Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto pagrindu;

2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – 14 MGL (1820 Lt) bauda;

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2022 m. gegužės 3 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sūpynių paėmė kuprinę, kurioje buvo M. G. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A52s“, kurio vertė 300 Eur. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai M. G. 300 Eur turtinę žalą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. K. pirminės ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka, kadangi kuprinės ir joje esančių daiktų jis nepavogė. Psichiatro, narkologo įskaitoje įrašytas nėra. Tikslios dienos neprisimena, tai vyko 2022 m. pavasarį, po pietų, link vakaro jis su draugo automobiliu „Toyota Corola“ (pilkos spalvos) nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, tačiau tai galėjo būti prie to namo kuris nurodytas įtarime. Atvyko paimti savo draugų, nes jie tuo metu baigė perkraustymo darbus (duomenys neskelbtini) esančiame name. Atvykęs automobilį pasistatė netoli šio namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiau pievelės. Jis sėdėjo automobilyje ir matė, kad netoli sūpynių buvo keli vaikai. Tiksliai neprisimena du ar trys. Matė, kad jie žaidė oriniu šautuvu. Kaip suprato, jie šaudė į medį, tačiau ko gero nepataikė ir šoviniai nuskriejo į lygiagrečiai jo automobilio stovėjusį automobilį BMW (juodos spalvos, v/n neprisimena). Nuo BMW automobilio atšokusios kulkos trenkėsi į jo automobilį ir norėdamas sudrausminti vaikus išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio ėjo link vaikų ir sakė, jiems, kad jie pataikė į jo automobilį. Vaikai nieko jam nesakė ir išsigandę pabėgo. Nubėgo už netoliese esančio namo ir jį stebėjo. Tada jis pamatė, kad vaikai paliko kuprinę ant žemės prie sūpynių ir priėjęs prie jos paėmė ją ir įkėlė į medį. Medis buvo prie pat BMW automobilio. Tada priėjo prie BMW automobilio ir koja spyrė į padangą, kad įsijungtų automobilio signalizacija ir savininkas išeitų į lauką. Kuprinę ant medžio pakabino, nes norėjo ją perduoti automobilio BMW savininkui. Galvojo, kad kuprinėje gali būti vaiko sąsiuviniai ant kurių bus parašyti mokyklos ir vaikų duomenys. Automobilio BMW savininkas neatėjo, tačiau iš I(duomenys neskelbtini) namo atėjo gyventojas, kuriam papasakojo, kas atsitiko. Jis pasakė, kad automobilis ne jo, tačiau sakė, kad priklauso šio namo gyventojui. Kaimynui jis parodė automobilio apgadinimus ir pasakė, kad vaikų kuprinė, kurie apgadino automobilį yra medyje. Šis kaimynas apžiūrėjo automobilį ir įsėdęs į savo automobilį iš kiemo išvažiavo. Šio kaimyno vardo ir pavardės jis nežino. Jis buvo apie 40 m. amžiaus, apie 1,80 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jo plaukai buvo tamsesni, kitų jo veido bruožų neprisimena, kaip buvo apsirengęs neįsidėmėjo, į kokį automobilį įsėdo jis taip neįsidėmėjo. Kelintame aukšte jis gyveno neminėjo. Šiam vyriškiui išvykus, automobilio BMW savininko laukė apie 20 minučių, tačiau savininkas nepasirodė. Vaikų jis nebematė, kur jie nuėjo jis nežino. Kuprinė liko medyje, o jis atsisėdo į automobilį ir laukė savo draugų. Pasėdėjo kelias minutes ir baigę darbą iš 7 namo išėjo jo draugai M. J. (jam apie 17 - 18 m.) ir vaikinas, kurio pravardė ar pavardė „B.“ (jam apie 18 - 20 m.), vardo nežino. Įsėdę į jo automobilį jie paklausė ko jis spardo padangą, nes dirbdami tai matė, nes buvo išėję į lauką, nešiojo daiktus. Jis jiems papasakojo, kas įvyko. M. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, o „B.“ sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. M. nieko nesakęs išlipo iš jo automobilio ir priėjo prie kuprinės nukabino ją nuo medžio ir parsinešė į automobilį. Jis jau buvo užvedęs automobilį ir žadėjo važiuoti. M. grįžus į automobilį sakė, kad kuprinę padėtų atgal, tačiau jis į jo raginimus nereagavo, tik skubino važiuoti. Jis pasimetė ir pradėjo važiuoti. M. sėdėdamas gale apžiūrinėjo daiktus kuprinės viduje. Kurpinės viduje jis rado mobiliojo ryšio telefoną ir kitų daiktų. Jis jam sakė, kad jis tuos daiktus sudėtų atgal ir grąžintų arba išmestų, nes jam nereikia problemų. Pavažiavęs jis stabtelėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Matė, kad M. jam sustojus išlipo iš automobilio ir prie parduotuvės esančioje automobilio stovėjimo aikštelės pakelėje išmetė kuprinę. Kokie daiktai liko kuprinėje jis nežino. Sėdėdamas automobilyje matė, kad M. iš kuprinės pasiėmė orinio ginklo šratukų maišelį. Kur jį įsidėjo nematė. Taip pat paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kokios firmos jis buvo jis neįsidėmėjo. Kur jį įsidėjo jis nematė. Ar daugiau ką nors pasiėmė jis nematė. M. grįžus į automobilį vyko prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur paleido M. su „B.“. Taip pat ten pastatė ir paliko draugo automobilį. Vėliau sprendė ką daryti su paimtu telefonu, nes žinojo, kad telefoną galima atsekti, taip pat jis suprato, kad į lombardą telefono nepriims ir jiems tai paaiškino, kad jie nepasiliktų tų daiktų. Tada pamatė kieme stovėjusį automobilį, kuriuo niekas nesinaudoja VW Transporter ir jis pasiūlė paslėpti tą telefoną po automobiliu. M. pritūpė prie automobilio ir žiūrėjo, bei klausė jo, kur užkišti telefoną. Tada jis paėmė iš jo rankų telefoną ir užkišo jį už galinio amortizatoriaus, kad jis nesulytų. Tą vakarą visi išsiskirstė. Telefonas ten gulėjo apie 4 dienas. Po įvykio kitą dieną ar po kelių dienų, tiksliai neprisimena jis prie savo namų susitiko su savo pažįstamu M. M., kuriam papasakojo apie įvykį, kai buvo apšaudyti automobiliai. Papasakojo viską kas buvo, pasakė ir apie paimtą telefoną. Jis M. papasakojo, kurioje vietoje yra telefonas ir parodė automobilį, bei pasakė kurioje vietoje jis yra. M. pats išsitraukė telefoną ir jį apžiūrėjo, pasakė, kad nori jį pasilikti. Jis jam sakė, kad negalima, kad jis turės problemų, tačiau jis sakė, kad jokių problemų nebus ir kad jis moka dirbti kompiuteriu ir viską susitvarkys. M. žinojo, kad telefonas yra vogtas. Kiek žino jis telefoną pasiliko sau ir juo naudojosi. Kiek juo naudojosi jis nežino. M. sakė, kad jeigu jam pavyks perrašyti telefono windowsus, tai sumokės jam 30 Eur. Jis šių pinigų iš jo neprašė, jis pats jam juos pasiūlė sumokėti, tačiau jų nesumokėjo iki šiol. Jis pats nei kuprinės nei joje buvusių daiktų sau nepasiliko už juos jokio pelno negavo. M. paimtos kuprinės ir joje buvusių daiktų jis atgal negrąžino, kadangi jų pats nepaėmė ir nemanė, kad jie jam turėtų rūpėti. Telefono negrąžino ir policijai nepranešė, nes bijojo kad jo neapkaltintų šių daiktų vagyste. Telefoną padėjo paslėpti tik dėl to, nes žinojo, kad jį nesunku surasti ir kadangi turi probaciją bijojo, kad jo neapkaltintų vagyste. Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu D. K. nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nori patikslinti ankstesnius savo parodymus ir pasako, kad vaiko kuprinę nuo medžio paėmė jis ir įsėdęs į automobilį nuvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur iš kuprinės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o kuprinę su kitais joje buvusiais daiktais išmetė prie šiukšlių konteinerio. Tada kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur po automobilio ratu paslėpė šį telefoną, o vėliau jį atidavė M. M.. Daugiau apie šį įvykį nenori kalbėti, nes jam nemalonu tai prisiminti. Dėl tokio savo elgesio jis labai nuoširdžiai gailisi ir pažada daugiau šitaip nebesielgti. Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam įstatyme numatytą bausmę.

Nukentėjusioji M. G. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie ankstesnių parodymų nori papildyti, kad telefoną „Samsung“ pirko 2021-10-15. Už jį mokėjo 399 Eur. Šiuo metu kaip ir nurodė pirminėje apklausoje jį vertina 300 Eur. Kadangi telefonas surastas ir jai grąžintas ji civilinio ieškinio byloje nereikš.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad kreipėsi M. G., pranešdama, kad 2022-05-03, apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, grįžo jos anūkas A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris jos paklausė ar namie yra jo telefonas. Ji jam pasakė, kad telefonas buvo jo kuprinėje. Tada anūkas jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo jį ir jo draugą gaudyti nepažįstamas asmuo, kadangi jie turėjo „airsoft“ ginklą ir su juo žaidė. Anūkas su draugu nuo asmens pabėgo, tačiau anūkas paliko kuprinę ant sūpynių. Pabėgęs nuo asmens, anūkas matė, kaip jis pasiėmė kuprinę nuo sūpynių ir ją įsidėjęs į tamsios spalvos automobilį, nuvažiavo. Apie įvykį pranešė policijai. Kuprinėje buvo jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A52s“, IMEI: (duomenys neskelbtini). Padaryta žala 300 Eur.

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad tikslaus laiko jis neprisimena, tačiau tai buvo maždaug prieš 4 savaites laiko, (prisimena, kad buvo darbo diena, ne savaitgalis) jis iš po pamokų, po pietų, kartu su savo klasioku E. Č. nuėjo į paštomatą, esantį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). E. buvo parėjusi siunta. E. jam ankščiau buvo minėjęs, kad užsisakė dažasvydžio šautuvą „Airsoft“, bei dažasvydžio šovinius ir dujas šiam šautuvui. Nuėjęs prie paštomato E. pasiėmė šį šautuvą ir ėjo pas jį į butą (adreso nežino). E. namuose nieko nebuvo. Jis ir E. išpakavo šį siuntinį ir viską į šautuvą susidėjo šovinius, bei įsidėjo dujas. Šį šautuvą jis pakišo po striuke ir kartu su E. išėjo prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, prie sūpynių. Ten nieko nebuvo. Prie sūpynių jis atėjo su savo kuprine. Ją jis nusimovė ir pasidėjo ant sūpynių. Tada iš po striukės išsitraukė šautuvą ir norėdami jį išbandyti pasikeisdami po vieną apkabą šaudė į čiuožyklą. Apkaboje buvo 7 šoviniai. Kiekvienas iššaudė po 2 apkabas. Jam šaudant į čiuožyklą priešais ją jis pamatė link jo ateinantį vyriškį. Jis atėjo nuo namo laiptinės (vidurinės, galimai nuo trečios). Pamatęs šį vyriškį jis išsigando, kad jis nepavogtų šautuvo, bei kad „negautų velnių“, todėl laikydamas rankose šautuvą pradėjo bėgti link „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos pusės. Jis nubėgo už namo galo ir ten sustojo. E. liko prie sūpynių. Jis negirdėjo ar vyriškis, kuris atėjo ką nors kalbėjo su E. Jam jis nieko nesakė. Pro namo kampą matė aikštelę į kurią atėjo vyras. Jo kuprinė liko padėta ant sūpynių. Matė kaip tas vyras nuo sūpynės paėmė jo kurpinę ir užmetė ją ant medžio. Tada jo draugas E. atbėgo prie jo. Jie abu apėjo aplink namą iš kitos pusės ir to vyriškio nebematė. Tada priėjo prie medžio, tačiau jo kurpinės medyje nebebuvo. Taip pat kartu su draugu apieškojo visą aplinkui esančią teritoriją, tačiau jo kuprinės neberado. Kur nuėjo vyriškis nematė, tačiau kai iš kitos pusės apėjo namą, pastebėjo, kad nebėra prieš tai prie namo stovėjusio juodos spalvos automobilio (kokios markės jis buvo jis neįsidėmėjo). Todėl pamanė, kad galbūt jis ir išvažiavo su šiuo automobiliu. Vėliau jie grįžo pas draugą į namus, o paskui išėjo į namus ir apie įvykį papasakojo močiutei, kuri pranešė policijai. Įvykio metu aikštelėje daugiau kitų žmonių nebuvo. Vyriškis kuris paėmė jo kurinę buvo apie 25 m. amžiaus, apie 1,78 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo. Jo veido bruožų, bei plaukų spalvos neįsidėmėjo. Jo jis neatpažintų. Vyriškis vilkėjo juodos spalvos kelnes, bei juodą striukę. Kažkokių išskirtinių požymių neturėjo. Jo kuprinė buvo tamsiai raudonos spalvos (bordinė). Ant kuprinės per vidurį buvo pilkas metalinis užrašas, tačiau kas ten buvo parašyta neprisimena. Kuprinėje buvo jo draugo šoviniai. Jie buvo pakelyje. Jų buvo gal apie 1000 vienetų (šoviniai galėjo būti 2 mm. dydžio). Kokių jų vertė nežino. Kuprinėje taip pat buvo kelios knygos (lietuvių, daugiau nežino), kokia jų vertė šiuo metu nežino. Jas gavo mokykloje. Taip pat sąsiuviniai, kurių nevertina. Telefonas „Samsung A52“, kurio vertė su pakrovėju yra 400 Eur, kuris priklauso močiutei M. G.. Ji jam šį telefoną padovanojo gimtadienio proga. Ji turi telefono įsigijimo dokumentus. Kuprinę pirko mama. Ji už ją mokėjo 29 Eur, kadangi ji jau yra nusidėvėjusi, tai dėl jos jokia žala nepadaryta. Draugas E. sakė, kad dėl šovinių, jam žala taip pat nepadaryta, jie kainavo nedaug. Taip pat sakė, kad vyriškio bruožų neįsidėmėjo ir jo atpažinti negalėtų. Jam jokia žala įvykio metu padaryta nebuvo.

Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad tikslios dienos neprisimena, tačiau tai galėjo būti gal prieš mėnesį laiko jis kartu su savo klasioku A. G. nuėjo į netoli jo namų esančią vaikų žaidimų aikštelę, prie penkiaaukščio, tikslaus adreso nežino (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Ten atsisėdo ant sūpynių (kurios sukasi aplinkui) ir sėdėjo. A. buvo pasiėmęs savo kuprinę, kurią buvo pasidėjęs ant žemės šalia sūpynės. Taip su A. sėdėjo gal apie 20 min. laiko ir jau ruošėsi eiti kitur, kaip pasukęs galvą pamatė, kaip nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra prie daugiabučio gyvenamojo namo, ateina vaikinas. Jis pats nematė, tačiau pagalvojo, kad jis ko gero išlipo iš automobilio ir ėjo link jų su A. Vaikinas buvo apie 22 m. amžiaus, 185 cm. ūgio (už jį aukštesnis), vidutinio kūno sudėjimo, sportiškas. Vilkėjo juodas sportines kelnes ir juodą megztinį ar striukę. Tiksliai neprisimena, tačiau jam atrodo, kad jo plaukai buvo tamsiai juodi, trumpai kirpti. Buvo nesiskutęs. Kitų jo bruožų neįsidėmėjo. Mano jį galėtų atpažinti. Šis vaikinas priėjo prie jų su A. Stovėjo nuo jų gal apie 7 m. atstumu. Kodėl jis priėjo prie jų jis nežino. Nei jis nei A. nieko blogo nedarė. A. pamatęs tą vaikiną išsigando ir nubėgo link šalia esančio penkiaaukščio ir matė, kaip žiūrėjo iš už kampo kas vyksta. Vaikinas paklausė jo ką jie čia veikia. Jis tiesiog sėdėjo, po to atsistojo ir išsigandęs nieko jam nesakė, nes jis jam pasirodė stipresnis. Vaikinas pasakė duoti kuprinę. Jis norėjo ją paimti, tačiau tas vaikinas pats priėjo prie jos ir ją paėmė. Kodėl jis liepė jam duoti kuprinę jis nežino. Tada jis išsigandęs nuėjo prie savo draugo A. ir jie kartu stovėjo už namo kampo ir žiūrėjo ką daro tas vaikinas. Jis A. kuprinę įmetė į medį. Kol jis buvo prie šio vaikino jis į A. kuprinę nežiūrėjo ir iš ten jokių daiktų nepaėmė. Įmetęs kuprinę vaikinas ėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau kur tiksliai nuėjo nematė, nes jie su A. tuo tarpu apėjo aplink namą. Vėliau matė, kad viename iš automobilių sėdėjo vaikinas, tačiau ar tai buvo tas pats vaikinas jis nežino. Automobilis buvo juodas BMW (naujesnis, kokios markės nežino, valstybinių numerių neįsidėmėjau). Jie kartu su A. apėję aplink namą iš kitos pusės dar medyje matė kuprinę (ji buvo gana aukštai, sunkiai pasiekiama), tačiau nedrįso eiti jos pasiimti, nes kaip minėjo automobilyje matė žmogų, ir galvojo, kad tai tas pats asmuo. Nusprendė su A. eiti pasivaikščioti, galvojo gal tas vaikinas išvažiuos ir jie pasiims kuprinę. Su A. vaikščiojo aplinkiniais kiemais, netoli tos vietos. Gal už 10 min. grįžo į tą pačią vietą ir pamatė, kad nebėra to automobilio, kuriame sėdėjo asmuo, taip pat medyje nebebuvo ir A. kuprinės. Jie dar kurį laiko jos ieškojo aplinkiniuose kiemuose, tačiau jos nerado ir abu grįžo į namus. Kol buvo kartu jis klausė A. kas buvo jo kuprinėje. A. sakė, kad kelios knygos ir sąsiuviniai. Jis neprisiminė ar buvo į kuprinę įsidėjęs telefoną, tačiau grįžęs parašė jam, jog namuose telefono nerado, tai ko gero jis buvo jo kuprinėje. Jo jokių daiktų A. kuprinėje nebuvo. Jam jokia žala nepadaryta. A. vėliau minėjo, kad jo tėvai dėl telefono vagystės kreipėsi į policiją. Kiek jam žinoma A. telefonas jau yra grąžintas.

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad jis naudojasi telefono numeriu 862507098. Tai abonentinis jo vardu registruotas telefono numeris. Telefono numeriu naudojasi senai, tikrai daugiau nei 1 metus laiko, tik abonentą pasidarė, kad būtų registruotas jo vardu gal prieš du mėnesius. Taip pat turi mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52S“, kurį įsigijo gal prieš 2-3 savaites iš D., kurio pavardės tiksliai nežino kažkas panašaus į K. Su juo susipažino gal prieš 4-5 metus laiko, kai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Po to kai atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) jie vėl susitiko. D. gyvena netoli (duomenys neskelbtini), tvarkomo žiedo pas močiutę, bet tikslaus adreso nežino. Buto parodyti negali, nes nėra buvęs pas jį. Namą parodyti galėtų. Jo telefono numerio nežino, bendrauja per „Messenger“ programėlę, kurioje jis pasivadinęs yra (duomenys neskelbtini). D. apie 22-23 metai. Tai būtent kai jis su D. susitiko prieš 2-3 savaites, skaičiuojant nuo šiandien, t. y. 2022-05-30 jis pasakė, kad turi telefoną, bei parodė telefoną „Samsung A52S“ ir pasakė, kad neina įjungti. Jis pats pasisiūlė pasakydamas jam, kad parduok jam. Jis sutiko ir telefoną jam pardavė už 20 Eur. Iš kur jis gavo telefoną jis jo neklausė, o jis jam pats irgi nepasakojo. Kad telefonas gali būti vogtas tikrai negalvojo, nes D. buvo jo draugas ir jis juo pasitikėjo. Tiesiog nemanė, kad gali parduoti vogtą telefoną. Įsigijęs minimą telefoną, per programėlę nusiėmė telefone buvusią paskyrą, įsidėjo savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) ir telefonu pradėjo naudotis. Jam D. vieno iš susitikimo metu, bet tikrai ne tą, kai nupirko iš jo telefoną, pasakojo, kad kažkoks vaikas šaudė į automobilius, bet ne į jo. Kiek sakė D. tas vaikas paliko kuprinę ir jis ją įmetė į medį. Kur tai vyko D. nesakė, o jis pats neklausė. Tik suprato, kad šaudė ne į D. automobilį. Nors kiek žino jis neturi automobilio, o kokiu automobiliu važinėjasi nurodyti negali, nežino. Šiandien, t. y. 2022-05-30 kai paskambino į policiją, kad sužinoti kodėl yra kviečiamas, parašė D. žinutę su tekstu: „tai ką mane pakišinėji su savo nesąmonėm sėkmės“. Jis neatrašė, tada jam paskambino per „Messenger“ programėlę. Pokalbio metu klausė, kodėl pakišo jį, kodėl pardavė ieškomą telefoną. D. jį pasiuntė rusišku keiksmažodžiu ir tuo jų pokalbis baigėsi. Tada jis jam toje pačioje programėlėje parašė žinutes su grasinimais. Visi grasinimai yra telefone „Samsung A52S“, kuriuos atsiųs elektroniniu paštu, nes atstačius telefone gamyklinius parametrus, visa informacija bus ištrinta iš telefono. Jam išaiškinta, kad dėl grasinimų turi teisę kreiptis į policiją su pareiškimu. Daugiau aplinkybių iš kur D. gavo telefoną nurodyti negali, nes nežino. Pats tikrai nežinojo, kad telefonas yra vogtas.

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad 2022 m. tikslios dienos neprisimena, tai galėjo būti pavasarį, gal gegužės ar birželio mėnesį, tuo metu dar ėjo į mokyklą, laikė egzaminus, po pietų, tikslaus laiko neprisimena jis su draugu M. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį devynaukštį (tikslaus adreso nežino), kur M. buvo susitaręs, kad vienam žmogui, turi iškraustyti iš buto senus baldus ir sunešti naujus. Su M. susitiko (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje (tikslaus adreso nežino) bei atvykus krovininiam automobiliui abu įsėdo į jį ir išvyko į (duomenys neskelbtini) esantį devynaukštį. Nuvykę dirbo, nešiojo baldus. Dirbant M. paskambino D. Ką jie kalbėjo tiksliai negirdėjo. Girdėjo tik tai, kaip jis sakė D., kad darbus baigs už 20 minučių. Jie su M. dirbo toliau. D. yra jo ir M. pažįstamas. Praėjus dar šiek tiek laiko M. vėl paskambino D. Iš jų pokalbio suprato, kad jis jau laukia jų prie namo. Baigę darbus jie išėjo į kiemą, kur prie automobilio jų laukė D. Kokį automobilį jis vairavo jis šiuo metu neprisimena. Išėję abu su M. pamatė, ant medžio, netoli D. automobilio prie vaikų žaidimo aikštelės pakabintą kuprinę. Kuprinė buvo juodos spalvos. Jis D. paklausė kodėl jis užmetė kuprinę, jis pasakė, kad vaikai su kažkokių šautuvu, kuris šaudo metaliniais šratukais, šaudė į automobilius, dėl to, jis norėdamas, jog vaikai nešaudytų į jo, bei kitus automobilius perspėjo juos žodžiu. Tačiau vaikai neklausė ir jis paėmė jų kuprinę ir įkėlė į medį. Vėliau D. nieko nesakęs nukabino nuo medžio kuprinę ir įsidėjo ją į automobilį. D. kuprinę padėjo ant galinės automobilio sėdynės kairėje pusėje. Jis pats sėdo už vairo. Jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o M. atsisėdo gale dešinėje automobilio pusėje. Jis D. sakė, kad atiduotų vaikams kuprinę, sakė, kad ji niekam nereikalinga. Jis pasakė, kad nori pažiūrėti kas kuprinės viduje, bei buvo supykęs, kad vaikai šaudė į automobilius. Taip pat dar nori pasakyti, kad tik jiems išėjus jis matė kieme du vaikus. Kaip atrodė vaikai jis neprisimena. Jie buvo gal apie 13 m., ar 14 m. amžiaus. Jie slėpėsi už šalia esančio (galimai (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) namo) namo kampo. Jis nežino ar vaikai matė, kaip D. paėmė jų kuprinę. Išvažiuojant iš kiemo vaikus matė už to paties namo kampo. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini) pasažo ir sustojo šalikelėje. Tada D. paprašė M. paduoti kuprinę, nes norėjo pažiūrėti kas jos viduje. Jis tiksliai neprisimena ar M. padavė jam šią kuprinę ar D. pats ją pasiėmė. Pasiėmęs kuprinę D. pasižiūrėjo kas jos viduje. Matė kaip iš jos pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (juodos spalvos). D. iš jos išėmė SIM kortelę, ją sulaužė ir išmetė pro langą. Ar daugiau jis ką pasiėmė iš šios kuprinės jis nematė. Matė tik tai, kad joje dar buvo maišas su šratukais. Maišas su šratukais buvo didelis. D. buvo jį ištraukęs iš kuprinės ir tuo tarpu jis jį matė. Kur jis padėjo maišą su šratukais jis neįsidėmėjo. Tačiau kitų kuprinėje buvusių daiktų nei D., nei jie neėmė. Tada D. nuvažiavo prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kur išmetė kuprinę, su joje buvusiais daiktais. Kaip minėjo D. iš kurpinės pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį išjungė ir pasidėjo po sėdyne. Kur jis padėjo maišą su šratukais, kaip minėjo ankščiau jis neįsidėmėjo. D. sustojo netoli įvažiavimo prie dėžės. Ir išlipęs iš automobilio kuprinę su kitais daiktais išmetė į tą dėžę. Tada D. automobiliu nuvežė juos į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur jis pastatė automobilį. Jie išlipo iš automobilio. Netoliese stovėjo senas automobilis, kuris jau buvo nenaudojamas. D. pasakė, kad laikinai jis paslėps telefoną po šio automobilio ratu, o vėliau perdės jį į kitą vietą. Ką jis ketino toliau daryti su tuo telefonu jis nežino. Jam po šiuo automobiliu paslėpus šį telefoną jie išsiskirstė ir daugiau susitikę nebuvo. Apie telefoną nekalbėjo ir nei jis nei M. jo neėmė. Su D. nieko nesitarė, kad šį telefoną parduos ir pasidalins pinigus, ar ką nors panašaus. D. kaip minėjo nieko nesakė ką vėliau ketina su juo daryti. Nei jam, nei M. šio telefono nereikėjo, kadangi jis pats turi naujesnį telefoną, taip pat pinigų buvo užsidirbęs pernešdamas baldus ir jis tikrai jam buvo nereikalingas. Mano, kad M. šis telefonas irgi buvo nereikalingas. Ar D. dirba jis nežino, jis su juo beveik nebendrauja. Jis daugiau bendrauja su M. Žino, kad jis yra įrašytas Probacijoje ir mano, kad ko gero bijo, kad jį pasodins, dėl to kaltina kitus šio telefono vagyste. Taip pat nori pasakyti, kad M. yra gana žemo ūgio ir tikrai nebūtų nukabinęs kuprinės nuo medžio. D. yra aukštas ir kuprinę buvo pakabinęs aukštai.

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad 2022 m. tikslios dienos jis neprisimena, tačiau mano, kad tai galėjo būti gegužės mėnesį po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jis su draugu E. B. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiose vietose. Kraustė ir pervežė baldus iš vienos vietos į kitą. Baigė darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) (galimai 7 name, bet tiksliai neprisimena). Tiksliai neprisimena tačiau jam atrodo, jog darbo metu jam skambino mano draugas D. (jo pavardės nežino) ir pasakė, jog atvažiuos jų paimti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuos iki (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, tačiau jam atrodo, kad darbą jie baigė po 18.00 val. ir jiems išėjus į kiemą D. jų laukė automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis buvo atvykęs su „Toyota“ automobiliu, tačiau kam jis priklausė jis nežino. Žino, kad automobilis buvo ne D. D. pradėjo pasakoti, kad vaikai su kažkokiu šautuvu šaudė į jo automobilį, bei šalia esančius automobilius. Jis ir E. matė du vaikus vaikų žaidimų aikštelėje. Jie juos pašaukė ir jie išsigandę nubėgo už namo ir jis jų nebematė. Ant medžio matė pakabintą kuprinę. D. sakė, kad kuprinė yra tų vaikų, tačiau kaip ji atsirado medyje nepasakojo. Tada D. sugalvojo pasiimti vaikų kuprinę. Dėl ko jis norėjo ją pasiimti jis nežino. D. nukabino kuprinę nuo medžio ir padėjo ją ant galinės automobilio sėdynės, kairėje pusėje. Jis atsisėdo gale, dešinėje pusėje. E. atsisėdo į priekinę keleivio pusės sėdynę. Automobilį vairavo D. Jis ir E. sakė D., kad jis neimtų kuprinės ir kad grąžintų vaikams, tačiau jis jų neklausė ir vis tiek ją pasiėmė. Važiuojant automobiliu matė, kaip D. apžiūrinėjo kuprinę ir pasiėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną juodos spalvos. Kokios firmos jis buvo jis neįsidėmėjo. Kur jis jį padėjo jis nežino, matė tik kad turėjo su savimi. Į kurią vietą pasidėjo neįsidėmėjo. Važiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir atvykę sustojo prie šiukšlinės, kur D. padavė jam kurprinę ir liepė greitai išmesti ją į šiukšlinę. Matė, kad kuprinėje buvo sudėti įvairūs sąsiuviniai, nes ji buvo atidaryta, kas daugiau joje buvo jis nežiūrėjo. Kada ir kaip D. nuo galinės sėdynės pasiėmė kuprinę jis neįsidėmėjo. Kada jis ją iškraustė jis neprisimena. Mano, kad kraustė ją važiuodamas. Jis pats tos kuprinė nekraustė ir jokių daiktų iš jos nepasiėmė. E. nei kurpinės, nei jokių daiktų iš jos neėmė. Jis tik sėdėjo priekyje ir viskas. Jis D. kuprinės nuo galinės sėdynės nepadavė. Kuriuo metu jis ją pasiėmė ir kaip, kaip minėjo jis neįsidėmėjo. Kai jis išmetė kuprinę įsėdo atgal į D. vairuojamą automobilį ir visi trys išvyko į (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Ten visi išlipo iš automobilio ir nuėjo iki lombardo, esančio (duomenys neskelbtini). Ten dirbo kažkoks D. draugas. Jis buvo išėjęs į lauką ir D. paklausė jo ar galėtų priduoti telefoną į lombardą, tačiau jis lombardo darbuotojui pasakė, kad telefonas yra ne jų ir jis jo neėmė. Lombardo darbuotojo vardo tiksliai nežino gal M. Visi trys nuėjo nuo lombardo šiek tiek toliau ir D. pasakė, kad dabar šį telefoną išveš į kaimą, o vėliau praėjus šiek tiek laiko jį parduos. Tada D. priėjo prie kažkokio automobilio. Kaip automobilis atrodė, kam jis priklausė jis nežino. D. ant to automobilio rato padėjo šį telefoną ir jie išsiskirstė. Jis išėjo su Eirimu. Daugiau su D. apie telefoną nekalbėjo, kur jis jį padėjo jis nežino. Nei jis, nei E. prie to automobilio daugiau nebuvo ir telefono neėmė. Ar prieš einant kalbėti su lombardo darbuotoju jie su D. tarėsi, kad parduos šį telefoną ir pasidalins pinigus jis neprisimena. Nei jam, nei E. šio telefono nereikėjo. Jeigu jiems būtų pavykę šį telefoną priduoti į lombardą mano, kad iš D. už jį pinigų jis ėmęs nebūtų. Apie tai, kad D. pavogė telefoną jis niekam nepasakojo, kadangi manė, jog pareigūnai jį greit suras, nes kai telefonu pradedama naudotis, jį galima lengvai atsekti. Vėliau su D. buvo susitikę, tačiau apie telefoną nekalbėjo. Gal prieš kelias dienas iš pažįstamų sužinojo, kad D. šį telefoną pardavė kažkokiam M. Jis tikslo pasisavinti telefoną neturėjo, tai D. sugalvojo pasiimti kuprinę ir pasilikti telefoną. Jei būtų norėjęs telefoną parduoti lombardo darbuotojui būtų nesakęs, kad jis ne jų. E. visą tą laiką tik buvo su jais, tačiau jis nei kurpinės, nei joje esančių jokių daiktų neėmė. Dar nori pasakyti, kad kuprinę jis išmetė, nes jam taip liepė D. Jis yra vyresnis už jį ir jis jo bijojo, dėl to ir padarė taip kaip jis liepia.

Liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos jis neprisimena, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), vakare, gal apie 16.00 val. ar 17.00 val., tikslaus laiko taip pat negali pasakyti, prie lombardo atvyko jo pažįstamas D., kuriam jis tą dieną buvo paskolinęs savo automobilį „Toyota Corola“. Jis grįžo mano automobiliu ir pastatė jį į netoli lombardo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Neprisimena ar D. buvo vienas ar dar su kokiais nors draugais. D. priėjo prie lombardo ir jis išėjo į lauką pasiimti savo automobilio raktelio. D. įdavė jam automobilio raktelį ir parodė jam telefoną „Samsung A52“. Paklausė ką galima už jį gauti. Taip pat sakė, kad telefonas yra su kodu. Jis suprato, kad telefonas ko gero yra vogtas, dėl to pasakė, kad jis šio telefono neims, kad jis jam nereikalingas, liepė telefoną grąžinti vaikams. D. papasakojo, kad tą dieną Klaipėdoje, tikslios vietos neminėjo, pamatė, kaip vaikai (kiek jų buvo neminėjo) su oriniu šautuvu šaudė į automobilius ir norėjo jis juos pagąsdinti, kad jie taip nesielgtų. Sakė, kad juos išgąsdino, tačiau kaip išgąsdino neminėjo. Pasakojo tik, kad vaikai išsigandę pabėgo ir paliko kuprinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A52“. Sakė, kad jis šį telefoną pasiėmė iš kuprinės. Kur jis padėjo tą kuprinę nepasakojo. Ar joje buvo dar kokių nors daiktų nepasakojo. Ar dar ką nors pasiėmė iš kurpinės neminėjo. Jis neprisimena ar D. sakė, kad įvykio metu buvo vienas ar dar su kuom nors. Kai D. pasakė, jog telefono neims jis pasakė gerai ir išėjo, jie išsiskirstė. Kur jis padėjo tą telefoną jis nežino. Kitą dieną D. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su jų bendru pažįstamu M. M., kuriam D. įdavė tą patį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52“, kurį prieš tai dieną rodė jam ir norėjo priduoti. Kaip suprato D. pardavė tą telefoną M., tačiau už kiek jis nežino. Jis stovėjo netoli jų ir girdėjo ne viską ką jie kalbėjo. Ar D. minėjo M., kad telefonas yra vogtas jis negirdėjo. Matė tik, kad tą telefoną pasiėmė M., dėl to ir galvoja, kad D. ko gero jį jam pardavė. Pats D. jam nepasakojo ar jį pardavė ir kiek už jį gavo. Daugiau jis apie tą telefoną nei su M., nei su D. nekalbėjo ir jie daugiau nieko jam nepasakojo. Vėliau tik D. jam pasakojo, jog jam skambino M. ir sakė, kad šio telefono ieško policijos pareigūnai. Ką apie šią situaciją galvojo D. jis nežino. Kada ir kaip šis telefonas buvo pavogtas jis nematė ir nieko apie tai negali pasakyti. Į policiją apie šį įvykį nepranešė, nes galvojo, kad D. jį grąžins atgal vaikams, be to žinojo, kad telefonas yra lengvai susekamas ir jį greit surasti. M. J., bei E. B. jis pažįsta. Ar jie buvo tuo metu, kai D. rodė jam mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52“ jis neprisimena.

Iš 2022-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur namo kieme, priešais namo laiptines yra vaikų žaidimo aikštelė, kurioje yra supynė, čiuožykla, sukutis. Vaikų žaidimo aikštelė yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Kiemas nefilmuojamas. Atlikus apžiūrą tyrimui reikšmingų objektų nerasta.

Iš 2022-06-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ yra juodos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefono ilgis 15.7 cm., plotis 7,3 cm., storis 0,6 cm. Apžiūrint kitą telefono pusę, jo viršuje kairėje matome įmontuotas vaizdo kameras. Apačioje per vidurį matomas firminis logotipas „Samsung“, bei IMEI kodas (duomenys neskelbtini). Įjungę mobiliojo ryšio telefoną ir klaviatūroje suvedę skaičius (duomenys neskelbtini) ekrane matome mobiliojo ryšio telefono 2 kodus. IMEI1 (duomenys neskelbtini), bei IMEI2 (duomenys neskelbtini). Daugiau telefone tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Motyvuojamoji dalis

D. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad D. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis D. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 3 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sūpynių paėmė kuprinę, kurioje buvo M. G. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A52s“, kurio vertė 300 Eur.

Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų bei nukentėjusiosios duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis D. K., pagrobė nukentėjusiajai M. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52s“. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad D. K. 2022 m. gegužės 3 d. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Nukentėjusiajai M. G. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašymų, skundų negauta. Pakvitavimu 2022-06-09 buvo grąžintas mobilusis ryšio telefonas „Samsung“ priklausantis nukentėjusiajai M. G..

Dėl D. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę D. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, pagrobtas turtas nukentėjusiajai grąžintas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. K. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, šią veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant prašomus įpareigojimus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė subendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktiniai diskai - 2 vnt., įdėti į voką, kuris įklijuotas byloje, paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti laisvės apribojimą 7 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, du kompaktinius diskus, įdėtus į voką, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.