- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-25
- Bylos Nr.
- A-556-966-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- Uždaros akcinės bendrovės ,,Omnibetas“
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams Vygerdui Jonikai, advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui
atsakovo atstovams Eglei Dervinskienei, Robertui Kvietkovskiui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždaros akcinės bendrovės ,,Omnibetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Uždaros akcinės bendrovės ,,Omnibetas“ skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – ir Komisija) 2005 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2-770 „Dėl lažybų punkto perkėlimo" pranešė UAB „Omnibetas”, kad bendrovė norėdama tęsti lažybų organizavimo veiklą patalpose, esančiose Justiniškių g. 91, Vilniuje, turėtų pirmiausiai pateikti prašymą Komisijai panaikinti 2004 m. sausio 30 d. išduoto leidimo Nr. N-41 galiojimą, vėliau - pateikti naują prašymą ir reikalingus dokumentus lošimo organizavimo leidimui gauti naujose patalpose taip, kaip tai numatyta Azartinių lošimų įstatyme bei Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. N-10 patvirtintoje Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkoje bei pristatyti mokėjimo pavedimo kopiją, patvirtinančią, kad sumokėta valstybės rinkliava už leidimą atidaryti lažybų punktą Justiniškių g. 91, Vilniuje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Omnibetas” su skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 15 d. aktą Nr. 2-770, įpareigojantį bendrovę mokėti rinkliavą už lažybų punkto, esančio Justiniškių g. 91, Vilniuje, vietos keitimą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu raštu nustatyta, jog sutinkamai su Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarka lažybų punktą leidžiama tik steigti arba perkelti. Paaiškino, kad „Justiniškių prekybos centre”, esančiame adresu Justiniškių g. 91, buvo atlikti statybos darbai ir atliktas prekybinės salės perplanavimas. Dėl to pasikeitė šiame prekybos centre pareiškėjo lažybų punkto vieta. Dėl tokio vietos pasikeitimo atsakovas reikalauja pakartotinai mokėti lažybų punkto steigimo rinkliavą, nors šiame prekybos centre Komisija jau yra išdavusi leidimą steigti lažybų punktą (2003 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. N-114).
Pareiškėjo nuomone, susiklosčiusi teismų praktika yra nustačiusi, jog mokesčius gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu. Lažybų punktų steigimo tvarka yra patvirtinta Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu „Dėl totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos patvirtinimo" Nr. 10. Rinkliavą už lažybų punktų steigimą nuo 2005 m. liepos 10 d. nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 850.
Pareiškėjo manymu, reikalaudama mokėti rinkliavą už lažybų punkto vietos keitimą, Komisija nepagrįstai susiaurina mokesčio mokėtojo teises. Teigia, kad Komisijos reikalavimas yra neteisėtas ir prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsniui.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad lažybų punkto vieta Justiniškių prekybos centre iš tiesų pasikeitė ir dabar patalpos yra naujame priestate. Pripažino, kad sutvarkė visus šio lažybų punkto steigimo dokumentus ir sumokėjo rinkliavą. Paaiškino, kad tai padarė todėl, jog lažybų punktas turi veikti, nes kitaip bendrovė patiria nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 33-40) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad dėl to paties ginčo dalyko (įpareigojimo mokėti valstybės rinkliavą už lažybų punktų vietos keitimą) tarp tų pačių šalių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. nutartimi buvo patvirtinta pirmosios instancijos teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.
Atsakovo manymu, pareiškėjas atsakovo poziciją dėl valstybės rinkliavos sumokėjimo už lažybų punktų vietos keitimą žinojo nuo 2004 m. spalio 20 d., tuo tarpu į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas dėl to paties ginčo dalyko kreipėsi tik 2005 m. spalio 5 d. Nuo tariamo teisių pažeidimo praėjo kiek mažiau nei vieneri metai, todėl pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 33 straipsnio l dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Prašė, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 ir 6 punktais administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 2-770 yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad Komisija 2004 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 41 pareiškėjui Justiniškių g. 91, Vilniuje (unikalus pastato Nr. 1098-7007-0018, patalpos indeksas 1-3) leido steigti lažybų punktą. 2005 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas gavo pareiškėjo prašymą nurodyti, ar bus galima perkelti lažybų punktą iš vienos vietos į kitą tame pačiame prekybos centre nemokant 2000 Lt valstybės rinkliavos už punkto steigimą. Komisija 2005 m. rugsėjo 15 d. raštu atsakė pareiškėjui. Atsakovo manymu, šis atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atitinka Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio l ir 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio l dalį, 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 nuostatas, Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 4, 5, 6, 12, 13 dalis, 25 straipsnio 2 dalį, Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 10 nuostatas, kitų teisės aktų, apibrėžiančių patalpos sąvoką, nuostatas (Civilinio kodekso 1.97, 1.98, 4.2, 4.253 straipsnius, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymus, Adresų formavimo taisykles).
Atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2005 m. rugpjūčio 29 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėjas prašė paaiškinti, ar reikės mokėti rinkliavą už lažybų punkto perkėlimą ir neprašė išduoti leidimo steigti lažybų punktą, o atsakovas išsamiai atsakė į užduotą klausimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su prašymu „Justiniškių" prekybos centre, esančiame Justiniškių g. 91, Vilniuje, išduoti leidimą steigti lažybų punktą naujoje vietoje ir Komisija leidimą steigti lažybų punktą naujoje vietoje išdavė. Iš šių faktų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas ketino steigti ir gavo leidimą steigti lažybų punktą naujoje vietoje (patalpoje), tai patvirtina Komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 198, nors naujos vietos (patalpos) adresas ir patalpos indeksas sutapo su anksčiau išduotu leidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 105- 108) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas priteisė atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos naudai iš pareiškėjo UAB ,,Omnibetas“ 9,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ginčo dalykas byloje yra atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atsakymas į pareiškėjo UAB „Omnibetas” prašymą nurodyti, ar jų aprašytu atveju bus galima perkelti lažybų punktą iš vienos vietos į kitą tame pačiame prekybos centre nemokant 2000 Lt rinkliavos už lažybų punkto steigimą. Nors ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, tačiau iš esmės jis įpareigojo pareiškėją veikti būtent tokiu būdu, kaip nurodė Komisija, nes juo Komisija iš esmės atsisakė įteisinti lažybų punkto perkėlimą. Kadangi pareiškėjas atliko visus Komisijos atsakyme nurodytus veiksmus ir gavo leidimą steigti lažybų punktą naujoje vietoje Justiniškių prekybos centre, taigi sumokėjo ginčijamą rinkliavą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui atsakovas davė išsamų ir teisingą atsakymą į jo paklausimą, kuriuo pareiškėjas galėjo tinkamai vadovautis steigdamas lažybų punktą naujoje vietoje.
Teismas nurodė, kad į atsakovo kompetenciją (Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 patvirtinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatai) įeina tik informavimas, kaip pagal galiojančius teisės aktus gali būti perkeliamas lažybų punktas - senąjį likviduojant ir steigiant naują. Rinkliavų mokėjimas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15, 23 dalis, 13 straipsnį, 66 straipsnio l dalį yra mokesčio mokėtojo pareiga valstybei ir susijęs su mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus santykiais. Jeigu pareiškėjas įsitikinęs, kad rinkliavą sumokėjo nepagrįstai, jis turi kreiptis į mokesčių administratorių dėl rinkliavos grąžinimo ar įskaitymo į kitus mokesčius.
Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui suteikė teisingą informaciją apie negalimumą perkelti lažybų punktą į kitą vietą. Azartinių lošimų įstatyme nėra nuostatos apie galimybę išduoti leidimą perkelti lažybų punktą. Komisijai įstatymu deleguota teisė tik nustatyti lažybų punktų steigimo tvarką. Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 10 (pakeitimai 2003 m. spalio 17 d., 2004 m. vasario 13 d.) nustatyta lažybų punktų steigimo tvarka. Tiek iš minėtos tvarkos, tiek iš Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio l dalies, 10 dalies, 12 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 5 dalies, 18 straipsnio l dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad steigiant lažybų punktus didelę reikšmę turi šio punkto steigimo konkreti vieta, jos pobūdis, tiesioginio ryšio sistemos buvimas ir pan. Visas šias aplinkybes patikrinti gavus prašymą steigti lažybų punktą įpareigota Komisija. Ir tik nustačiusi, kad lažybų punkto vieta atitinka Azartinių lošimų įstatyme keliamus reikalavimus, Komisija išduoda leidimą steigti lažybų punktą. Tik po leidimo išdavimo Komisija turi pagrindą kontroliuoti, ar lažybų punkto veikloje nepažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Kadangi apie lažybų punkto perkėlimą teisės aktai nekalba, tai atsakovas pagrįstai informavo ir po to pagrįstai reikalavo vieną lažybų punktą uždaryti ir steigti naują.
Teismas nurodė, kad atsakovo prašymai administracinę bylą nutraukti vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 ir 6 punktais nepagrįsti, nes nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nėra teismo nutarties priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo. Tai patvirtina ankstesnio pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėjimo medžiaga Nr. 623, 2005 m. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą skundų padavimo terminą. Pareiškėjas skundžia atsakovo 2005 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2-770, skundas teismui įteiktas 2005 m. rugsėjo 23 d., t. y. nepraleidus įstatymuose nustatyto termino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Omnibetas” apeliaciniu skundu (b. l. 111-112) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 15 d. aktą Nr. 2-770.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas pažeidžia materialinės teisės normas, nukrypsta nuo Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos administracinių teismų praktikos.
Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Azartinių lošimų įstatymo 25 straipsniu, nepagrįstai susiaurino Komisijos kompetencijos ribas nurodydamas, jog Komisijai įstatymu deleguota teisė tik išduoti leidimus lošimų namams. Sutinkamai su Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų 2001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 739, 5.4 punktu, Komisija ir išduoda, ir papildo, ir pakeičia leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba azartinių lošimų namus (kazino), o taip pat ir panaikina jų galiojimą. Vadovaujantis minėtų nuostatų 5.2 punktu, Komisija nagrinėja dokumentus, kurių reikia leidimams atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino) išduoti. Už vieną iš Komisijos teikiamų paslaugų - leidimo išdavimą – rinkliava nustatyta tik nuo 2004 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 10. Už kitas Komisijos paslaugas, t. y. leidimų papildymus, pakeitimus ar panaikinimus - rinkliava iki šiol nėra nustatyta.
Pareiškėjas nurodo, kad pasikeitus bendrovės lažybų punkto vietai pastate, esančiame Justiniškių g. 91, Vilniuje, Komisija atsisakė teikti paslaugą - pakeisti leidimą, išduotą 2003 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos nutarimu Nr. N-114, nurodydama, jog teiks tik leidimo išdavimo paslaugą, už kurią nustatyta valstybės rinkliava.
Pareiškėjas pažymi, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-282-05 suformuotoje praktikoje, nurodė, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio mokėtojas, mokesčio bazė, mokesčio dydžiai (tarifai), mokesčio lengvatos, baudos ir delspinigiai gali būti nustatomi tik įstatymu, o pagal šio įstatymo 19 straipsnio l dalį mokesčio mokėtojas moka tik mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai negali nustatyti kitokio, nei įstatymo nustatytas, teisinio reguliavimo. Poįstatyminiais teisės aktais negali būti susiaurinama mokesčio mokėtojo turimų teisių apimtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 120-123) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad iš Azartinių lošimų įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog leidimas atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino) gali būti pakeistas tik pertvarkant automatų ar bingo salonų arba lošimo namų (kazino) patalpose esančius lošimo įrenginius. Šiuo atveju bendrovė Komisijai nurodė, kad keisis lažybų punkto vieta ir prašo nurodyti, ar tokiu atveju bus galima perkelti lažybų punktą iš vienos vietos į kitą tame pačiame prekybos centre nemokant 2000 Lt valstybės rinkliavos už punkto steigimą. Bendrovė neneigė, kad Justiniškių prekybos centre lažybų punktas perkeltas į kitą vietą bei paaiškino, jog prekybos centro suteikiama nauja patalpa yra naujai pastatytame priestate. Todėl, atsakovo manymu, 2005 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 2-770 pareiškėjui pateikta informacija yra teisėta bei neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neatsisakė atlikti Komisijos kompetencijai priskirtų funkcijų. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytoje Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A7-282-05) suformuota praktika negali būti taikoma šioje byloje, kadangi pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje nagrinėjamas mokestinių teisinių santykių ginčas. Šiuo atveju ginčas kyla dėl valstybės rinkliavos sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2005 m. rugsėjo 15 d. dokumentu Nr. 2-770 informavo UAB „Omnibetas“ kokius veiksmus turėtų atlikti ši bendrovė, norėdama tęsti lažybų organizavimo veiklą patalpose, esančiose Justiniškių g. 91 Vilniuje (b.l. 9, 11). Apeliantas prašo panaikinti minimą dokumentą.
Azartinių lošimų įstatyme pasisakyta, kad leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus išduoda Priežiūros komisija (toliau – ir Institucija). Ši Institucija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, turi teisę papildyti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną arba tokį leidimą pakeisti, panaikinti leidimo galiojimą atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus, taip turi teisę atlikti kitas jai pavestas funkcijas (Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1-2 dalys, 23-24 straipsniai, 28-29 straipsniai). Taigi akivaizdu, jog Priežiūros komisija - viešojo administravimo subjektas turintis teisę priimti atitinkamus teisės aktus, kurie gali sukelti teisines pasekmes kitiems asmenims (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 2 straipsnio 4 dalis).
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Omnibetas“ skundo dalyko, nurodomų faktinių aplinkybių spręstina, jog 2005 m. rugsėjo 15 d. dokumentas skundžiamas, kaip individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto - Valstybinės lošimų priežiūros komisijos.
ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje (Įstatymo Nr. VIII- 1234 2005 m. birželio 18 d. redakcija) individualus administracinis aktas apibrėžiamas kaip – dažniausiai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar apibrėžtai asmenų grupei.
Uždara akcinė bendrovė „Omnibetas“, ketindama keisti lažybų punkto vietą, tuo pačiu adresu esančiame pastate, iš vienos patalpos į kitą, kreipėsi į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją, siekdama išsiaiškinti, ar bus galima tai padaryti „nemokant 2000 Lt rinkliavos už lažybų punkto steigimą“ (b.l. 11). Priežiūros komisija skundžiamu 2005 m. rugsėjo 15 d. dokumentu Nr. 2-770 paaiškino dėl galimybės tęsti lažybų organizavimo veiklą, t. y. suteikė informaciją, kokius veiksmus turėtų atlikti bendrovė, norėdama veiklos tęstinumo, tačiau jokio valinio sprendimo, kaip viešojo administravimo subjektas nepriėmė. Tai akivaizdu iš dokumente vartojamų žodžių bei jų junginių, kaip antai: „Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad <...> Priežiūros komisija, gavusi bendrovės prašymą bei išnagrinėjusi pateiktus dokumentus priima sprendimus leisti steigti lažybų punktus, arba, remiantis bendrovės pateiktu prašymu, panaikina nutarimo, leidžiančio steigti lažybų punktą, galiojimą.“; „bendrovė, norėdama tęsti lažybų organizavimo veiklą <...>, turėtų pirmiausia pateikti prašymą Priežiūros komisijai <...>.“ Šiuo atveju vadovautasi gero administravimo principu, siekiant ateityje išvengti konfliktų. Paaiškinta, koks elgsenos variantas pagal užduotą klausimą turėtų būti įmonės pasirinktas, tačiau tai nebuvo imperatyvas, o tik viešojo administravimo subjekto išreikšta nuomonė, kurios bendrovė turėjo teisę paisyti arba pasirinkti kitą sprendimo variantą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi tai kas išdėstyta laiko, kad Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atsakymas UAB „Omnibetas“ nesukelia teisinių pasekmių ir neatitinka individualaus teisės akto sąvokos. Daromą konkliuziją iš esmės pripažino ir pats Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pažymėdamas, jog ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio. Kita tame pačiame sakinyje esanti išvada, kad minimas raštas iš esmės įpareigojo pareiškėją veikti tokiu būdu kaip nurodė Priežiūros komisija, prieštarauja pirmai sakinio daliai.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Į šį ratą nepatenka pateiktas reikalavimas. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai.
Taigi administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnibetas“ skundą dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 15 d. dokumento Nr. 2-770 panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.