kuri nurodė, kad apžiūros protokolas susideda iš 3 lapų, tačiau byloje yra 4 apžiūros protokolo lapai. Dalyje protokolo padaryti įrašai ne tyrėjos O. Ž. ranka. Nuteistojo gynėjo nuomone, akivaizdu, jog klastota bylos lapų numeracija.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, jog nepagrįstai buvo atmesti prašymai paskirti kvapų ekspertizę. Nuteistojo gynėjo nuomone, esant prieštaringiems įrodymams byloje, buvo būtina paskirti ekspertizę. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti kojinės kvapo pėdsakas ir foninis aplinkos kvapas, todėl buvo galimybė nustatyti, ar rasta kojinė su narkotinėmis medžiagomis buvo J. K. vairuojamame automobilyje. 2 stiklainiai su kvapų pavyzdžais yra daiktai, turintys įrodomąją reikšmę, prijungti prie baudžiamosios bylos. Tačiau teismui stiklainiai su kvapų pavyzdžiais perduoti ir apžiūrėti nebuvo. Paimti kvapų pavyzdžiai neminimi ir skundžiamame nuosprendyje.

Be to, nuosprendyje neminimas ir vaizdo įrašas, nors 2011 m. sausio 26 d. įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu buvo filmuota. Nuteistojo gynėjas teigia, jog filmuota medžiaga patvirtina J. K. nekaltumą.

Nuteistojo gynėjo nuomone, teisiamajame posėdyje buvo būtina apklausti specialistę J. D.: jeigu pats J. K. išmetė iš automobilio paketą, ant paketo turėjo likti jo pėdsakai, tačiau ant išmesto iš automobilio paketo išorinės pusės nebuvo rasti J. K. pėdsakai. Be to, netirta, ar galėjo išlikti pėdsakai ant paketo, kuris 2 valandas prabuvo sniege, taip pat netirta, ar paketas sniege buvo daugiau kaip 2 valandas, nes neatmetama galimybė, kad paketas galėjo būti sniege iki J. K. sustojant ties ta vieta.

Nuteistojo gynėjas teigia, jog liudytojų A. B. ir R. G. parodymai yra prieštaringi kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymi, jog pastarųjų liudytojų parodymai negalėjo būti visiškai vienodi, nes jie negalėjo matyti tų pačių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, jog tarnybinį policijos automobilį vairavo liudytojas A. B., o greta jo sėdėjo liudytojas R. G.. Kai policijos automobilis aplenkė J. K. automobilį ir priekyje sustojo, A. B. kurį laiką negalėjo matyti J. K.. Be to, nei A. B., nei R. G. nenurodė, kokiu atstumu nuo automobilio buvo išmestas paketas. Esant tokiems liudytojų parodymams, turėjo būti atliktas parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas ir kt.

Nuteistojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog kelis kartus buvo imami nuteistojo J. K. prakaito pavyzdžiai, tačiau dokumentuose užfiksuotas tik vienas kartas.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir J. K. išteisinti, nes jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas. Peliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, o nuosprendį pagrindė abejonėmis, be to, baudžiamoji byla išnagrinėta pažeidžiant BPK normų reikalavimus – buvo padaryti esminiai šio įstatymo pažeidimai.

Kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, juos aptarė nuosprendyje ir pagrįstai J. K. pripažino kaltu padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Visi teisimajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti nuosprebdyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.

Apelianto teiginį, jog nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK normų reikalavimai, kolegija atmeta kaip deklaratyvų, nes apeliaciniame skunde nėra nurodytas nė vienas minėto įstatymo pažeidimas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi J. K. ir jo gynėjas, negalima pripažinti, jog įrodymai įvertinti pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Taip pat kolegija nesutinka su gynėjo teiginiu, esą ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neobjektyviai, nes nėra ištirtos aplinkybės, kodėl policijos pareigūnai persekiojo J. K. vairuojamą automobilį, kurį neva Latvijoje buvo pavogęs J. K.. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, kolegija akcentuoja, kad atliekant ikiteisminį tyrimą rekalavimai, nurodyti BPK XIII, XIV, XVI skyriuose, nebuvo pažeisti. Nepagrįstomis laikytinos ir nuteistojo J. K. gynėjo skunde išdėstytos abejonės dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. HN 2081, kurį vairavo nuteistasis, sulaikymo pagrįstumo. Apelianto nuomone nuteistasis J. K. buvo sulaikytas nepagrįstai, nes nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo.

Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepasitvirtinę. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (t. 1 b. l. 4, 5) ir teisme apklaustų liudytojų – policijos darbuotojų R. G. ir A. B. parodymų matyti, kad jie patruliuodami Kauno mieste, per radijo ryšį gavo pranešimą, jog Raudondvario plente kiti patruliai persekioja įtariamai vogtą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet jie, įsijungę švyturėlius bei garsinę sireną, pradėjo persekioti šį automobilį ir užblokavo jam pravažiavimą Juozapavičiaus prospekte. Sulaikę automobilį pastebėjo, jog J. K. per priekinį keleivio durelių atidarytą stiklą išmetė į sniegą juodą ryšulį. Vėliau paaiškėjo, jog jame buvo narkotinė medžiaga – heroinas. Vadinasi, J. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas tikslu įsitikinti, ar jis nėra vogtas, tačiau nuteistajam išmetus iš automobilio ryšulį su narkotikais, buvo imtasi priemonių apsaugoti įvykio vietą, o sulaikytas J. K. buvo pristatytas į Panemunės policijos komisariatą, kuriame buvo išsiaiškinta sulaikyto asmens tapatybė ir kam priklauso automobilis VW Passat su latviškais numeriais. Šio automobilio sulaikymo priežastis nedaro jokios įtakos J. K. padarytos nusikalstamos veikos juridiniam įvertinimui. Automobilis buvo persekiojamas ir sulaikytas ne dėl administracinio teisės pažeidimo, o įtarus, jog jis vogtas.

Apelianto teiginys, jog įvykio vieta apžiūrėta netinkamai, atmetamas. Iš aukščiau aptartų policijos darbuotojų parodymų matyti, kad jie iš karto ėmėsi priemonių įvykio vietos apsaugai – liko stovėti prie automobilio ir išmesto ryšulio, kol atvyko jų iškviesti kiti policijos pareigūnai, specialistas, kinologas su šunimi, specialiai apmokytu narkotinių – psichotropinių medžiagų paieškai. Apžiūrint įvykio vietą buvo vadovautasi BPK 92, 179, 205, 207 straipsnių nuostatomis. Atliekant surastų daiktų, t. y. į juodos spalvos medžiaginę kojinę įdėtų dviejų polietileninių mešelių apžiūrą, įstatymo reikalavmai nepažeisti. Buvo surašytas apžiūros protokolas, kuriame smulkiai aprašyti surasti paketai su šviesiai pilkos spalvos kristaline medžiaga. Dalyvavęs apžiūroje specialistas išvadoje pažymėjo, jog nuo kojinės buvo paimtas kvapo pėdsakas ir foninis aplinkos kvapas. Apžiūros metu buvo filmuota, fotografuota, fotolentelės yra byloje (t. 1 b. l. 6-12). Po to buvo apžiūrėtas ir automobilis (t. 1 b. l. 13-17).

Gynėjas nepagrįstai teigia, jog įvykio vietos apžiūros protokolas yra suklastotas. Jo nuomone apžiūros protokolas surašytas praėjus 2 valandoms po sulaikymo, be to, byloje yra 4 apžiūros protokolo lapai, o protokolą surašiusi tyrėja nurodė, jog protokolas susideda iš 3 lapų. Atsakant į šį skundo argumentą, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokolas išties susideda ne iš 4, o iš 3 lapų (t. 1 b. l. 6-8). Tai yra nurodyta 3-iame lape, kurį pasirašė visi asmenys, dalyvavę atliekant apžiūrą. Kitame bylos lape, t. y. 9-ame yra tarnybinio šuns panaudojimo aktas, kurį surašė Kauno m. VPK vyr. policininkas-kinologas N. B., dalyvavęs įvykio vietos apžiūros metu su tarnybiniu šunimu vardu ,,Grizlis“, kuris ant sniego rado paketą su galimai jame esančia narkotine medžiaga (t. 1 b. l. 9). Šis aktas tik patvirtina tarnybinio šuns panaudojimo faktą ir nepriskiriamas apžiūros protokolui. Bylos duomenys rodo, kad J. K. vairuojamas automobilis išties buvo sulaikytas 17 val. 10 min., tačiau įvykio vietos apžiūra iškart nebuvo atlikta todėl, kad asmenys, sulaikę J. K., neturėjo tam įgaliojimų, o kol atvyko operatyvinė grupė, kurią sudarė tyrėjai, specialistas, kinologas su šunimi, praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl įvykio vietos apžiūra ir buvo pradėta 19 val. 05 min. (t. 1 b. l. 6-8). Priešingai, nei teigiama skunde, bylos lapų numeracija suklastota nebuvo, o apžiūros protokole įrašus apie specialisto ir kinologo dalyvavimą padarė jie patys.

Taip pat apeliasciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą paskirti kvapų ekspertizę, nes įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti kojinės kvapo pėdsakai ir foninis aplinkos pėdsakas. Apelianto nuomone, buvo galimybė nustatyti, ar rasta kojinė su narkotinėmis medžiagomis buvo J. K. vairuojamama automobilyje. Analogišką prašymą apeliantas pareiškė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau prašymas paskirti kvapų ekspertizę buvo nepatenkintas, kadangi kaip pats apeliantas pripažino, į kojinę ir polietileninį maišiuką supakuota narkotinė medžiaga sniege išbuvo apie 2 val., todėl specialistas, apžiūrėjęs paketą įvykio vietoje pažymėjo, jog palietileniniai maišeliai drėgni, tikslinga šiuos objektus siųsti ištyrimui. Kompleksinis cheminis-biologinis objektų tyrimas buvo atliktas ir išvadoje konstatuojama, kad rusvos spalvos miltelių, rastų įvykio vietos apžiūros metu sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 30,197 g (t. 1 b. l. 38-39). Taip pat buvo atliktas objektų tyrimas žmogaus biologinių pėdsakų buvimui, DNR kiekiui bei genotipui nustatyti. Specialisto išvadoje Nr. 140-(578)-IS1-4245 (t. 1 b. l. 43-45) konstatuojama, kad ant tirti pateikto maišelio Nr. 1 vidinio paviršiaus, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. K. genotipu. Ant tirti pateikto maišelio Nr. 2 išorinio paviršiaus rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną vyrą. Šio vyro genotipas sutampa su J. K. genotipu. Šį tyrimą atliko specialistė J. D., kurią prašė apeliantas iškviesti į posėdį, tačiau prašymas buvo atmestas. Nepagrįstomis laikytinos ir apelianto skunde išdėstytos abejonės dėl spacialisto išvados patikimumo. Nėra pagrindo laikyti, jog specialistė buvo šališka ir kad išvada neatitinka įstatymo reikalavimų. Joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tarpe jų ir į klausimą, ar ant kojinės yra biologinių pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, todėl dar kartą aiškintis šiuos klausimus iškvietus specialistus, netikslinga. Taip pat pirmosios instancijos teismas įtikinamai paneigė gynybos iškeltas abejones dėl įvykio vietos apžiūros metu rastos, tyrėjos ir specialisto apžiūrėtos, o vėliau – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre ištirtos narkotinės medžiagos tapatumo, kiekio. Taip pat buvo ištirta, ar ant tyrimui pateiktų objektų – maišelių ir kojinės, į kuriuos buvo supakuota narkotinė medžiaga, yra biologinių pėdsakų, paliktų J. K.. Tyrimai buvo teigiami.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad 2011 m. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2011 m. vasario 15 d. spacialisto išvada Nr. 140-(577)-IS1-892 ir 2011 m. liepos 14 d. spacialisto išvada Nr. 140-(578)-IS1-4245 atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, todėl jie teisėtai pripažinti leistinais įrodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi spręsdamas J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Apeliantas skunde iškelia hipotetinius klausimus: ar galėjo išlikti pėdsakai ant paketo, kuris 2 valandas išbuvo sniege, ar paketas sniege buvo daugiau kaip 2 valandas (jo nuomone paketas galėjo būti sniege iki J. K. sustojant ties ta vieta). Į pirmą jo klausimą atsakyta aukščiau aptartoje specialisto išvadoje Nr. 140-(578)-IS1-4245, kurioje konstatuojama, kad ant tirti pateiktos kojinės, paimtos 2011 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu A. J. pr. 19, Kaune, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (t. 1 b. l. 43-45). Antras gynėjo teiginys paneigtas liudytojų A. B. ir R. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad jie matė, kaip J. K. iš automobilio, pro langą išmetė paketą. Taip pat skunde teigiama, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas kojinės kvapo pėdsakas ir foninis aplinkos pėdsakas, kurie nebuvo tirti. Apelianto nuomone buvo galimybė nustatyti, ar rasta kojinė su narkotinėmis medžiagomis, buvo J. K. vairuojamame automobilyje. Nebuvo būtina atlikti šį tyrimą, kadangi kategoriški liudytojų A. B. ir R. G. parodymai patvirtino, kad į kojinę supakuotą paketą išties iš automobilio išmetė J. K..

Apeliaciniame skunde abejojama liudytojų A. B. ir R. G. parodymais, nes jie prieštaringi kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau kokiems, neįvardijama. Gynėjas mano, kad šių liudytojų parodymai negalėjo būti visiškai vienodi ir jie negalėjo matyti tų pačių aplinkybių, nes automobilį vairavo A. B., o greta jo sėdėjo R. G.. Šie apeliacinio skundo teiginiai paneigti liudytojų – policijos darbuotojų – A. B. ir R. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad įvykio vakarą jie tarnybos metu gavo nurodymą sulaikyti automobilį VW Passat, todėl pamatę jį pradėjo persekioti, po to tarnybiniu automobiliu užstojo jam kelią. Tuomet pamatė, kad vairuotojas per dešinės pusės keleivio priekinį langą išmetė paketą ir visą laiką kalbėjo telefonu. R. G. pribėgo prie vairuotojo durų – pareikalavo atidaryti duris, o A. B. – prie kitos pusės ir sulaikė J. K.. Kadangi abu liudytojai sėdėjo greta, todėl jie matė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias paaiškino teisme. Šiuo konkrečiu atveju liudytojų parodymus patikrinti ar patikslinti nebuvo būtinybės, todėl jų parodymų patikrinimas vietoje neatliktas. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendyje neminimi nei paimti kvapų pavyzdžiai, nei vaizdo įrašas, darytas 2011 m. sausio 26 d. apžiūrint įvykio vietą. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuosprendis nėra grindžiamas nei paimtais kvapų pavyzdžiais, nei nurodytu vaizdo įrašu, todėl jie nuosprendyje ir neaptarti.

Priešingai, nei apeliantas teigia skunde, vaizdo įrašas, darytas apžiūrint įvykio vietą, ne paneigia J. K. kaltę, o pagrindžia jo kaltę. Kadangi įvykio vietos apžiūros metu buvo ne tik filmuojama, bet ir fotografuojama (fotolentelės su nuotraukomis yra byloje – t. 1 b. l. 10-12), todėl peržiūrėti aukščiau nurodytą vaizdo įrašą pirmosios instancijos teisme nebuvo būtina.

Duomenų apie tai, kad kelis kartus buvo paimti J. K. prakaito pavyzdžiai, byloje nėra.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kolegija akcentuoja, jog visi byloje surinkti ir apkaltinamajame nuosprendyje įvertinti įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Minėto BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė patikimais įrodymais, kuriuos įvertino jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Surinktų įrodymų viseto pakako pripažinti J. K. neteisėtai laikius ir gabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Jo veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas J. K. minimalią laisvės atėmimo bausmę, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis dėl bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.) ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.). J. K. kategoriškai savo kaltę neigė, nėra ir kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.). J. K. paskirta bausmė yra teisinga. Kadangi jam paskirta minimali sankcijoje nurodyta bausmė, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Albinas BielskisLinas Šiukšta