Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-05-19 · Byla Nr. 2SA-69-492/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-19
Bylos Nr.
2SA-69-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
Suinteresuotas asmuo
Dariau Blizniko
Pareiškėjas
O. S., A. S.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-69-492/2008Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.; 128.11.; 129.17.; 129.19.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Dariau Blizniko atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-270-647/2008 pagal pareiškėjų O. S. , A. S. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys antstolis Darius Bliznikas, UAB „Verslo administravimas ir apskaita“, dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai O. S. , A. S. prašė panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2007-08-24 patvarkymą dėl turto realizavimo Nr. 0035/023/02598. Nurodė, kad antstolio Dariaus Blizniko patvarkymu „Dėl turto realizavimo“, priimtu 2007-08-24, paskelbtos varžytynės, kuriose ruošiamasi parduoti dalį žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio A. S. . Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pažeidžia CPK 666 str. reikalavimus. Pareiškėjas A. S. asmeniškai paveldėjo teisę į minimo žemės sklypo dalį. Jis yra tik dalies žemės sklypo naudotojas. Todėl šis žemės sklypas negali būti minimų varžytynių objektu. CK 3.112 str. nustatyta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto, o skolininkas, šiuo atveju yra pareiškėjos individuali įmonė. Įmonė veikia, turi pajamų, piniginių apyvartų. Pareiškėja, kaip įmonės savininkė, gauna teisėtas, legalias pajamas, į kurias išieškojimas nebuvo nukreiptas. CPK 667 str. įpareigoja antstolį, areštuojant su kitais asmenimis sietiną turtą, pasiūlyti išieškotojui, ar bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, tačiau tai irgi nebuvo padaryta. Antstolis minėtą žemės sklypą areštavo neegzistuojančio ir byloje nedalyvaujančio (nuo 2006-04-11) kreditoriaus - UAB „Genrita“ naudai, (turto arešto aktas Nr. 1406000750). Nurodė, kad 2002 - 2006 m. negaudavo iš antstolio jokių raštų, kadangi jie buvo siunčiami į Valčiūnų kaimą, kuriame pareiškėjai negyvena, 2007 m. antstolis į pareiškėjo A. S. darbovietę buvo atsiuntęs raštą, todėl galima konstatuoti, kad žinojo dokumentų įteikimo adresą. Vadovaujantis CPK 664 str., antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o tik trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad žemės arešto metu ir A. S. gaudavo nuolatines, pastovias pajamas, be to, į antstolio areštuotą skolininkės O. S. PĮ sąskaitą taip pat nuolat įplaukdavo piniginės lėšos. Neatsižvelgdamas į tai, antstolis priėmė aukščiau minėtą patvarkymą, kuris yra neteisėtas, nes tą dieną skolininkės įmonės sąskaitoje buvo daugiau nei 23 000 Lt, tai prieštaravo ir vykdymo instrukcijos 20 p., kuriame nurodyta, kad į paskesnės eilės turtą gali būti nukreipiamas išieškojimas tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinoma apie kitą, pirmesnės eilės skolininko turtą. Antstoliui buvo žinoma apie kitą, t.y. pirmesnės eilės turtą, O. S. PĮ sąskaitą ir joje esančias lėšas, kadangi antstolis ją buvo areštavęs. Tai įvertinus, yra akivaizdu, kad pirmesnės eilės turto būtų pilnai užtekę skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. nutartimi skundą tenkino. Pripažino antstolio D. Blizniko 2007-08-24 patvarkymą dėl turto realizavimo Nr. 0035/023/02598 neteisėtu ir nepagrįstu, priteisė iš antstolio 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų naudai. Nurodė, jog išrašas iš O. S. personalinės įmonės sąskaitos patvirtina, kad 2007-08-24 šios sąskaitos likutis – 23 633,67 Lt (l. 44). Taip pat byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas A. S. gauna darbo užmokestį (l. 28). Tokie duomenys yra ir vykdomojoje byloje, todėl teismas padarė išvadą, kad antstoliui ši aplinkybė buvo žinoma. Faktą, kad O. S. personalinės įmonės sąskaita buvo areštuota antstolio patvarkymais, patvirtina AB SEB Vilniaus bankas 2008-01-17 raštas, kuriame informuojama, kad banke gauti antstolio 2003-05-29 bei 2006-06-02 patvarkymai Nr. 0035/03/02598 dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2/6-1498. Nustačius, kad O. S. personalinės įmonės sąskaita jau buvo areštuota ir joje 2007-08-24 dienai buvo 23.633,67 Lt, antstolio 2007-08-24 patvarkymas akivaizdžiai neatitiko įstatymų reikalavimų dėl išieškojimo iš asmens turto eilės. Antstolio teiginius, kad lėšos anksčiau nurašomos nebuvo, nes 2005 m. antstolė N.Gančierienė buvo taikiusi areštą, patvirtino banko raštas, kuriame informuojama, jog piniginės lėšos buvo pervedamos dalimis dėl sąskaitoje įregistruotų kitų disponavimo lėšomis apribojimų. Tačiau patvarkymo surašymo dieną šie apribojimai nebuvo taikomi. Antstolės N.Gančierienės 2008-02-21 rašte informuojama, jog 2005-02-11 patvarkymas areštuoti O. S. PĮ priklausančias lėšas panaikintas 2005-05-17, vėliau, paaiškėjus, kad šio patvarkymo bankas nevykdė, 2007-10-23 priimtas pakartotinis patvarkymas dėl lėšų arešto panaikinimo (l. 55). VMI rašte informuojama, kad 2002-12-23 sprendimu Nr. 59-14-1-7218 nutarta išieškoti 12 356,55 Lt mokestinę nepriemoką, bei sprendimu Nr. 59-14-1-7219 išieškoti 3 702,99 mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš O. S. PĮ sąskaitos AB SEB banke, minėti sprendimai 2006-10-30 pripažinti netekusiais galios (l. 54). Teismas konstatavo, kad byloje esantys dokumentai įrodo, jog 2007-08-24 patvarkymo dienai jokių kitų pareiškėjos sąskaitoje esančių lėšų apribojimų nebuvo ir įmonė varžytynių paskelbimo dienai turėjo lėšų beveik tokiai pat sumai, kokiai paskelbtos varžytynės. Išsiaiškinti minėtas aplinkybes yra antstolio pareiga, todėl darytina išvada, jog 2007-08-24 antstolio patvarkymas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Šalies argumentai

Antstolis Darius Bliznikas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodė, kad teismas nesiaiškino, kodėl AB SEB Vilniaus bankas nevykdė 2003-05-29 ir 2006-06-02 antstolio patvarkymų dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2/6-1498. Nenustatė priežasčių, kodėl bankas vykdydamas 2006-06-02 antstolio patvarkymą į antstolio depozitinę sąskaitą nuo 2007-10-29 antstoliui pervedė ne visą sumą iš karto, o dalimis (2007-10-29 pervedė 4 872,9 Lt, 2007-10-30- 326,22 Lt, 2007-11-09 -261,54, 2007-11-16 – 9 967,32 Lt ir t.t.). Teismas apsiribojo vien formaliu faktinių aplinkybių vertinimu, jog antstolis Darius Bliznikas žinojo apie banko sąskaitoje buvusias lėšas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodė, kad teismas, suinteresuotu asmeniu nepatraukęs AB SEB Vilniaus banko, pažeidė CPK 443 straipsnio nuostatas. AB SEB Vilniaus bankas 2008-01-17 raštas patvirtina, kad piniginės lėšos vykdant antstolio patvarkymus buvo pervedamos dalimis dėl sąskaitoje įregistruotų kitų disponavimo lėšomis apribojimo. Tačiau 2006 m. apribojimai buvo panaikinti, o AB SEB Vilniaus bankas vis tiek patvarkymų neįvykdė. Tai, jog į antstolio depozitinę sąskaitą ilgą laiką nebuvo pervedamos lėšos, patvirtino aplinkybę, jog skolininkas piniginių lėšų neturėjo, todėl antstolis pagrįstai išieškojo iš paskesnės eilės turto. CPK 662 straipsnio 4 dalis antstolio pareigą išieškoti iš paskesnio turto sieja su jo žinojimu apie esamą turtą, todėl šiuo atveju teismo išvada, jog antstolis žinojo, kad skolininko sąskaitoje patvarkymo dieną buvo lėšų yra nepagrįsta. Antstolis nurodė, jog vykdydamas išieškojimą jis ėmėsi visų būtinų veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, elgėsi teisėtai bei rūpestingai. Taip pat nurodė, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Pareiškėjai O. S. , A. S. atsiliepimu prašė atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolis neišsiaiškinęs visų aplinkybių apie individualios įmonės, pareiškėjų turtinę padėtį pažeidė CPK 673 straipsnio nuostatas, nes nesilaikė CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko turto tvarkos. Antstolis nevykdė CPK 634 straipsnyje nustatytos pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas bei apgintos šalių teisės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjams pateikus pareiškimą teismui dėl antstolio patvarkymo, antstolis varžytynes atšaukė ir visa skola buvo išieškota iš įmonės lėšų.

Antstolio Dariaus Blizniko atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

CPK 673 straipsnis nustato, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. CPK 662 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Vykdydamas teismo sprendimus, antstolis privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t.y. antstolio veiklai keliamas teisėtumo reikalavimas.

Antstolis Darius Bliznikas vykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą 2001-11-05 vykdomąjį dokumentą Nr. L2/6-1498 dėl 27 173,65 Lt išieškojimo iš S. O. PĮ, UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ naudai. Patvarkyme nurodyta, kad 2006-05-16 buvo areštuotas O. S. sutuoktiniui A. S. priklausantis turtas: 500/929 žemės sklypo, bendras plotas 9,2900 ha, esančio (duomenys neskelbtini) . Patvarkymu paskelbtos nurodyto sklypo pirmosios varžytinės, pradinė kaina – 24 070,40 Lt, įvyksiančios 2007-10-04, 10 val. antstolio D. Blizniko kontoroje.

Šalies argumentai

Antstolis Darius Bliznikas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nes nesiėmė visų būtinų veiksmų reikšmingos bylos aplinkybėms nustatyti, apsiribojo vien formaliu antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo ir konstatavimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Su atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į tai, jog tuo metu, kai antstolis priėmė ginčijamą patvarkymą, O. S. personalinės įmonės sąskaitos likutis buvo 23 633,67 Lt (l. 44). Taip pat byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas A. S. gauna darbo užmokestį (l. 28). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš antstolės N.Gančierienės 2008-02-21 rašto matyti, jog 2005-02-11 patvarkymas areštuoti O. S. PĮ priklausančias lėšas panaikintas 2005-05-17, vėliau, paaiškėjus, kad šio patvarkymo bankas nevykdė, 2007-10-23 priimtas pakartotinis patvarkymas dėl lėšų arešto panaikinimo (l. 55). VMI rašte nurodyta, kad 2002-12-23 sprendimu Nr. 59-14-1-7218 nutarta išieškoti 12 356,55 Lt mokestinę nepriemoką, bei sprendimą Nr. 59-14-1-7219 išieškoti 3 702,99 mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš O. S. PĮ sąskaitos AB SEB banke, minėti sprendimai 2006-10-30 pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad 2007-08-24 patvarkymo dienai jokių kitų pareiškėjos sąskaitoje esančių lėšų apribojimų nebuvo ir įmonė varžytynių paskelbimo dienai turėjo lėšų beveik tokiai pat sumai, kokiai paskelbtos varžytynės ir konstatavo, jog antstolio 2007-08-24 patvarkymas neatitiko įstatymų reikalavimų dėl išieškojimo iš asmens turto eilės. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

Atskirojo skundo argumentas, kad CPK 662 straipsnio 4 dalis antstolio pareigą išieškoti iš paskesnio turto sieja tik su jo žinojimu apie esamą turtą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Aplinkybė, jog bankas nevykdė antstolio nurodytų patvarkymų negali būti vertinama kaip įrodanti, jog skolininkės įmonės sąskaitoje nebuvo pakankami lėšų teismo sprendimui įvykdyti ir savaime leidžianti antstoliui nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą. Šiuo atveju antstolis privalėjo imtis visų Antstolio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų priemonių ir išsiaiškinti tikrąją skolininko turtinę padėtį. Ta aplinkybė, jog antstolis iki skundžiamo patvarkymo veikė teisėtai, negali panaikinti fakto, jog priimant patvarkymą buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko turto tvarką. Byloje esančiais įrodymais buvo nustatyta, jog patvarkymo priėmimo 2007-08-24 metu įmonės sąskaitoje buvo pakankamai lėšų teismo sprendimui įvykdyti, sąskaitai nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl vertintina, kad tokias aplinkybes galėjo ir privalėjo išsiaiškinti antstolis bei vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų. Tokių veiksmų neatlikimas ir realios skolininko turtinės padėties nenustatymas bei vykdymo nukreipimas į skolininko nekilnojamąjį turtą, kai šis turėjo pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti, vertintini kaip CPK 634 straipsnio 2 dalies, CPK 662 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimai. Atskirojo skundo argumentai, jog antstolis negalėjo nustatyti skolininkės turtinės padėties dėl kitų asmenų kaltės, yra atmestini, nes įstatymo nuostatų nesilaikymo, o tuo pačiu ir veiksmų neteisėtumo antstolis negali pateisinti kitų asmenų veikimu ar neveikimu. Teisėtumo principas reikalauja, jog visus veiksmus antstolis atliktų griežtai vadovaudamasis įstatymų nuostatomis. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgtina į tai, jog bylą paknakamai didelės apimties, buvo išnagrinėta ne per vieną teismo posėdį, buvo renkami papildomi įrodymai, todėl nėra pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, išsiaiškino reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai ir visapusiškai ištyrė įrodymus, neapsiribodamas vien formaliu jų vertinimu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo nutartį naikinti ar ją keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis