Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisme kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino pilnai, nurodė, kad būdamas neblaivus, vairuodamas mamos automobilį. Turėjo tris laisvas dienas, prieš tai šeštadienį ir sekmadienį išgėrė ir pirmadienį šovė į galvą nuvažiuoti prisipilti degalų. Atvažiavo į kiemą ir iš paskos prisistatė policijos pareigūnai. Dėl šių savo veiksmų labai gailisi, paaiškino, jog daugiau tai nepasikartos. Yra (duomenys neskelbtini), vaikai užauginti, finansinių įsipareigojimų neturi. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad galima laiduotoja G. K. yra jo mama, su kuria nuolat gyvena. Nurodė, kad ji daro jam teigiamą įtaką ir yra jam autoritetas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. K. parodė, kad įtarimas paskelbtas, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad dirba tokiu grafiku, kad tris dienas dirba ir tris turi laisvas. Šį sekmadienį nedirbo, todėl atsipalaidavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė maždaug 0,7 l degtinės. Gėrė vienas namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pirmadienį, t. y. vakar apie 10 ryto nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, ten nusipirko 0,2l deginės. Parsinešė degtinę namo, ten ją ir išgėrė vienas. Maždaug apie 15 valandą pas jį atvažiavo draugė V. U.. Nežino kodėl, bet nusprendė, kad jam reikia į mamai priklausantį automobilį „Corola“ prisipilti kuro. Kartu su V. ir važiavo į degalinę. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten užsipylė kuro ir važiavo namo. Jau namo kieme jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą. Iškart pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Jam buvo išrašytas šaukimas atvykti į policijos komisariatą 2022-01-25. Automobilį pareigūnai atidavė jo mamai. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, daugiau neturi ką papasakoti, (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, kad 2022-01-24 patruliuojant kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato vyresniąja tyrėja A. K. tarnybiniu automobiliu ,,Seat" borto Nr. V1605, iš VPK OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad pranešėja matė vyrą, kuris PC (duomenys neskelbtini) nusipirko mažą degtinės buteliuką, jį išgėręs sėdo į automobilį ,,Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Reaguodami į pranešimą, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kiemą sustabdė minėtą automobilį. Priėjus prie vairuotojo durelių už vairo sėdėjo vyras. Keleivio vietoje sėdėjo moteris, iš pažiūros atrodė blaivi. Paprašė vairuotojo užgesinti variklį ir atiduoti raktelius jam. Patikrinęs vyro dokumentus nustatė, kad tai G. K.. Paklausė vyro, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo prieš 10 minučių. Vyras atrodė neblaivus, sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Nuėjo iki tarnybinio automobilio ir pasiėmė alkotesterį. Pirmu pūtimu vyras įpūtė 3.53 prom., o antru po 15 minučių - 3.48 prom. girtumas. Vyrui išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą 2022-01-25. Taip pat buvo nustatyta, kad automobilis priklauso ne G. K., o jo mamai. Kadangi automobilis buvo sustabdytas kieme, todėl automobilis į saugomą aikštelę vežamas nebuvo, jis buvo paliktas namo kieme, o rakteliai atiduoti mamai pagal pakvitavimą. Taip pat nori paminėti, kad patikrino duomenų bazes ir nustatė, kad asmuo ankščiau nėra teistas dėl vairavimo neblaiviam, todėl taip pat ir dėl šios priežasties automobilis į aikštelę vežamas nebuvo. Daugiau nieko papasakoti negali, (b. l. 18).

Tarnybinis pranešimas - patruliuojant kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato vyresniąja tyrėja A. K. tarnybiniu automobiliu ,,Seat“ borto Nr. V1605, iš VPK OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad pranešėja matė vyrą, kuris PC (duomenys neskelbtini) nusipirko mažą degtinės buteliuką, jį išgėręs sėdo į automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Dirbant pagal įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis ,,Toyota“ (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vyriškio girtumą, pirmu pūtimu 15.07 val. jam nustatytas 3.53 prom. (be paklaidos girtumas), antru pūtimu 15.22 val., nustatytas 3,48 girtumas (be paklaidos). Įvykis filmuotas BODY 1610 ir BODY 1608, (b. l. 11).

Neblaivumo nustatymo aktas - 2022-01-24 pirmu pūtimu 15.07 val. G. K. nustatytas 3.53 prom. (be paklaidos girtumas), antru pūtimu 15.22 val., nustatytas 3.48 girtumas (be paklaidos), (b. l. 25).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr.ARKL-0759 pažymoje nurodyta, kad alkotesteris metrologiškai yra patikrintas, galiojimo laikas iki 2022-05-05, (b. l. 22).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuotas automobilis “Toyota”, v/n (duomenys neskelbtini), (b. l. 29-34).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota”, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis „Toyota“ vertė su PVM 2740 Eur (b. l. 42).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, G. K., 2022-01-24 apie 15:07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu savo elgesiu G. K. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros kortelės informacija, priverstinio transporto priemonės nuvežimo protokolas, liudytojo G. L. parodymai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, G. K. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad G. K. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas G. K. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos sūnų pagal laidavimą ir perduoti G. K. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant ją charakterizuojančius duomenis (b. l. 114; 115-119).

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. prašė perduoti jos sūnų G. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad su sūnumi bendrauja normaliai. Jis yra dirbantis, prisideda prie būsto išlaikymo, moka abu per pusę už butą. Namų ūkyje atlieka vyriškus darbus. Po darbo į namus grįžta laiku, blaivas. Gražiai bendrauja su savo vaikais. Suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Tiki, jog sūnus, daugiau tokių klaidų nebepadarys, nes yra darbštus ir tvarkingas žmogus, nepiktnaudžiauja alkoholiu.

Kaltinamasis G. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra (duomenys neskelbtini), oficialiai dirba (b. l. 75), bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 82), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tris kartus, baudos sumokėtos (b. l. 78-80), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 113). Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti pagal galimos laiduotojos G. K. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo mama. Iš šioje baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog penkerių metų laikotarpyje ji vieną karta bausta administracine tvarka (b. l. 117-118), neteista (b. l. 119), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, pensininkė (b. l. 119). G. K. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi kartu gyvena ir jis klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad G. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamojo G. K. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad G. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 3,48 promilių neblaivumas, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu G. K. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad G. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis „Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – G. K. (b. l. 41), t. y. nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo motinai, kuri nežinojo, jog jos turtas bus panaudotas nusikaltimo darymui ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamojo G. K. valstybės naudai išieškotina automobilio „Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 42)) – 2740 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog išieškotina automobilio vertė yra gana didelė, spręstina, kad yra pagrindas suteikti galimybę G. K. sumokėti paskirtą sumą savanoriškai, terminą pratęsiant 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas bei dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 54-56; 57-59; 60-62), panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. K. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Bylą nagrinėjant teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 28 d. ir 2022 m. vasario 11 d. pažymos dėl teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam G. K. baudžiamojoje byloje, išlaidų apskaičiavimo (b. l. 90-93; 105-109). Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. K. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo G. K. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, be to, šiuo nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo G. K. netenkintinas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 25 d., uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialiąją teisę įgyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš G. K. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini))) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2740 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų).

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Išaiškinti G. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti G. K. ir G. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinti G. K., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, (automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą sumą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti paskirtą pinigų sumą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti ją laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.