Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)UAB „Mano būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Mano būstas Neris“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10įsakymu buvo patenkintas ADB „CompensaViennaInsurance Group“ pareiškimas ir iš UAB „Mano būstas Neris“ priteista skola – 629,48 Eur, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-10) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei 9 Eur bylinėjimosi išlaidos.

3. Atsakovas paaiškino, kadieškovas neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes:neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko,nenustatė ir neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų už atliktą remontą. Atkreipė dėmesį, kad įvykio priežastys grindžiamos išimtinai ieškovo darbuotojų, kurie nėraspecialistai/ekspertai,paaiškinimais. Atsakovui neaišku, ar atliekant draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimą, nustatant žalos dydį, dalyvavo atsakovo specialistai. Išdėstė poziciją, jog ieškovas,tinkamai neištyręs draudžiamojo įvykio aplinkybių, prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yratrūkęs lietaus nuotekų vamzdis, ar vamzdis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar vamzdis akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas iratsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu; nėra pateikti duomenys apie tai, kaip vamzdis nulėmė žalos atsiradimą, apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Atkreipė dėmesį, kad nėra užfiksuotas apliejimo židinys. Abejoja apskaičiuotos žalos dydžio sumos teisingumu ir mano, kad šias abejones turi pareigą pašalinti ieškovas, taip pat pateikti informaciją apie buto būklę iki draudžiamojo įvykio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.Apeliantasnurodo, kad ieškovas reikalavo žalos atlyginimo, už, jo manymu, nustatytą draudžiamąjį įvykį, kuris įvyko 2021-07-06. Teigia, jog ieškovas neištyrė visų būtinų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog 2021-07-06 įvyko draudžiamasis įvykis ir buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini).Teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nenustatė draudžiamojo2021-07-06 įvykio, skundžiamą sprendimą priėmė, pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas – išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų.

13. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo teiktų įrodymų, kad atsakovas vykdė jam teisės aktų priskirtas pareigas – atsakovas pateikė darbų priėmimo aktą, bei nurodė, jog jam, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui buvo žinoma ši lietaus nuotekų sistemos problema ir jis visais įmanomais būdais bandė išsiaiškinti pratekėjimo priežastį. Pažymėjo, jog tik atlikus išsamią apžiūrą ir išsiaiškinus pratekėjimo priežastį, 2021-05-17 buvo atlikti įlajos ir vamzdžio dalies keitimas, sienos išdaužymas, ir apdailos atstatymas per du aukštus. Tačiau teismas šių esmingų bylai aplinkybių netyrė ir apie jas nepasisakė sprendime. Sprendimą priėmęs teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus – šalių dispozytivo, ieškovo pareigos įrodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, sprendimą pagrįsdamas prielaidomis.

14. Atsakovas laikosi pozicijos, kad administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektų, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti, tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovui deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu gali būti taikoma, esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms, t. y., tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovas neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų. Ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovui nustatytos pareigos. Tačiau ieškovas apsiribojo konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovas buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Ieškovas neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas ir kaip tie neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su žala. Teismas privalėjo nustatyti priežastinį ryšį konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų su konkretaus 2021-07-06 draudžiamojo įvykio metupadaryta žala. Sprendime teismas šios pareigos neįvykdė. Nėra duomenų, kad butas nuo 2019 metų buvo veikiamas drėgmės, nėra duomenų dėl kokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų kilo žala.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundasatmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas atsakingu už kilusią žalą. Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis, kaip administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK)6.1015straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.CK6.1015straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK6.245 straipsnio 4 dalis,6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovui. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

20. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas tinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

21. Ieškovas teigė, kad 2021-07-06 daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo lietvamzdžio buvo apgadintas butas (duomenys neskelbtini). PagalCK4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – irDNSBĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

22. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK4.75straipsnio 1 dalis).CK4.83straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arbaCK4.84straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

23. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603(2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtusCK4.85straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas atlikti ir pareigas vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr.D1-971„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, jų atnaujinimu (remontu) laiku ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

25. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, būdamas namo (duomenys neskelbtini), administratorius/techninis prižiūrėtojas, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą lietvamzdžių funkcionavimą name.

26. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (lietvamzdžių)gedimo, būtent apeliantui atsirado pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti lietvamzdžiusir pan. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo, kaip namo administratoriaus, tinkamą pareigų vykdymą, nepateikė.

27. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas 2021-07-06 buvo informuotas apie 2021 metų vasarą ieškinyje nurodytam butui daromą žalą dėl to, kad per liūtis lietaus vanduo tekėdavo per laiptinės sienas, ėmė sunktis į nurodytą butą, dėl ko buvo suniokotos buto lubos ir sienos. Šis pranešimas patvirtina ir tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius – atsakovas buvo informuotas apie gadinamą turtą. Aplinkybę, kad butui daroma žala patvirtina ieškovo pateiktos nuotraukos. Aplinkybę, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui – atsakovui buvo žinoma apie vandens ir drėgmės daromą žalą butui (duomenys neskelbtini), patvirtina atsakovo pasiūlymų suvestinė. Iš šios suvestinės matyti, kad atsakovas buvo informuotas, jog 2021-05-18 lietaus vanduo užliejo visus keturis namo aukštus, drėksta buto (duomenys neskelbtini), sienos. Atsakovas 2021-06-13 informuotas, kad vanduo teka į buto vidų. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iki draudžiamojo įvykio ėmėsi veiksmų, susijusių su lietvamzdžių priežiūra, remontu, periodine apžiūra, profilaktiniais darbais, teikęs informaciją gyventojams apie lietvamzdžių būklę, defektus ir pan., būtų organizavęs gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimą raštu, nėra.

28. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo 2022-05-23 pateikta nuotrauka ir pranešimai patvirtina, kad apie problemą atsakovui buvo žinoma nuo 2019 metų, o 2020-06-08 pranešimas patvirtina, kad lietaus vandensir drėgmės prasiskverbimo problema nebuvo išspręsta, 2021-05-18, 2021-05-19, 2021-05-23, 2021-06-14 pranešimai patvirtina, kad atsakovas nebuvo pašalinęs lietaus vandens ir drėgmės prasiskverbimo į namo ir buto vidų priežasčių. Kartu su 2021-05-19 pranešimu atsakovui pateiktos nuotraukos apie lietaus daromą žalą ieškinyje nurodytam butui. Vadinasi,nuo 2019 metų atsakovas neatliko veiksmų, kuriais būtų pašalintos buto (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų drėkimo ir užliejimo lietaus vandeniu priežastys.

29. Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad užlietvamzdžių funkcionavimą name, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakingas atsakovas, kaip namo administratorius. Apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl konstatuotina, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio lietvamzdžiais bei jų priežiūra – nulėmė žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovo, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jam tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.Įrodymų vertinimas pagalCPK185straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas, neįvertinus surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

31. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.