Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. skirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d. ir laikas, išbūtas suėmime nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. birželio 12 d.

A. S. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti nepakeistą ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš A. S. priteista 10484 (dešimt tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi) eurai turtinės ir 1000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo V. D. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. L. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš A. S. priteista 22540 (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt) eurų turtinės ir 3000 (trys tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo Stanislavos L. D. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. (toliau – A. S.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2017 m. gegužės 29 d., apie 4.00 val., kartu su T. K., (kuris yra nubaustas administracine tvarka už 2017 m. gegužės 29 d. įvykdyto dyzelinio kuro grobimą), šio automobiliu BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs į S. L. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, pagrobė iš kieme esančios V. D. priklausančios 1 tonos talpos plastikinės talpos 96 eurų vertės 160 litrų žymėto dyzelinio kuro. T. K. automobiliu išvažiavus iš kiemo, A. S., siekdamas nuslėpti žymėto dyzelinio kuro vagystę, tyčia, nesant susitarimui su T. K. ir šiam nežinant, išvertė kuro talpas, iš kurių išbėgo dyzelinis kuras ir padegė jį, dėl ko, gaisro metu išdužo ir sutrupėjo 400 eurų vertės trys gyvenamojo namo langai su rėmais, apdegė 800 eurų vertės namo stogo kraigas, išsilydė 100 eurų vertės namo elektros instaliacija, sudegė 1000 eurų bendros vertės lauko virtuvė, t. y. sudegė 100 eurų vertės lauko virtuvės du langai, 100 eurų vertės dvejos durys į lauko virtuvės rūsį ir 50 eurų vertės įėjimo durys, 450 eurų vertės stogas, 100 eurų vertės baldai, 100 eurų vertės drabužiai, 50 eurų vertės televizorius, 50 eurų vertės elektros instaliacija, sudegė 400 eurų vertės rūkyklos pastatas, sudegė 1000 eurų vertės malkinė su joje buvusiais, V. D. priklausančiais daiktais: 200 eurų vertės 5 kub. metrais malkų, 250 eurų vertės 1 tona trąšų, sudegė 1000 eurų vertės medinis garažas su jame buvusiais V. D. priklausančiais daiktais: 400 eurų vertės suvirinimo aparatu, 300 eurų vertės generatoriumi, 150 eurų bendros vertės dvejomis svarstyklėmis, 300 eurų vertės orų kompresoriumi, 400 eurų vertės MTZ traktoriaus galiniu ratu, 200 eurų bendros vertės dviem traktoriaus tentais, 400 eurų vertės benzininiu pjūklu „Husqvarna“, 150 eurų vertės elektriniu zeimeriu, 200 eurų vertės benzinine žoliapjove, 100 eurų vertės parfiuratoriumi „Bosch“, 100 eurų vertės elektriniu galąstuvu, 50 eurų vertės rankiniu purkštuvu, 200 eurų vertės automobilio AUDI žieminių ratų komplektu, 150 eurų vertės „Džondir“ traktoriaus trauke, 50 eurų vertės elektros varikliu, 50 eurų vertės gerberio aparatu pieno riebumui nustatyti, 200 eurų vertės darbastaliu su spaustais, 2000 eurų bendros vertės įvairiais darbo įrankiais, lauke prie garažo sudegė 400 eurų bendros vertės V. D. priklausančios keturios 200 litrų talpos tepalų talpos, 90 eurų vertės viena 200 litrų talpos talpa su 150 litrų žymėtu dyzeliniu kuru, viena 1 tonos talpos plastikinė talpa su 40 litrų (200-160 litrų) 24 (120-96) eurų vertės žymėtu dyzeliniu kuru, 800 eurų bendros vertės 4 kub. metrai ąžuolinių lentų, 500 eurų bendros vertės 4 vnt. automobilio MB žieminių ratų komplektas, lauke sudegė S. L. D. priklausantis 150 eurų vertės šuo, sudegė 15000 eurų vertės trijų dalių ūkinis pastatas, su S. L. D. priklausančiais 50 eurų vertės 10 vištų, 1200 eurų bendros vertės trejais belgų veislės veršeliais, 1440 eurų bendros vertės dvylika veršelių, V. D. priklausančiais 1200 eurų bendros vertės trejais belgų veislės veršeliais, 1320 eurų vertės vienuolika veršelių, 300 eurų vertės pieno bloku, tai yra visuotinai pavojingu būdu – padegant, sunaikino didelės vertės S. L. D. priklausantį 22540 eurų vertės turtą ir V. D. priklausantį 10484 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistojo A. S. gynėja ir pats nuteistasis pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, teigdama, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, pagrindo nėra. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde detaliai analizuoja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, rašytinę bylos medžiagą), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę.

9. Tuo tarpu vertinant nuteistojo teiginius, jog gaisras komentuojamoje sodyboje kilo dėl jo ir T. K. neatsargių veiksmų šalia kuro talpyklų rūkant cigaretes, atkreiptinas dėmesys į liudytojo T. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Jis patvirtino kartu su A. S. vykęs į V. D. sodybą 2017 m. gegužės 29 d. naktį. T. K. matė, kaip A. S. iš V. D. sodyboje esančios talpos supylė dyzelinį kurą į dvi plastikines talpas, kurias padėjo ant galinės jo (T. K.) automobilio sėdynės. Po šių veiksmų atlikimo, liudytojo teigimu, A. S. paprašė jo nuvažiuoti iki pagrindinio kelio ir ten palaukti. Kodėl A. S. liko sodyboje, nežino, tačiau, A. S. bėgant į automobilį, jis (liudytojas) matė iš sodybos kylančius juodus dūmus. Įlipęs į automobilį A. S. pasakė, kad padegė sodybą, tokiu būdu norėdamas nuslėpti vagystės pėdsakus. Liudytojas patvirtino nematęs, kad prieš atbėgdamas nuo sodybos į automobilį A. S. būtų tvarkęs elektrinį aptvarą ar vaikęs pabėgusius gyvulius. Apie rūkymą sodyboje ir dėl to kilusį gaisrą, T. K. taip pat neužsiminė.

10. Nors apeliaciniame skunde šio liudytojo parodymai vertinami kritiškai, teigiant, kad A. S. neturėjo jokio pagrindo slėpti dyzelino kuro vagystės, nes kuro jam nereikėjo, tačiau abejoti šio liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. T. K. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir detalūs, jie sutapo tarpusavyje bei atitiko kitus nagrinėjamos baudžiamosios bylos įrodymus. Savo parodymus T. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 134-137). Šie jo parodymai vėlgi atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, T. K. neneigė kartu su A. S. vogęs dyzelinį kurą iš S. L. D. sodybos, jis buvo A. S. draugas, jokių konfliktų tarp jų, bylos duomenimis, iki nagrinėjamo įvykio nėra buvę, todėl spręsti, jog duodamas A. S. nepalankius parodymus T. K. apkalba nuteistąjį, pagrindo nėra. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nenurodė ir apeliantas, pateikdamas vien tik savo subjektyvią nuomonę apie tai, jog būtent T. K. analizuojamu atveju buvo suinteresuotas slėpti dyzelinio kuro vagystę, kadangi kuro reikėjo ne A. S., bet T. K.. Tačiau, net ir nurodydamas šią aplinkybę, apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad iš V. D. ir S. L. D. ūkio įvykio vakarą paimtą dyzelinį kurą jis laikė savo atlygiu už darbą sodyboje, iš ko seka, kad kurą jis vis tik paėmė savo reikmėms.

11. Vertinant T. K. parodymus, jų patikimumą ir objektyvumą, svarbu ir tai, kad juos patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, T. K. nurodyta vieta, iš kurios, jo teigimu, pradėjo kilti juodi dūmai A. S. atbėgant nuo sodybos, sutapo su gaisro kilimo vieta, nustatyta šios nutarties 8 punkte aprašytais bylos duomenimis. Be to, ištyrus duomenis, gautus patikrinus A. S. mobilaus ryšio telefoną, nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. 4.00 val., tai yra tuo metu, kai atvira liepsna degė S. L. D. priklausantys pastatai, A. S. buvo įvykio vietoje arba netoli jos, kadangi 4.07 val. jo mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris 3778 – adresu (duomenys neskelbtini), apimančios ir vertinamo įvykio vietą (2 t., b. l. 1-2). Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. S. tvirtino, kad jo mobilaus ryšio telefonas tuo metu buvo pas T. K. (tuo metu A. S. su juo jau nebuvo), tačiau šią nuteistojo versiją paneigia faktas, kad 2017 m. gegužės 29 d., 4.30 val. T. K. automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini). Automobilyje, kartu su T. K., buvo ir A. S.. Automobilyje rastos ir plastikinės talpos su žymėtu dyzeliniu kuru (2 t., b. l. 23). Svarbu tai, kad apklausiamas policijos pareigūnų apie dyzelino kuro kilmę, A. S. paaiškino, kad kurą jis gavo iš savo mamos, kas ne tik paneigia nuteistojo versiją dėl jo mobilaus ryšio telefono buvimo T. K. žinioje faktą, bet ir rodo, kad nuteistasis vis tik bandė nuslėpti savo kiek ankščiau įvykdytą kuro vagystę iš S. L. D. sodybos.

12. T. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojais apklausti E. K. ir J. K.. Jie nurodė, kad T. K. jiems prisipažino su A. S. įvykdęs dyzelinio kuro vagystę iš S. L. D. sodybos, po ko, A. S. jam liepė palaukti su automobiliu pagrindiniame kelyje, kiek nutolusiame nuo sodybos, o pats A. S. liko sodyboje. Po kiek laiko A. S. atbėgo į T. K. automobilį, pasakė, kad padegė sodybą ir pagrasino T. K. niekam apie tai neprasitarti. Iš esmės analogiškas aplinkybes T. K. po komentuojamo įvykio pasakojo ir liudytojui A. Š.. Jam T. K. tvirtino, kad kartu su A. S. jie buvo nuvažiavę į Kėdainių rajone esantį kaimą, kur A. S. pavogė dyzelinį kurą ir padegė sodybą. Nors šių asmenų parodymai, kaip tai teisingai pažymėta nuteistojo apeliaciniame skunde, yra išvestiniai, t. y. tiesiogiai vertinamo įvykio nei E. K., nei J. K. ar A. Š. nematė, savo parodymus jie iš esmės davė iš T. K. žodžių, tačiau, vien tik šis faktas jų parodymų patikimumo nemenkina ir nesudaro pagrindo juos ignoruoti sprendžiant A. S. kaltės klausimą. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, kas neabejotinai patvirtina, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Tačiau, asmens/asmenų kaltę grindžiant netiesioginių įrodymų pagalba, svarbu, kad jais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, kartu pažymint, kad kiekviena loginės sekos grandis turi būti pagrįsta patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Šiuo atveju, kai E. K., J. K. ir A. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytas faktines aplinkybes patvirtina ne tik T. K. parodymai, bet ir kiti aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys, nesiremti jais, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, pagrindo nėra.

13. Aptartų duomenų kontekste atmetant A. S. apeliaciniame skunde keliamas vertinamo įvykio versijas atkreiptinas dėmesys ir į jo paties parodymų nenuoseklumą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme jis nepripažino. Nurodė, kad pats T. K., be jo žinios, tuo metu, kai jis suvarinėjo gyvulius į aptvarus (T. K. nurodė, jog jokių gyvulių į aptvarus A. S. nesuvarinėjo), nuvažiavo į S. L. D. sodybą, kur prisipylė dyzelinio kuro. Kai juos sustabdė policijos pareigūnai, jie paaiškino, kad A. S. dirba pas ūkininką, kuris jiems davė dyzelinio kuro (kaip nustatyta objektyviais bylos duomenimis, policijos pareigūnams A. S. aiškino, jog kurą jam davė mama) (4 t., b. l. 84-85). Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus pirmosios instancijos teismui, A. S. 2020 m. vasario 17 d. prisipažinimu pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad įvykio detalių nepamena, kadangi įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pažymėjo, jog gaisrą sukelti galėjo ir jis (4 t., b. l. 73). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. S. nurodė, kad V. D. jo prašė padegti sodybą, kadangi šis norėjo gauti išmoką iš Europos Sąjungos bei draudimo išmoką (bylos duomenimis, sudegęs turtas draustas nebuvo), tačiau jis atsisakė. A. S. pripažino kartu su T. K. ėmęs dyzelinį kurą iš S. L. D. sodybos, jį supylęs į dvi plastikines talpas, kurias sukrovė į T. K. automobilį. Tuo metu pamatė, kad po kiemą laksto palaidi gyvuliai ir nubėgo juos sugaudyti (T. K. neigė matęs pabėgusius gyvulius), o T. K. tuo metu su automobiliu kiek atsitraukė nuo sodybos, kur laukė A. S.. Sugaudęs veršiukus, A. S., jo teigimu, įsėdo į T. K. automobilį ir išvažiavo pas mamą.

15. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu A. S. tvirtino, jog išvykęs iš S. L. D. sodybos 2017 m. gegužės 28 d. į ją sugrįžti jis neketino. Tačiau, remiantis nukentėjusiųjų parodymais, S. L. D. jis teigė, kad grįš apie 5 val. ryto, t. y. 2017 m. gegužės 29 d. Tą patį aiškino ir V. D., kuriam 2017 m. gegužės 29 d., apie 1.30 val. paskambinęs A. S. nurodė, jog į sodybą jis grįš apie 5 val. ryto. Po užgesinto gaisro, apie 5.00 val. V. D. sulaukė A. S. SMS pranešimo, kuriame buvo teigiama, jog jo mama susirgo, todėl į sodybą dirbti jis negrįš. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. S. tvirtino, jog šį SMS pranešimą parašė ne jis, o T. K., pas kurį buvo likęs jo mobilaus ryšio telefonas, tačiau šią nuteistojo versiją paneigia kiti byloje esantys duomenys, o būtent faktas, kad apie 4.30 val. jis ir T. K. buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie asmenims surašė administracinio nusižengimo protokolus už dyzelinio kuro gabenimą, neturint jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Akivaizdu, kad protokolų surašymas ir aplinkybių patikslinimas užėmė tam tikrą laiko tarpą, todėl neabejotina, jog tuo metu, kai V. D. buvo išsiųstas A. S. SMS pranešimas, jis vis dar buvo kartu su T. K..

16. Įvertinus aukščiau aptartus A. S. parodymus, duotus skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, akivaizdu, kad jie tarpusavyje nesutapo. Iš esmės jie skyrėsi ir nuo liudytojo T. K. parodymų, kuriais abejoti įvertinus šios nutarties 10, 11 ir 12 punktuose išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo. Tuo tarpu esant tokiems prieštaringiems nuteistojo parodymams, vertinti juos kaip patikimus ir jo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme paneigiančius, pagrindo nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nuteistojo parodymų jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, priešingai, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, kurių patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja, juos paneigia.

17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad A. S. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. veiksmuose yra visi būtini BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Perkvalifikuoti šią veiką į BK 188 straipsnio 2 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Faktas, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargių A. S. veiksmų, paneigtas aukščiau išdėstytų duomenų visuma. Pripažindamas A. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis įrodymų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

18. Esant šiems duomenims, pagrindo mažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtą bausmę, nėra. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartas nuteistojo asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, į jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. S. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. S. teisinę padėtį švelninant jam skirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta.

19. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktu jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymu į jam skirtą bausmę. A. S. teigimu, liko neįskaičiuotas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Su šiais nuteistojo motyvais sutiktina. Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2019 m. lapkričio 25 d. išduotą Europos arešto orderį Vokietijos Federacinėje Respublikoje A. S. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 28 d. Į Lietuvą jis pargabentas buvo tik 2020 m. sausio 17 d. Nuteistojo perdavimo procedūra užtruko, kadangi, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, A. S. nesutiko būti perduotas Lietuvos Respublikai, dėl ko, 2019 m. gruodžio 5 d. tinkamam ekstradicijos procesui jam buvo skirtas suėmimas. Atsižvelgiant į tai, A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 17 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu, turi būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės laiką. Šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, į A. S. skirtos bausmės laiką papildomai įskaitant ir jo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 17 d.

20. Nors nuteistasis tvirtina, kad byloje nėra jokio išduodančios valstybės kompetentingos institucijos sprendimo perduoti A. S. Lietuvos Respublikai, todėl neaišku, dėl kokios veikos jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai, kokiomis sąlygomis jis gali būti teisiamas, tačiau byloje esanti Berlyno Aukščiausiojo Teismo nutartis patvirtina, kad Europos arešto orderis, išduotas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos A. S. atžvilgiu atitinka jam keliamus reikalavimus, už analogišką nusikalstamą veiką, kuria kaltintas A. S., baudžiama ir pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę, dėl ko, nesant kliūčių vykdyti pateikto Europos arešto orderio, A. S. iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo skirtas suėmimas (5 t., b. l. 169-172), po ko, 2020 m. sausio 17 d. jis buvo perduotas Lietuvai.

21. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių dydžiais dėl jiems padarytos turtinės žalos. Tačiau, įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus apeliacinio skundo argumentų kontekste, abejoti pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu šioje dalyje, vėlgi nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. L. D. byloje buvo pareiškusi 22540 eurų, o V. D. 10484 eurų civilinius ieškinius dėl kaltais ir tyčiniais A. S. veiksmais jiems padarytos turtinės žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Svarbu tai, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

22. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, gaisro, sukelto tyčiniais A. S. veiksmais, metu apdegė S. L. D. gyvenamasis namas, visiškai sudegė garažas su jame buvusiais daiktais, rūkykla, lauko virtuvė su joje buvusiais daiktais, ūkinio pastato trys dalys su jose buvusiomis vištomis ir veršeliais, bei malkinė su joje buvusiomis malkomis bei kitais daiktais. Nors nuo gaisro nukentėjusi sodyba nuosavybės teise priklauso S. L. D., tačiau daugelis sudegusiuose pastatuose buvusių daiktų priklausė ir jos ūkyje ūkininkaujančiam jos sūnui V. D.. Abu nukentėjusieji, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, detaliai išvardino daiktus, buvusius gaisro vietoje, įvertindami juos pinigine išraiška. Nors jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jiems padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusieji teismui nepateikė, tačiau, bylos duomenimis nustatyta, kad dauguma sudegusiuose pastatuose buvusių daiktų buvo naudojami ūkyje, jie nebuvo nauji, todėl akivaizdu, kad jų įsigijimo dokumentai galėjo būti neišsaugoti. Tuo tarpu palyginus nukentėjusiųjų nurodytas tam tikrų daiktų kainas viešai prieinamuose internetiniuose šaltiniuose, akivaizdu, kad jų nurodytos pinigų sumos yra proporcingos, atitinkančios šiuo metu egzistuojančią analogiškų daiktų rinkos vertę, įvertinus ir galimą jų nusidėvėjimą, todėl netikėti nukentėjusiųjų detaliais parodymais dėl jų sunaikinto/sugadinto turto ir jų vertės, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tam tikras aplinkybes dėl gaisro metu S. L. D. ir V. D. prarasto turto patvirtino ir liudytojais apklausti R. D. bei E. R..

23. Analogiškais motyvais atmestini ir apelianto teiginiai dėl ginčijamos pinigų sumos, paskaičiuotos už nukentėjusiųjų augintus veršiukus, žuvusius komentuojamo gaisro metu. Kaip matyti iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų, juose užfiksuoti ir gaisro metu sudegę S. L. D. gyvuliai. S. L. D. patvirtino, kad gaisro metu sudegė jos augintos vištos ir veršiukai. Netikėti šiais nukentėjusiosios teiginiais, kuriuos teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis V. D. ir liudytojas – S. L. D. kaimynas, E. R., į įvykio vietą atvykęs dar neužgesinus gaisro, pagrindo nėra. Neabejotina, kad šie asmenys tiksliai žinojo kokios veislės gyvulius jie augina, koks jų kiekis, kokia jų vertė ir kiek jų sudegė gaisro metu. Vien tai, kad nukentėjusieji teismui nepateikė komentuojamų gyvulių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nesudaro pakankamo pagrindo jų pateiktus duomenis vertinti kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauti sprendžiant nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydžio klausimą. Juo labiau, jog ir A. S., nesutikdamas su iš jo priteista pinigų suma už S. L. D. augintus veršiukus, jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų paneigti S. L. D., V. D. ir E. R. teiginius, nepateikė. Todėl remtis vien tik jo subjektyvia nuomone dėl neva per didelės sumos už veršiukų sunaikinimą priteisimo, pagrindo nėra.

24. Tuo tarpu vertinant nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems priteistus neturtinės žalos dydžius, vis tik pažymėtina, jog dėl neteisėtų A. S. veiksmų, paryčiais padegant sodybą, kurioje įvykio metu naktį leido S. L. D., tiek ji, tiek jos sūnus V. D. neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, didelius psichologinius bei moralinio pobūdžio išgyvenimus. Remiantis S. L. D. parodymais, ji iki šiol jaučia baimę, bijo bet kokio triukšmo, ją vargina košmariški sapnai, jai sunku užmigti, ji nuolat geria raminamuosius vaistus. Analogiškus dvasinius išgyvenimus, sprendžiant iš V. D. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, patyrė ir jis. Esant šių duomenų visumai, neabejotina, kad V. D. priteista 1000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinė žala, S. L. D. – 3000 (trijų tūkstančių) eurų neturtinė žala atitinka jų patirtus išgyvenimus bei vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, yra proporcinga A. S. padarytų veiksmų pavojingumui, todėl mažinti šias sumas, nėra pagrindo.

25. Jokių duomenų apie prastą nuteistojo finansinę būklę, dėl kurios jis negalėtų atlyginti iš jo priteistų civilinių ieškinių, apeliaciniu skundu A. S. nepateikė. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad asmuo yra darbingas, jokių sveikatos sutrikimų, trukdančių jam dirbti, neturi, yra pakankamai jauno amžiaus, todėl kliūčių jam susirasti darbą ir iš savo darbo užmokesčio dengti iš jo priteistus civilinius ieškinius, teisėjų kolegija neįžvelgia. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir faktas, jog vertinamu atveju A. S. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Kiekvienoje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis turi teisę dirbti apmokamą darbą. Šia teise, norėdamas kuo greičiau atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, A. S. galės pasinaudoti, todėl vien tik laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas nelaikomas pakankamu pagrindu nukentėjusiesiems priteistos turtinės ir/ar neturtinės žalos mažinimui.

26. 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) eurus ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

27. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi iš esmės atmetamas kaip nepagrįstas, patikslinant tik skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo. Duomenų apie prastą nuteistojo A. S. finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

29. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) eurus ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo A. S. valstybės naudai priteisiant 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 17 d.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S. valstybei 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.