Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant kaltinamajai D. J., kaltinamosios gynėjui advokatui Romaldui Briliui, nukentėjusiajam K. J., jo atstovui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti V. B. įmonėje pardavėja, išsituokusi, teista 2011-03-21 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, gyv. Lazdijų r., (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. J. 2010 m. birželio 30 d. apie 17 val., Lazdijų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), iš K. J. priklausančio gyvenamojo namo spintos pagrobė svetimą K. J. priklausantį turtą – 600 Lt vertės auksinį žiedą.

Tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir paaiškino, kad buvo sunkus laikas, vyko skyrybų procesas. K. J. su ja visom prasmėm elgėsi blogai. Jie gyveno ūkiškai, ji melžė karves, jis už pieną pinigų neduodavo. Ji dirbo, kad turėtų pinigų vaiko išlaikymui. Buvęs vyras neduodavo pinigų, dėl to žiedą perdėjo į kitą vietą. Jis žinojo, ji jam pasakė, kad perdėjo žiedą į kitą vietą. Jis sakė pinigų neduos, ji sakė, kad negaus auksinio žiedo. Tariamos vagystės nepripažįsta, nes žiedą 2010 m. birželio pabaigoje, gali būti 30 diena apie 17 val. perdėjo į kitą vietą į spintelę, kuri buvo kitam kambaryje. K. J. tą pačią dieną prašė grąžinti žiedą. Žiedas buvo verandoje buvusioje spintoje, ant lentynos rankinėje. Jai žinoma, kad vyrui buvo žiedas padovanotas jo mamos. Tai jo asmeninė nuosavybė, nes jo abu nepirko. Policijoje apklausiama sakė, kad žiedo nematė, nes norėjo pakenkti K. J.. Kai policijos tyrėjas T. P. atvyko ji padavė žiedą paėmusi iš stalčiaus. Ji ir nuo pašalinių asmenų neslėpė, kad perdėjo žiedą į kitą vietą. K. J. prašė grąžinti žiedą, gal pasakė, kad negausi žiedo, nes buvo labai sunku dėl jo teroro. Galėjo disponuoti žiedu, bet nenešiojo, nepardavė, stalčiuje laikė ir K. J. negrąžino kai jis prašė. K. J. žiedą grąžino tyrėjas T. P., po kiek laiko nežino. Dėl neturtinės žalos ir už advokato paslaugas atlyginti nesutinka, nes K. J. jai 7000 Lt vaiko išlaikymui skolingas.

Nukentėjusysis K. J., paaiškino, kad jis dirba ligoninėje. Parvažiavus jam namo buvusi žmona pasakė, kad neturi žiedo. Jis rankinuke įdėjęs buvo žiedą. Parašė policijai pareiškimą. Žiedo ieškojo visame name, niekur nerado. Jį atidavė policininkai, jokiuose stalčiuose namie jo nebuvo. Pirmą kartą žiedo paprašė 2010 m. birželio 30 d. Per skyrybų procesą vėl prašė, sakė nematei ir nematysi žiedo. Į namus buvo atvykę pareigūnai, rašė dokumentus, tačiau D. J. neatidavė žiedo. Policininkai prašė atiduoti, ji draskėsi prie policininkų neatidavė. Kaltinamoji jam nesakė kur perdėjo žiedą. Žiedo vertė 600 Lt, nes žiedas didelis, storas, jį prieš 20 metų mama padovanojo. Rankinė, kurioje slėpė žiedą irgi jo mamos. Laikė žiedą ten nes kaltinamoji viską nešdavo iš namų, jį pasislėpė, kad nerastų. Tarpusavio santykiai buvo pašliję, nedraugiški. Jo šio proceso tikslas teisingumas, dovanos grąžinimas. 1000 Lt ieškinį reiškia dėl patirto streso. Stresas iki dabar tęsiasi. Prašo priteisti 2900 Lt dėl proceso išlaidų už advokato atstovavimą. Buvo nepatogumai, kad ilgą laiką negrąžino žiedo, tyčiojosi. Pastangos buvo didelės kol byla pasiekė teismą. Ta vieta, apie kurią kalba kaltinamoji, kad buvo padėjusi žiedą 15-20 kartų buvo apžiūrėta ir nebuvo ten žiedo. Tą stalčiuką dažnai atidarydavo, nes ten šukos ir kiti daiktai buvo.

Liudytojas T. P. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje atliko ikiteisminį tyrimą. Patikslinti aplinkybių su įgaliotiniu R. L. nuvyko į kaltinamosios gyvenamąją vietą. Jie nuėjo į priestatą ir parodė K. J. kur buvo žiedas. Tuo metu D. J. pasakė, kad ten žiedo nebuvo. Įvykio vietos apžiūros metu D. J. pasakė, kad K. J. seniai jį pragėręs. Jis paliko šaukimą į policiją. Atvykusi D. J. pasakė turinti žiedą, sakė važiuoti į namus atiduos. Jis nuvažiavo pirmas. Ji atvažiavus sustojo ir nuėjo pirmyn kita kryptis nei atvažiavo. Po 10 min. atėjo. Ji nuėjo link Veisiejų kelio, grįžo ir matė, kad rankoj kažką laiko. Ji atsirakino duris. Nuėjo į verandą. Atidarė spintos duris už kelių minučių ištraukė rankinę ir sakė žiūrėkit žiedas yra, jis nedingęs. Mano, kad D. J. atsinešė žiedą iš kažkur. Prieš važiuojant paklausė D. J. kur žiedas, ji sakė važiuojam atiduosiu. Pasakė žiedo namuose nėra. Kai ji išlipo iš mašinos nuėjo priešinga kryptim nei atvažiavo ir maždaug po 10 minučių grįžo. Ten buvo 2 sodybos. Ji išėjo be nieko, o atėjo rankoje kažką laikydama. Tuo metu K. J. nebuvo. Įvykio vietos apžiūros metu buvo abu. Kai apžiūrėjo įvykio vietą D. J. sakė, kad K. J. pragėręs žiedą ir jo neturi.

Liudytojas R. L. paaiškino, kad dirba Lazdijų rajono policijos komisariate tyrėju. Buvo gautas K. J. pareiškimas, kad dingęs žiedas. Nuvažiavo į įvyko vietą, apžiūrėjo su savininku spintą kur buvo žiedas, savininkas nurodė, kad rankinėje turėjo būti žiedas. Apžiūrėjo žiedo nebuvo, nufotografavo sodybą. Buvo kartu T. P., nukentėjusysis K. J.. Kaltinamoji vėliau atėjo ir ji šaukė, kad jis pragėrė žiedą. Nebuvo tokių sakinių, kad grąžins žiedą, kad į kitą vietą perdėjo.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2010 m. liepos mėnesį teisme, kai laukė sprendimo dėl K. J. ir D. J. santuokos nutraukimo, K. J. pasakė D. J., kad ji atiduotų auksinį žiedą, tai ji pasakė, kad jis žiedo neatgaus ir pavartojo įžeidžiančius išsireiškimus. K. J. daugiau jos nieko neklausė.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini), K. J. priklausantis gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo verandoje yra spinta. Spintos lentynoje matyti padėta juodos spalvos odinė rankinė. Ją apžiūrėjus rankinės viduje nieko nerasta (b.l. 5-9).

Iš 2011-07-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daikto apžiūros protokolo matyti, kad D. J. pagal tyrėjo T. P. reikalavimą pateikė geltonos spalvos žiedą. Ant žiedo matosi iškalti skaičiai 538. Žiedas yra vyriškas, dėvėtas. Matosi negilūs įbrėžimai (b.l. 11,12-14).

Iš 2010-10-05 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.23-26) matyti, kad nukentėjusysis savo duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje ir parodė vietą, kur buvo padėta rankinė ir joje jo auksinis žiedas, kurį D. J. buvo paėmusi.

Kaltinamoji dėl vagystės kaltės nepripažįsta, tačiau teisėja prieina prie išvados, kad nuosprendyje aptartų įrodymų viseto prasme yra įrodyta, kad D. J. be žiedo savininko žinios ir leidimo neteisėtai paėmė K. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žiedą. Tuo padarė svetimo turto vagystę.

Vagystės objektyviosios pusės požymiams būdingi du momentai: slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartyje Nr. 2K-297/2006 yra išaiškinęs, kad va­gys­tė baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą, taip įgy­damas ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti juo pa­gal sa­vo va­lią. Valdymo teisė suprantama, kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Kaltinamoji D. J. K. J. priklausantį žiedą paėmė ir padėjo į kitą vietą ir nukentėjusiajam kelis kartus reikalaujant grąžinti jo negrąžino, tai reiškia, kad minėtu turtu buvo įgijusi galimybę naudotis savo nuožiūra, o tai būtina turto pagrobimo pasekmė. Subjektyvioji nusikaltimo pusė yra tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kaltinamoji pati pripažįsta, kad ji žinojo, kad K. J. žiedą padovanojo jo motina ir jie gyvendami santuokoje jo nepirko, t.y., kad jis priklauso nukentėjusiajam asmeninės nuosavybės teise. Kaltinamoji nukentėjusiajam priklausantį žiedą užvaldė neteisėtai, nuo jo nuosavybės jį atskyrė ir mėnesį laiko žiedą laikė savo žinioje (kol policijos pareigūnams pavyko nutraukti neteisėtą daikto valdymą) atėmė iš jo galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu, o pati tą visą laiką žiedu galėjo naudotis kaip savo. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti.

Kaltinamosios duoti parodymai yra nenuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme. Ji paaiškinime (b.l.43) nurodo, kad ji žiedo nematė, tuo labiau neėmė, kur vyras žiedą laikė ji nežino. Sekančiame paaiškinime (b.l.44) ji nurodo, kad žiedas buvo rankinėje ir ji tik padėjo jį į kitą vietą, nes jis yra bendras šeimos turtas. Vėliau apklausiant įtariamąja ji nurodo, kad žiedą ji paėmė ir perdėjo jį į spintos stalčių. Jį padėjo šiaip sau, jo vogti neketino. Jį paėmė todėl, kad tą dieną pykosi su vyru dėl pinigų. Ji vyrui nurodė kur padėjo žiedą, tačiau jis vis tiek parašė policijoje pareiškimą (b.l.49). Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad žiedą paėmė ir perdėjo į kitą vietą, nes vyras nedavė pinigų vaikui išlaikyti. Kur žiedas buvo padėtas ji nurodė K. J. (b.l.188). Be to, šalinant prieštaravimus teismo posėdžio metu, ji nurodo, kad K. J. prašė grąžinti žiedą, gal ji ir pasakė, kad negausi, nes tuo metu jai buvo sunku dėl jo teroro, dėl vykusio skyrybų proceso. Ji nurodo, kad žiedu ji disponuoti galėjo, laikė stalčiuje ir K. J. jo negrąžino (b.l. 189). Kaltinamosios parodymus teisėja vertina kritiškai ir jais netiki, juos vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to jie prieštarauja nukentėjusiojo, liudytojų T. P., R. L., A. J. duotiems parodymams. Nėra jokio pagrindo tikėti ir kaltinamosios aiškinimu, kad ji žiedą paėmė, nes nukentėjusysis nedavė jai pinigų ir neteikė išlaikymo vaikui. Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo (b.l.20-22) matyti, kad 2010-07-01 buvo priimtas sprendimas nutraukti santuoką tarp K. J. ir D. J. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimu gera valia buvo padalintas turtas ir priteistas išlaikymas vaikui, jokių skolinių įsipareigojimų šalys nesprendė.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisėja skirdama bausmę atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgė į jos asmenybę - ji nusikalto ir teisiama antrą kartą ir turi neišnykusį teistumą, tačiau ankstesnė nusikalstama veika yra kitokio pobūdžio nei ši veika, nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų, ji dirba pardavėja ir viena augina nepilnametį vaiką, todėl kaltinamajai D. J. skirtina bauda, nes tokią bausmę paskyrus bus pasiekti bausmės tikslai ir kaltinamoji bus tinkamai nubausta už padarytą veiką, bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Byloje yra pareikštas nukentėjusio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kaltinamosios D. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Ji pasireiškė pergyvenimais ir neigiamomis emocijomis visą mėnesį laiko, nes kaltinamoji tyčiojosi ir negrąžino nukentėjusiajam motinos dovanoto žiedo. Jis pradėjo nemiegoti, nervintis, tapo irzlus. Prie šių išgyvenimų prisidėjo ir ilgai užtrukęs ikiteisminis tyrimas, nes keturis kartus turėjo kreiptis su pareiškimais į atitinkamas institucijas kol byla pasiekė teismą. Kaltinamoji išsisukinėjo ir melavo, kad žiedo nevogė. Visą šį laiką jautė vidinį diskomfortą, patyrė nervinę įtampą. Prašo priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinta pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. neturtinės žalos pasekmės; žalą padariusio asmens kaltė; žalą padariusio asmens turtinė padėtis, jei padaryta turtinė žala, tai turtinės žalos dydis; kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Neturtinės žalos fizinio pobūdžio pasekmių nesukėlė. Dvasinio pobūdžio pasekmės – dvasiniai išgyvenimai, pergyvenimas dėl ko pradėjo nemiegoti ir nervinosi. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Tai teismas vertina kaip didesnės žalos padarymą nei neturtinė žala būtų padaryta neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Kaltinamosios gaunamos pajamos yra atlyginimas už darbą, kuris yra 364 Lt, kitų pajamų kaltinamoji neturi. Viena augina mažametį vaiką. Nekilnojamojo turto neturi. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Turtinė žala nusikalstama veika padaryta buvo, tačiau ji jau atlyginta. Įvertinusi teisėja visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui aplinkybes ir atsižvelgdama į susiklosčiusią tokio pobūdžio bylose teisminę praktiką bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, prieina prie išvados, kad ieškinys dėl neturinės žalos mažintinas ir priteistina 600 litų neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas naudojosi advokato paslaugomis (b.l.169), jis turėjo 2900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.183-184), todėl šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamosios.

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 306 str. ir 307 str. teisėja

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

D. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti 15 MGL 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda.

Civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamosios D. J. nukentėjusiajam K. J. 600 (šešis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš kaltinamosios D. J. K. J. 2900 ( du tūkstančius devynis šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.