Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-612-305/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
2-612-305/2014
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00363-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. J.
Civilinė byla Nr. 2-612-305/2014Proceso Nr. 2-53-3-00363-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2; 44.5.2.1; 99.5; 99.7; 116.4
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-612-305/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 714,33 Lt žalos atlyginimo, 5 % metines procesines palūkanas ir 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad 2013-01-19 (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 714,33 Lt draudimo išmoką. 2013-01-19 žala padaryta dėl transporto priemonės FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. J. kaltės, kuris atidarydamas dureles apgadino transporto priemonės VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairį šoną (b.l. 4). Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovo atsiliepime nurodytų motyvų nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti žalą, ieškovo ir atsakovo draudimo santykiai nesieja, draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymi, kad nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 Nr. 120/ 2000-04-14 Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina (b.l. 41-42).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Visų pirma, atsakovas teigia, kad jo veiksmais nebuvo padaryta jokia žala, o dėl nuostolių kilimo yra kalta turgavietėje greta jo automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Atsakovas nurodo, kad 2013-01-19 jam stovint bei prekiaujant turgavietėje, atvyko bei gretimai prie pat jo automobilio sustojo kitas automobilis, kurio vairuotojai jis pasakė, kad patrauktų kiek toliau, nes atidarant duris gali būti kliudomas greta stovintis automobilis. Ji nesutiko ir automobilį paliko toje pat vietoje. Vėliau, vykstant prekybai bei esant dideliam vėjui, jam nešant prekes, vėjas atidarė jo automobilio duris, kurios kliudė gretimai stovėjusį automobilį VW. Tačiau kontaktas buvo visiškai nežymus ir apgadinimų praktiškai nebuvo padaryta. Nežiūrint to, buvo užpildyta įvykio deklaracija, kurioje kaltu dėl žalos padarymo prisipažino jis (atsakovas), nors savo kaltės neįžvelgia, nes būtent VW automobilio vairuotoja, nežiūrėdama į jo perspėjimą apie galimus apgadinimus, automobilį pastatė visiškai greta. Atsakovas taip pat nesutinka dėl žalos dydžio. Jis nemano, kad sužalojimas buvo toks didelis, kad jo remontas kainuotų 714,33 Lt. Jis mano, kad žalos dydžio nustatymui turėjo būti kviečiamas nepriklausomas ekspertas, o ne draudimo įmonės darbuotojas, kuris žalą paskaičiavo taip, kad ji apimtų ne tik remontą, bet ir žymiai didesnį pelną iš to. Atsakovas nurodo, kad pagal Draudimo įstatymo nuostatas jis turi teisę dalyvauti žalos nustatymo procedūroje, tačiau nebuvo kviečiamas, todėl neturėjo teisės dalyvauti ir pareikšti savo pozicijos dėl žalos dydžio. Ieškovas taip pat mano, kad buvo praleistas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra ir turi būti siejamas su draudimo teisniais santykiais, kadangi žala apgadinto automobilio savininkui buvo atlyginta remiantis AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškojo draudimo (Kasko) sutartimi. Draudimo įstatymo nuostatomis ieškovas remiasi reikalaudamas regreso teise išsireikalauti nuostolius iš juos sukėlusio asmens, kai šie nuostoliai yra padengti žalą patyrusiam asmeniui. Pats įvykis, dėl kurio padarytos žalos keliamas reikalavimas, yra įvykęs 2013-01-19, tuo tarpu ieškinys yra datuojamas 2014-03-04, t.y. nuo įvykio buvo praėję vieneri metai bei pusantro mėnesio. Kokių nors aplinkybių, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybės pateikti ieškinį vienerių metų termino ribose, nėra ir ieškovas jų nėra nurodęs. Todėl nėra pagrindų, dėl kurių teismas neturėtų taikyti senaties termino ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2013-01-19 (duomenys neskelbtini) atsakovas, atidarydamas savo automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, kliudė ir apgadino kito automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairį šoną. Šias aplinkybes be ieškovo ieškinyje esančių paaiškinimų (b.l. 4) įrodo eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad įvykyje dalyvavo 2 transporto priemonės FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti atsakovui V. J., ir VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti L. K. (b.l. 15), nubraižyta įvykio schema, kurioje pavaizduota, kad automobilis FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudo kito automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairį šoną, nurodyta, kad padaryti apgadinimai automobiliui VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kaltę dėl to pripažįsta atsakovas, deklaracija pasirašyta atsakovo ir L. K. (b.l. 9); transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame skiltyje „Remontuojamos dalys“ nurodyta „K.p. centr. šoninė“, t.y. kairės pusės centrinė šoninė“ (b.l. 7). Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodo kitokias įvykio aplinkybes – kad jo automobilio dureles atidarė vėjas – ir dėl to savo kaltę neigia (b.l. 34), tačiau savo teiginiams patvirtinti atsakovas jokių įrodymų nepateikia, jo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (minėtai eismo įvykio deklaracijai, kurią atsakovas yra pasirašęs, taip išreikšdamas savo sutikimą su deklaracijoje esančiais duomenimis), galų gale, atsakovas nė nebando paaiškinti, kodėl gi jis pildydamas eismo įvykio deklaraciją savo kaltę pripažino, jei iš tiesų, kaip teigia, nebuvo kaltas. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti savo nurodytą aplinkybę – kad jo automobilio dureles atidarė vėjas, – tačiau, kaip minėta, atsakovas jokių įrodymų dėl to nėra pateikęs. Dėl to tikėti atsakovo paaiškinimais, teismas nemato pagrindo.

Ieškovas L. K. padarytą žalą dėl jos automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo įvertino 714,33 Lt (b.l. 4). Atsakovas su ieškovo žalos įvertinimu nesutinka, jo teigimu, automobilių kontaktas buvo visiškai nežymus ir apgadinimų praktiškai nebuvo padaryta, todėl, jo nuomone, nurodyta remonto kaina (714,33 Lt) yra per didelė (b.l. 34). Tačiau teismo vertinimu, atsakovas jokių pagrįstų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad apskaičiuota žala yra aiškiai per didelė (pvz., duomenų apie atitinkamų remonto darbų kainos rinkoje vidurkį ar pan.), nepateikia (nors pagal minėtą CPK 178 straipsnio nuostatą savo teiginiams patvirtinti įrodymus pateikti privalo). Žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti: šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų ir darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius (b.l. 22-24). Kaip nurodo ieškovas, šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl abejoti naudojantis šia programa apskaičiuotos žalos dydžio teisingumu iš esmės nėra pagrindo. Be to, ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad atsakovas gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus, prašyti byloje skirti prekinę ekspertizę nuostolio dydžiui nustatyti (tokiu atveju ieškovas geranoriškai sutinka pateikti į bylą spalvotas automobilio nuotraukas) (b.l. 41), tačiau atsakovas pageidavimo skirti ekspertizę byloje neišreiškė. Taigi, teismo nuomone, ieškovo į bylą pateiktas dokumentas – žalos sąmata Nr. 1332840 – objektyviai patvirtina žalos dydį, o atsakovas jokių duomenų, kurie leistų suabejoti minėtoje sąmatoje apskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumu, nepateikia, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovo apskaičiuota žala yra per didelė padarytų apgadinimų atžvilgiu, pripažintinas neįrodytu.

Automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO) (b.l. 5, 6). Todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutartį, išmokėjo L. K. 714,33 Lt išmoką automobilio apgandinimu padarytai žalai atlyginti (b.l. 8, 12, 13). Ieškovas pateikė atsakovui rašytines pretenzijas, reikalaudamas kompensuoti išmokėtą 714,33 Lt išmoką (b.l. 11, 16), tačiau atsakovas iki šiol to nėra padaręs.

Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį taip pat yra išsakęs savo nuomonę, kad ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, kad praleistas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams (b.l. 35). Nusprendžiant, ar ieškinio senaties terminas yra/nėra praleistas, būtina teisingai kvalifikuoti tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius.

Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas, atidarydamas savo automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, kliudė ir apgadino kito automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairį šoną; automobilio apgadinimu padarytai žalai atlyginti ieškovas automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei išmokėjo 714,33 Lt draudimo išmoką, kurią dabar reikalauja priteisti iš atsakovo. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, ieškovui atlyginus trečiajam asmeniui (L. K.) atsakovo padarytą žalą (išmokėjus draudimo išmoką), perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo nesieja draudimo teisiniai santykiai (tokie santykiai buvo tarp ieškovo ir L. K.), tarp šalių yra susiklostę deliktinės civilinės atsakomybės santykiai subrogacijos pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs subrogacijos instituto esmę, paskirtį bei taikymo draudimo teisiniuose santykiuose ypatumus: subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą; subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005 AB „Lietuvos draudimas v. UAB „Ergo Lietuva ir UAB „Litranspeda“; 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008 UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“; 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir UAB „BTA draudimas“).

Dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir UAB „BTA draudimas“).

CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, nėra pagrindo, nes, kaip minėta, tarp šalių draudimo teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, tarp jų yra susiklostę deliktinės civilinės atsakomybės santykiai subrogacijos pagrindu. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nagrinėjamu atveju – nuo 2013-01-19. Ieškinys teisme gautas 2014-03-10 (b.l. 4). Taigi įstatymo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovas nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais kitiems asmenims nepadarytų žalos: neatsargiai atidarydamas savo automobilio dureles kliudė kitą automobilį, kurį apgadino, taip minėto automobilio savininkui padarydamas 714,33 Lt žalą, kurią atlygino ieškovas, išmokėdamas tokio dydžio draudimo išmoką. Taigi, tarp atsakovo veiksmų ir trečiojo asmens turtui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, įstojo vietoje nukentėjusio trečiojo asmens ir įgijo šio asmens teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje (subrogacija), todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą 714,33 Lt žalą.

CK 6.248 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas nurodo, kad dėl žalos yra kalta pati automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kadangi ji pati gretimai prie pat jo automobilio pastatė savo automobilį, nors jis pasakė, kad patrauktų kiek toliau, nes atidarant duris gali būti kliudomas greta stovintis automobilis, tačiau ji nesutiko ir automobilį paliko toje pat vietoje (b.l. 34). Tačiau atsakovas nėra detalizavęs, kaip arti automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja pastatė savo automobilį šalia jo automobilio, ar buvo aikštelėje automobilių stovėjimo vietų žymėjimas ir ar buvo jo laikytasi bei pan. Jokių įrodymų dėl savo nurodytos aplinkybės atsakovas taip pat nėra pateikęs. Todėl konstatuotina, kad tam, jog pripažinti bent minimalią automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos kaltę dėl įvykusio įvykio, nėra pakankamai duomenų. Atitinkamai nėra pagrindo ir taikyti CK 6.248 str. 4 d. nuostatą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl 714,33 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas – iš atsakovo ieškovui priteistina 714,33 Lt žalos atlyginimas.

Pagal CK 6.37 ir 6.210 str. normas bei ieškovo reikalavimą iš atsakovo turi būti priteistos ir įstatymo nustatytos 5 % metinės palūkanos nuo priteistos sumos (714,33 Lt), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-17) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovo reikalavimu, atsakovui tenka pareiga atlyginti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina – 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) (b.l. 25) (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybė šioje byloje turėjo 43,56 Lt bylinėjimosi išlaidų – teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str., 260 str., 307 str., 310 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 714,33 Lt (septynis šimtus keturiolika litų 33 ct) (206,88 Eur) žalos atlyginimo, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) (20,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, juridinio asmens kodas 110051834, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš atsakovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 43,56 Lt (keturiasdešimt tris litus 56 ct) (12,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus