Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-719-498-2014

Teisėja Laima Šeputienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00947-2013-0

2014 m. lapkričio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, nuteistojo E. Ž. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė E. Ž. skirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. ir D. K. nuteisti už tai, kad jie 2013 m. gruodžio 28 d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sugadindami vairuotojo durelių bei užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti V. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) melsvos spalvos, 500 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo užvesti automobilio.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas patikriną tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su E. Ž. nuteisimu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. Ž. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepilnamečiui, įtvirtintų BK 54, 80-81, 90-91 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Ž. pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad E. Ž. yra moksleivis, teisiamas ketvirtą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. E. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo, anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusį teistumą. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo didesnį E. Ž. asmens ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė per griežtą bausmę, nes subendrino bausmes neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto skundo argumentu sutinka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-08-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu buvo subendrinta su bausme, paskirta 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2012-06-20 nuosprendį. Minėtu 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. Ž. paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į šią bausmę įskaitant kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-10-18 iki 2012-04-16 ir bausmės laiką, atliktą pagal 2012-03-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį (30 parų arešto). Tokiu būdu, bausmės pabaiga pagal 2012-08-03 nuosprendį buvo 2014-10-05, o neatliktos bausmės dalis pagal 2012-08-03 nuosprendį Kauno apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžio priėmimo dienai buvo 4 mėnesiai 2 dienos.

Kaip jau buvo minėta, 2014-06-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. Ž. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pagrindu subendrinta su bausme, paskirta 2012-08-03 nuosprendžiu, pridedant prie 10 mėnesių laisvės atėmimo 7 mėnesius laisvės atėmimo. Nustačius, kad neatlikta bausmės pagal 2012-08-03 nuosprendį dalis buvo mažesnė nei 7 mėnesiai laisvės atėmimo, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014-06-20 nuosprendį, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Dėl minėtų aplinkybių 2014-06-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas, 2014-06-20 nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu bendrintina su neatliktos bausmės, neatliktos pagal 2012-08-03 nuosprendį, dalimi, kuri sudaro 4 mėnesiai 2 dienos, prie paskirtos bausmės pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. Ž., išlaidas iki 2014 m. spalio 15 d. sudaro 30 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktame Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.

nutaria:

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

panaikinti nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės paskyrimo ir šią dalį išdėstyti taip:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su neatlikta bausmės, paskirtos 2012 m. rugpjūčio 3 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi, galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 30 Lt, iš nuteistojo E. Ž. nepriteisti.