- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-771-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- A. V. A., S. A.
- Atsakovas
- G. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-771-278/2016 Teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00096-2016-8
2016 m. spalio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. A. ir S. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl sutarties pakeitimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. V. A. ir S. A. nurodė, kad 1992-02-21 sūnaus G. A. vardu, iš Suvieko valstybino ūkio, nupirko gyvenamąjį namą su kt. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje, kuri patvirtinta Zarasų rajono notaro, pirkėju buvo nurodytas G. A., nes jie tikėjo, kad perkamas turtas priklausys tik sūnui, tačiau dabar sužinojo, jog suklydo, nes Zarasų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20- 731/2016 dėl sūnaus G. A. santuokos nutraukimo. Teigė, jog sūnus nurodė, kad jis su žmona dalinasi ir pilnai jų lėšomis nupirktus pastatus.
2. Prašė teismą pakeisti 1992 metų vasario 21 d. sutarties, sudarytos A. G. vardu, įrašą „G. A., A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas pirkėju“ į „A. V. A., V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinami pirkėjais“ ir perkelti A. V. A. ir S. A. pirkėjo teises ir pareigas; pripažinti jiems bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į 151,09 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su rūsiu, veranda, priestatu (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvartą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas 127,76 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė A. V. A. ir S. A. terminą iki 2016 m. birželio 9 d. pašalinti ieškinio trūkumus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovams yra žinoma apie Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-20-731/2016, kurioje sprendžiamas M. A. ir G. A. santuokos nutraukimo klausimas bei santuokos metu įgyto turto, tame tarpe ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. Konstatavo, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei nuosavybės pripažinimo ieškovai pareiškė tik G. A., o M. A. į bylą atsakove netraukta. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad į bylą turi būti įtrauktas naujas atsakovas – M. A., o ieškovai turėtų pateikti naują ieškinį nei atitinkamą kiekį jo ir jo priedų kopijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai A. V. A. ir S. A. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nutartį.
6. Nurodo, kad M. A. 1992-02-21 pirkimo – pardavimo sutarties sudaryme nedalyvavo, todėl ją į bylą įtraukia trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo M. A. prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti.
8. Nurodo, kad ji turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes ginčo namas su ūkio pastatais buvo įsigytas jos ir G. A. santuokos metu, todėl yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus, todėl, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose bei CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus.
11. Iš CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui matyti, kad ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Tik nustatęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Tačiau konstatuotina, jog ne visi procesinio dokumento trūkumai yra pagrindas taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, o pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties.
12. Aukščiau minėtas CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs yra su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 str.) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 str.). CPK 45 straipsnio nuostatos nustato, jog teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu suteikiama tik ieškovui, todėl ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas bylą nagrinėja iš esmės, o nusprendęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, iki baigiamųjų kalbų savo iniciatyva gali juos įtraukti dalyvauti byloje (CPK 47 str. 1 d.).
13. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį argumentavimą, darytina išvada, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje nustatęs, jog reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, ar atsakovais turi būti keli asmenys, negali tokio ieškinio nepriimti nagrinėti ar įpareigoti ieškovą pasirinkti būtent teismo nurodytą atsakovą.
14. Iš bylos duomenų matyti, jog reikšdami ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir kt. reikalavimų, ieškovai A.V. A. ir S. A. atsakovu nurodė G. A.. Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus ir į bylą įtraukti atsakove M. A., nes kitų ieškinio trūkumų nenustatė, o ieškinio priėmimo stadijoje teismui nesuteikta teisė siūlyti ieškovams į bylą įtraukti kitus asmenis. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2016-06-01 ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, trečiuoju asmeniu nurodydami M. A. (b.l. 37-39).
15. Kadangi priimant A.V. A. ir S. A. ieškinį atsakovui G. A. teismui nebuvo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.