- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- I-4502-983/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02643-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismas su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Pareiškėjas teigia, kad 2019 m. liepos 8 d. iš pataisos namų savo draugei siuntė laišką su skaitmenine laikmena Micro SD su nuotraukomis, tačiau laišką Vilniaus PN darbuotoja - paštininkė atsisakė siųsti su skaitmenine laikmena, nurodydama, jog surašys tarnybinį pranešimą dėl siunčiamos laikmenos. Pareiškėjas paštininkės paprašė laišką užklijuoti jo akivaizdoje, tačiau paštininkė atsisakė tai padaryti, be to perskaitė jo laiško turinį.
Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN darbuotoja - paštininkė, radusi voke kitų objektų, turėjo laiško nepriimti ir grąžinti jį pareiškėjui. Po dviejų parų pareiškėjas buvo iškviestas pokalbiui, kurio metu pareiškėjo laiškas jau buvo užklijuotas. Paklausus, kodėl laiškas buvo užklijuotas ne pareiškėjo akivaizdoje, Vilniaus PN darbuotoja - paštininkė atsakė, jog nesvarbu, kur buvo užklijuotas laiškas. Nurodytos aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepasitikėjimą pataisos namų administracija, jis patyrė išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, todėl jam atlygintina neturtinė žala.
Teismo posėdyje pareiškėjas savo skundą palaikė.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–10).
Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. bandė siųsti laišką adresatui – L. P.. Kartu su laišku pareiškėjas adresatui bandė išsiųsti skaitmeninę atminties laikmeną „MicroSD 2 GB“, šias aplinkybes pripažįsta ir jų neneigia pats pareiškėjas. Specialistei patikrinus laišką, pastebėjus, kad prie laiško užslėptu būdu su lipduku priklijuota minėta laikmena, ji minėtą laišką paėmė ir tarnybiniu pranešimu informavo įstaigos vadovą apie rastą laikmeną pareiškėjo laiške. Vėliau minėta specialistė išsikvietusi pareiškėją bandė jam grąžinti jo siųstą laišką (jau be laikmenos „MicroSD 2 GB“), kad jis galėtų šį laišką išsiųsti, tačiau pareiškėjas kategoriškai, demonstratyviai atsisakęs paimti laišką pasakė, kad tegul direktorius sprendžia, ką daryti su tuo laišku, nes jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Nurodo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 91 punkte nustatyta, kad laiškus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Laiškas ir vokas nuteistojo akivaizdoje patikrinamas, ar juose nėra kitų objektų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam. Laiškas ir vokas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiško gavėjo adresas, laiškas, kuris siunčiamas kito nuteistojo vardu, taip pat laiškas ir vokas, kuriuose yra kitų objektų, nepriimami. Akivaizdu, kad Veiklos organizavimo skyriaus specialistė (laišku tikrinimo ir pristatymo) pareiškėjo laiško necenzūravo, o vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis patikrino, ar laiške nėra kitų objektų. Nustačiusi, kad laiške yra paslėptu būdu priklijuota „MicroSD 2GB“ atminties laikmena, minėtą laišką paėmė tolimesniam aiškinimuisi. Taisyklių 91 punkte nustatyta, kad pačiame nuteistojo siunčiamame laiške gali būti tik pats laiškas, nuotraukos, atvirukai, pašto ženklai, vokai ir dokumentai, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam. Galimybė atminties laikmenas kitiems asmenims persiųsti laiškais nuteistiesiems nenumatyta. Būtent dėl šios priežasties ir buvo suspenduotas pareiškėjo laiško siuntimas. Pareiškėjas duomenų laikmeną gali perduoti kitiems asmenims tik per pasimatymų biurą. Tai daroma tam, kad atsakingi pareigūnai turėtų galimybę patikrinti, ar perduodamoje atminties laikmenoje nėra smurtą ar žiaurumą propaguojančių, taip pat pornografinių įrašų. Taigi, Vilniaus PN administracija jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Vilniaus PN darbuotojai savo pareigas vykdė atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad dėl pareiškėjo bandymo neteisėtu būdu laišku persiųsti duomenų laikmeną „MicroSD 2GB“ šiuo metu įstaigoje atliekamas patikrinimas, bus sprendžiamas klausimas dėl drausminės nuobaudos taikymo pareiškėjui bei dėl „MicroSD 2 GB“ kortelės likimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios dėl Vilniaus PN darbuotojų veiksmų.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus specialistė (laiškų tikrinimo ir pristatymo) 2019 m. liepos 8 d. tarnybiniu pranešimu Vilniaus PN direktorių informavo, kad 2019 m. liepos 8 d. apie 10 val. priimant išsiuntimui ir patikrinus nuteistojo D. B. laišką rašytą L. P. adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta po lipduku užklijuotu ant laiško atminties kortelė „MicroSD 2 GB“ (b. l. 15). Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus specialistė (laiškų tikrinimo ir pristatymo) 2019 m. liepos 11 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio pranešimo Nr. Nr. 64-516“, kuriame nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d. apie 10.20 val. specialistė pasiūlė nuteistajam D. B. paimti savo laišką (jau be MicroSD kortelės) ir pakartotinai išsiųsti, arba tuoj pat užklijavus voką, specialistė paims ir išsiųs pareiškėjo laišką adresatui (b. l. 14). Nuteistasis D. B. kategoriškai atsisakė ką nors daryti su laišku, motyvuodamas, kad „vyksta tarnybinis patikrinimas ir direktorius nuspręs kaip daryti“.
Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. Vilniaus PN administracijai pateikė skundą, kuriame iškėlė klausimą, kodėl jo siunčiamas laiškas buvo cenzūruojamas, nurodė, kad kreipsis į teismą (b. l. 13). Vilniaus PN 2019 m. liepos 26 d. raštu reg. Nr. 42-2694 pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Veiklos organizavimo skyriaus specialistė (laiškų tikrinimo ir pristatymo) pareiškėjo akivaizdoje necenzūravo, o tik vadovaudamasi Taisyklių 91 punktu, patikrino laišką ir ar jame nėra kitų objektų (b. l. 11–12). Vilniaus PN 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu reg. Nr. 42-2771 pareiškėją informavo, kad šiuo metu dėl minėto pareiškėjo siųsto laiško su laikmena „MicroSD 2 GB“ įstaigos 2-ojo saugumo valdymo skyriuje atliekamas patikrinimas, su visais sprendimais ir išvadomis pareiškėjas bus supažindintas (b. l. 17–18).
Pareiškėjas nurodo, kad neturinę žalą patyrė dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, kuriais buvo atsisakyta siųsti jo laišką su skaitmenine laikmena Micro SD su nuotraukomis, laiškas jam negrąžintas ir perskaitytas laiško turinys. Nurodytos aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepasitikėjimą pataisos namų administracija, jis patyrė išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
Teismas pažymi, kad nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarka reglamentuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮ VTT), XIV skyriuje „Nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarka“. PĮ VTT 91 p. nustatyta, kad „Laiškus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Laiškas ir vokas nuteistojo akivaizdoje patikrinamas, ar juose nėra kitų objektų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam. Laiškas ir vokas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiško gavėjo adresas, laiškas, kuris siunčiamas kito nuteistojo vardu, taip pat laiškas ir vokas, kuriuose yra kitų objektų, nepriimami“.
Taigi, įvertinus įstatyminį reglamentavimą ir nustatytas įvykio aplinkybes konstatuotina, jog Veiklos organizavimo skyriaus specialistė (laiškų tikrinimo ir pristatymo) pareiškėjo laiško kaip jis nurodo necenzūravo, o vadovaudamasi PĮ VTT nuostatomis tik jį patikrino. Specialistei nuteistojo akivaizdoje patikrinus laišką ir pastebėjus, kad prie laiško užslėptu būdu su lipduku priklijuota skaitmeninė atminties laikmena „MicroSD 2 GB“, specialistė teisėtai ir pagrįstai, kadangi pagal PĮ VTT 91 p. galimybė atminties laikmenas kitiems asmenims persiųsti laiškais nuteistiesiems nenumatyta, minėtą laišką paėmė ir tarnybiniu pranešimu informavo įstaigos vadovą apie rastą laikmeną pareiškėjo laiške. Vėliau minėta specialistė išsikvietusi pareiškėją D. B. bandė jam grąžinti jo siųstą laišką (jau be laikmenos „MicroSD 2 GB“), kad jis galėtų šį laišką išsiųsti, tačiau pareiškėjas kategoriškai laišką paimti atsisakė.
Pažymėtina, kad šią įvykio versiją patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktas 2019-08 raštas į skundą reg. Nr. 29(2)-672, kuriame nurodyta, jog dėl pareiškėjo laiško, kurį patikrinus buvo išimtas draudžiamas siųsti daiktas – atminties kortelė, pradėtas tarnybinis tyrimas ir 2-ojo saugumo valdymo skyriuje atliekamas patikrinimas.
Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir teisinio reglamentavimo matyti, kad Vilniaus PN administracijos pareigūnai jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Vilniaus PN pareigūnai savo pareigas vykdė atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Tačiau jo teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, pareiškėjas nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės (nepateikė duomenų, kad valdžios institucijos darbuotojais neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti), priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veiklos ir kilusių pasekmių.
Skunde nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Nenustatyta, kad Vilniaus PN pareigūnai, valstybės tarnautojai bei kiti darbuotojai būtų atlikę neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodo, kuo jis grindžia nurodytos žalos dydį, kaip apskaičiuoja prašomą priteisti žalą. Teismas pažymi, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
Šioje byloje nenustatyta jokių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji civilinė atsakomybė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.