Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. 2016 m. sausio – vasario mėn., sekmadienį, apie 12-13 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytaus mieste važiuojant automobiliu, tyčia savo šeimos nariui – sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. sudavė smūgį kumščiu į kairį žandą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), esančiame garažo bokse Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė sūnui E. B. ne mažiau 3 smūgius kumščiu ir spyrė ne mažiau 3-4 kartus į įvairias kūno vietas, ir, panaudodamas psichinę prievartą, uždarė į garaže esantį tamsų rūsį, kur jį laikė iki 15 min., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą.

Taip pat, jis 2016-03-20 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį smilkinį savo šeimos nariui - sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų prisipažino ir paaiškino, kad su E. motina yra išsituokęs, su vaiku teismo procesiniu dokumentu yra nustatyta bendravimo tvarka, todėl jis bendraudavo su sūnumi, pasiimdavo savaitgaliais į savo namus. Pamena, kad žiemą jam paskambinusi E. motina papasakojo, jog sūnus neklauso, nelanko pamokų, yra grubus, atsikalbinėja, todėl liepė pasiimti sūnų auginti pas save. Kadangi motina ir anksčiau yra skundusis dėl sūnaus netinkamo elgesio, sugalvojo sūnų pagąsdinti. Nusivežęs į garažą, garsiai paleido muziką, kad kaimynai neišgirstų kas vyksta, tada pradėjo stumdyti sūnų, keletą kartų įspyrė jam, tačiau smūgiai buvo daugiau simboliniai, skirti tam, kad jis išsigąstų, vėliau, atidaręs rūsio dangtį, liepė sūnui ten lipti ir pasakė, kad jis privalės sėdėti visą dieną, jog suprastų ką daro blogai. Uždaręs rūsio dangtį, sūnų tamsoje laikė apie 10 minučių. Kai sūnų iš rūsio išleido, berniukas verkė, buvo išsigandęs. Mano, kad toks auklėjimo būdas yra veiksmingas, nes sūnus po šio įvykio klausė motinos, nepraleidinėjo pamokų. Jaučiasi pažeidęs įstatymą, tačiau mano, kad moraliai nėra nusikaltęs, nes toks vaiko auklėjimo būdas jam yra priimtinas ir veiksmingas. Kovo 20 dieną sūnus lankėsi jo namuose, kuriuose gyvena su naujai sukurta šeima. Jis sūnui buvo davęs kompiuterį, kuriuo sūnus žaidė apie valandą laiko. Po to dar leido pažaisti apie 10 minučių ir pasakė, kad pakaks bei paaiškino sūnui, kokią žalą jo sveikatai daro kompiuteriniai žaidimai, liepė paskaityti jo surastą informaciją apie blogą poveikį. Tačiau sūnus, jo neklausė, apie 12 val. pasakė, kad nori namo ir pradėjo rengtis. Tuomet jis atėmė sūnaus kelnes ir pasakė, kad jis dabar namo neis, o eis tada, kai tėvas jį leis. Kadangi sūnus neklausė ir toliau rengėsi drabužius, tada ranka jam trinktelėjo į kaktą. Mano, kad persistengė, nes iššoko guzas. Mano, kad abu kartus sūnus labiau jautė išgąstį nei fizinį skausmą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad sūnus jokios žalos nepatyrė, galėtų atlyginti vieną arba dešimt eurų. Vaiko mušimas yra kraštutinė auklėjimo priemonė, tačiau ji yra gera ir veiksminga, todėl nesigaili, kad tokiu būdu auklėjo savo sūnų.

Kaltinamasis D. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė paaiškinimus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjęs E. B. parodė, kad sausio - vasario mėn. tiksliai laiko nepamena, paskambinęs tėtis pasakė, kad nori pakalbėti. Apie 12-13 val. su savo mašina nusivežė į garažą. Važiuojant sakė, kad muš. Dar važiuojant į garažą, automobilyje jis trenkė kumščiu į kairį žandą. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo. Važiuojant tėtis pasakė, kad kai nuvažiuos į garažą, gaus vėl. Atvykus, tėtis uždarė garažo duris, įjungė muziką ir jį spardė apie 4 min. Kumščiu trenkė į dešinį žandą. Kuomet suklupo, kumščiu trenkė į kairį šoną, o parkritus kniūbsčiam, spardė 3-4 kartus, pataikė į šoną ir ranką. Kuomet jis stojosi, trenkė dar ir paėmęs už žasto, nutempė į mažesnį sandėliuką po garažu, kur prabuvo 10-15 min. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, verkė, buvo išsigandęs. Po to tėtis išvedė jį iš sandėliuko ir liepė skambinti mamai ir pasakyti, kad bus geras kaip angelas. Apie šį įvykį mamai papasakojo praėjus maždaug dvejoms savaitėms. Antrą kartą kai tėtis sumušė, buvo jo namuose. Tėtis liepė parodyti Facebook, susirašė draugų adresus. Tada jis tėčiui pasakė, kad jam atsibodo ir jis eis namo. Pradėjus rengtis, tėtis kaire ranka paėmė jo galvą už viršugalvio, o kita trenkė virš dešinės akies į kaktą. Smarkiai trenkė, po to nuvedė už rankos į kambarį ir nustūmė ant lovos. Jam taip gulint ir verkiant grįžo tėčio sutuoktinė ir paklausė kas atsitiko. Tada tėvas jam liepė važiuoti namo. Kadangi namuose jam skaudėjo, išsiėmė ledo ir bandė šaldyti gumbą. Tai pamačiusi mama iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau tėtis jam liepdavęs daryti po 200 pritūpimų (b. l. 38-39).

Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-19 apie 20 val. sūnus E. lankėsi pas tėtį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir žadėjo su juo praleisti savaitgalį. Kovo 20 d. apie 12.28 val. paskambino sūnus ir paklausė, ar gali grįžti namo. Netrukus grįžo sūnus verkdamas ir užsidarė kambaryje, liepė nelįsti. Netrukus išėjęs sūnus skundėsi galvos skausmu, prie kaktos (dešinio smilkinio) dėjo ledą. Pradėjus klausinėti, sūnus paaiškino, kad tėtis reikalavo prisijungimo duomenų prie jo asmeninio profilio Facebook, norėjo pažiūrėti jo draugus, su kuo susirašinėja ir pan. Sūnus atsisakė ir pareiškė, kad eis namo. Tada supykęs tėvas, atėjęs į koridorių, kuriame rengėsi sūnus, sudavė smūgį kumščiu į kaktą. Matėsi, kad buvo iškilęs guzas, paraudimas. Dėl tokio tėvo elgesio sūnus buvo susierzinęs, išsigandęs. Kadangi šis tėvo smurtas prieš sūnų pasikartojo, apie tai pranešė policijai. Dėl šios nusikalstamos veikos sūnui buvo padaryta fizinė ir moralinė žala. Sūnaus interesais dėl patirtos neturtinės žalos reiškia 10 000 eurų civilinį ieškinį (b. l. 47-48).

Teisminio nagrinėjimo metu civilinė ieškovė I. B. nurodė, kad sutinka jog vaiko interesais būtų priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš Alytaus AVPK VTS I-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad 2016-03-20 buvo gautas pranešimas apie tai, jog į namus grįžo sumuštas nepilnametis E. B., kuris svečiavosi pas tėvą D. B.. E. B. veide užfiksuota vizualiai matoma kraujosruva (b. l. 11-14)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 296/2016 (06), nurodyta, kad įvertinus byloje esančius duomenis, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. 1. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Kaltinamasis du kartus vartojo fizinę bei psichinę prievartą prieš savo nepilnametį sūnų E. B., gimusį 2001 m., todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka. Dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas. Taip pat, įvertinama ir tai, kad kaltinamasis nekritiškas savo nusikalstamų veikų atžvilgiu, turi įdingai suformuotas auklėjimo nuostatas savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kurių neketina atsisakyti ir ateityje, bet kokios rūšies smurtinio pobūdžio veiksmus traktuoja kaip tinkamą priemonę siekiant vaiko auklėjimo tikslų, todėl nesijaučia nusikaltęs, o tik pažeidęs šalyje galiojančius įstatymus. Todėl įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į smurtinių nusikaltimų darymą, D. B. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat taikytinos BK 64¹ str. nuostatos, nes byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę.

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. interesus ginanti ir nepilnametį sūnų atstovaujanti įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė I. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti 1000 eurų sūnui neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nepilnamečiam E. fizinį skausmą, išgyvenimus, moralinę skriaudą, vaikas dėl tėvo smurto šeimoje pasijautė nesaugus, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus. Ieškinys tenkinamas visiškai. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip nesunkios, dėl jų nukentėjusiajam neatsirado sunkių pasekmių, tačiau nepilnametis nukentėjusysis E. B. dėl kaltinamojo panaudoto psichinio bei fizinio smurto kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, baimę, nusikaltimai vyko artimoje aplinkoje, kur vaikas turi jaustis visiškai saugus. Dėl patirtų išgyvenimų, E. B. lanko pedagoginę psichologinę tarnybą, kurioje siekiama normalizuoti vaiko emocinę būseną po patirto streso. N. E. emocinė būsena stabilizuojasi, tačiau psichologinė pagalba tęsiama toliau (b. l. 29). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, nusikalstamų veiksmų pasekmes, tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis 2016-03-20 buvo laikinai sulaikytas, paleistas – 2016-03-21 (b. l. 69, 70), laikino sulaikymo para įskaitytina į bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

-pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2016 m. sausio – vasario mėnesį E. B. fizinio skausmo sukėlimo- laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

-pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2016 m. kovo 20 d. E. B. fizinio skausmo sukėlimo - laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti D. B. nubaustu laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį D. B. bausmės atlikimo metu per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-20 iki 2016-03-21 (viena para), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės I. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. B. E. B. 1000 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.