Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei., Reginai Knezevičienei,

dalyvaujant nepilnamečio ieškovo D. D. atstovei pagal įstatymą motinai Ž. D., atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Pociui ,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. (atstovė pagal įstatymą Ž. D.) ieškinį atsakovei D. M. (Aleknavičienei) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Ž. D., yra mažamečio D. D. gim. -, motina. 2017-08-02, 18 val. jai ir sūnui esant lauke prie namų, adresu T. M. g. 1 Kaunas, atsakovės - D. M. šuo užpuolė ir sukandžiojo mažametį vaiką - D. D.. Po užpuolimo buvo sugadinti vaiko drabužiai, pažeisti kairės kojos minkštieji audiniai ir padaryti du kiauryminiai šlaunies pažeidimai. Dėl patirtų sužalojimų, tą pačią dieną, teko kreiptis į VšĮ „Kauno klinikos“, kur D. D. buvo sutekta pirma medicininė pagalba.

Dėl šio įvykio Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK buvo paduotas pareiškimas ir atliktas patikrinimas. Pareiškimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė padarė pažeidimą numatytą ANK 346 str. 4 d.. D. M. buvo paskirta 200€ dydžio administracinė nuobauda.

Ji 2017-08-07 kreipėsi į draudimo bendrovę, su kuria buvo sudariusi draudimo sutartį. 2017-08-14 gavo iš Lietuvos draudimo raštą, kurio buvo informuota, kad remiantis prašymu, kitais turimais, su įvykių susijusiais dokumentais, vadovaujantis draudimo sutartimi, buvo apskaičiuota ir išmokėta 80€ draudimo suma. Šios lėšos kompensavo dėl įvykio patirtą turtinę žalą, todėl teikdama šį ieškinį reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nepateikia.

Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Neteisėtais atsakovės veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nustatyta vertinant sukeltas neigiamas pasekmes ir mažamečio vaiko išgyvenimus. Iki įvykio D. D. nejausdavo baimės gyvūnams, labai mėgdavo pasivaikščiojamus lauke. Po šuns įkandimo vaikas patyrė fizinį skausmą bei dvasinį sukrėtimą. Dėl patirtos traumos D. D. atsirado liekamieji padariniai, tokie kaip randai ir psichologinė trauma, kuri pasireiškia gyvūnų, ypač šunų, baime, taip pat pastebimas vaiko nerimas būnant lauke ir noras kuo greičiau grįžti namo.

Be nurodytų liekamųjų padarinių, po įvykio teko keisti asmeninius planus, kas sukėlė papildomų nepatogumų. Kadangi vaikas buvo gydomas, teko atšaukti suplanuotą atostogų kelionę. Vertinant nurodytas aplinkybes galima teigti, kad dėl patirtų fizinių bei psichologinių traumų sumažėjo mažamečio vaiko bendravimo galimybės ir jis patyrė papildomų nepatogumų.

Pažymi, kad atsakovė visiškai nebendradarbiavo su policija, medicinos darbuotojais ar ja (Ž. D.) ir nepateikė dokumentų, kurias remiantis būtų galima nustatyti šuns sveikatos būklę įvykio metu, todėl kilo pagrįstas susirūpinimas, ar buvo atlikti visi būtini skiepai, ar įvykio metu šuo nesirgo kokia nors užkrečiama liga. Be to atsakovė iki šios dienos nė karto nepasidomėjo sužaloto vaiko sveikatos būkle, nedėjo jokių pastangų atsiprašyti ar atlyginti padarytus nuostolius. Visos šios aplinkybės sukelia papildomų neigiamų išgyvenimų.

Žinant, kad atliekant patikrinimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 23ANN- 120864337-17 bei priimant nutarimą, buvo nustatytas kaltas asmuo, nustatytas tiesioginis ryšis tarp D. D. padarytos žalos ir atsakovės veiksmų, jai buvo paskirta nuobauda, todėl nurodyta neturtinė žala turi būti atlyginta visiškai.

Po šuns įkandimo D. D. pasidarė baugštus, du mėnesius jį reikėjo lydyti į mokyklą, jis bijo šunų, bijo vienas būti lauke. Po įkandimo vaikas verkė, jis patyrė stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, žaizdos sugijo, tačiau liko randai. Pasikeitė jų atostogų planai, vaikas negalėjo maudytis, todėl neišvyko prie jūros Lietuvoje.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 142 str. 4 d.).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, kadangi iki teismo posėdžio pradžios jų nepranešė, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu, pranešta tinkamai ir byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad Ž. D. yra nepilnamečio D. D., gimusio 2008-07-07, motina. Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariate išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. 18 val. Kaune, T. M. g. 1 namo kieme D. M. priklausantis, pavadėliu pririštas šarpėjaus veislės, šuo įkando mažamečiui D. D. į kairę koją. Tuo D. M. pažeidė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-07 įsakymu Nr. A-2394, Patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 punktą bei įvykdė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 str. 4 d. D. M. už šio nusižengimo padarymą buvo paskirta 200 eurų bauda. Administracinio nusižengimo byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole yra atsakovės įrašas jog „sutinku kad mūsų augintinis įkando vaikui“. Toje pačio administracinio nusižengimo byloje yra išrašai iš medicinos dokumentų ir nuotrauka kur fiksuota kairės šlaunies paviršiuje įkandimo žymės.

Ieškovas pateikė duomenis, kad buvo išmokėta draudimo išmoka 80 eurų dėl šuns įkandimo D. D. bei duomenis kuo pasireiškė sužalojimas.

Ieškovo atstovė pagal įstatymą Ž. D. pateikė prašymą priteisti kelionės į teismą išlaidas bei automobilio Nissan registruoto jos vardu registracijos liudijimą bei dyzelino pirkimo čekius (kvitus) UAB „Viada“ 19,44, 18,95 ir 19,59 EUR sumai.

Atsakovė neginčijo jog jai priklausantis šuo įkando ieškovui ir tuo sužalojo jo sveikatą. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą pobūdį. Atsakovė neginčijo jog jai priklausantis šuo įkando nepilnamečiui D. D. į koją 2017-08-12 ir šį faktą teismas laiko nustatytu ir iš naujo jo neįrodinėja (CPK 182 str. 2 p., 179 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.267 str. 1 d. nustatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas) jeigu neįrodo jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė nukentėjusio mažamečio D. D. neatsargumo ar tyčios, tai yra neįrodė netinkamų paties ieškovo veiksmų situacijoje kai jam įkando atsakovės šuo (CPK 178 str.).

CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo srityje jis objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei nustatant turtinės žalos dydį, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal byloje esančių teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardinti kriterijai į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinę žalą, tačiau kriterijų sąrašas nėra baigtinis, teismas atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, nustatytas byloje, pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Tokiu būdu nustatant ar asmuo patyrė neturtinę žalą bei sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbus yra objektas dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Šioje byloje buvo sužalota ieškovo sveikata, tai yra viena svarbiausių asmens kaip vientiso objekto vertybių.

Vertinant žalos pasekmes, atsižvelgtina į sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovo sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes - amžių, profesinį išsilavinimą, galimybių praradimą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sužalotas vaikas (9 metų), jis patyrė stresą, skausmą, išgąstį, nerimą, tai yra dvasinius išgyvenimus, pasekmės liko ir praėjus po įvykio ilgesniam laikui, tai yra liko randai kojoje, gyvūnų ypač šunų baimė, nesaugumo jausmas, ieškovas vengia vienas būti lauke, bijo šunų nors iki įkandimo jų nebijojo.

Asmens sveikata yra ne tik fizinė, bet ir psichinė. Civilinėje teisėje (atsakomybėje) galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Sveikata yra viena iš didžiausių žmogaus vertybių, kuri nesunkiai pažeidžiama ir ne visada pilnai atkuriama, todėl jos apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pažeista ieškovo ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata ir į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismas pasisako, kad atsakovė neginčijo nei paties žalos padarymo fakto, nei kitų aplinkybių, kurios nurodytos ieškinyje, tai yra ir to jog D. D. patyrė skausmą, išgąstį bei kitus dvasinius išgyvenimus dėl šuns įkandimo ir teismas nesant įrodymų, paneigiančių ieškovo poziciją, jo nurodytas aplinkybes laiko nustatytas (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ieškovą įkando atsakovės šuo, atsakovė įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubausta bauda ir pati pripažino, kad ieškovą įkando jos šuo, taigi veika reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti nustatyta. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra aiškus ir tiesioginis, kadangi ieškovo kojos sužalojimas atsirado būtent dėl atsakovei priklausančio šuns įkandimo ir ieškovas dėl šuns įkandimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet iš dvasinius išgyvenimus, tai yra stresą, išgąstį, baimę, kuri išliko iki šio laiko, kadangi vaikas bijo gyvūnų, ypač, šunų, sumažėjo vaiko bendravimo galimybės, kadangi jis nenori ilgai būti laike, ypač vienas, daugiau nori būti namuose, vengia ilgų pasivaikščiojimų, išliko randai kojoje, kurie taip pat vaikui kelia nemalonius prisiminimus apie patirtą traumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsirado pasekmės, o būtent dėl šuns įkandimo buvo sužalota vaiko sveikata. Sveikatos sužalojimo sunkumas nebuvo nustatytas teismo medicinos eksperto ir pagal bylos duomenis teismas daro išvadą jog galima laikyti, kad sveikatos sužalojimas nebuvo sunkus, tačiau tai nereiškia jog vaikas nepatyrė neturtinės žalos ir teismas neturtinę žalą priteisia iš atsakovės.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1500 eurų neturtinę žalą.

Teismas nustato neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo sveikata buvo sužalota nesunkiai, žaizda gijo gerai, tačiau liko randai, nenustatyta ieškovo kaltė, tai yra tyčia ar neatsargumas dėl patirto sužalojimo, pagal bylos medžiagą atsakovės tyčios taip pat nebuvo, tačiau ji kaip gyvūno (augintinio) savininkė turėjo užtikrinti tokį augintinio buvimo daugiabučio namo kieme standartą jog jis nepadarytų žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, kadangi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d. str.). Atsakovė nesilaikė šios pareigos ir neveikimu, tai yra neužtikrinant savo augintinio tinkamų laikymo kieme sąlygų, padarė žalą kito asmens sveikatai.

Nustatant neturtinės žalos dydį be kitų kriterijų atsižvelgiama ir į ją padariusio asmens turtinę padėtį. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė ir teismas jos turtinės padėties nežino. Ieškovo atstovė pagal įstatymą Ž. D. duodama paaiškinimus nurodė jog atsakovė turi du nepilnamečius vaikus ir teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteisia 900 eurų neturtinę žalą iš atsakovės (LR CK 6.267 str., 6.250 str. ). Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2010 str. 1 d.).

Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė jog yra aplinkybių išvardintų CK 6.270 str. 1 d., tai yra, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar neatsargumo (CPK 178 str.).

Ieškinys tenkinamas dalinai, todėl iš atsakovės priteisiama dalis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir dalis turėtų kelionės išlaidų (CPK 88 str., 93 str, 2 d.).

Iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos Valstybei (CPK 96 str. , 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-- 270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti nepilnamečiui ieškovui D. D., gimusiam 2008 m. liepos 7 dieną, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. lapkričio 28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės D. M. (A.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Neturtinę žalą uzufrukto teise naudoja, valdo išimtinai nepilnamečio D. D. interesais atstovė pagal įstatymą (motina) Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. M. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų nepilnamečio ieškovo D. D. atstovei pagal įstatymą Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. M. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,25 EUR žyminio mokesčio ir 7,90 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų teikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės D. M. (A.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105, 56 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752 įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti atsakovei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.