Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir V. P. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos sutuoktinis 2002 m. birželio 17 d. už parduotą metalo laužą gavo 7 799,5 Lt (2 258,89 Eur) pajamų, 2000 m. liepos 18 d. jo indėlio sąskaitos likutis buvo 2 000 Lt (579,24 Eur); pareiškėja 2010 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) už 84 500 Lt (24 472,89 Eur) pardavė automobilį „Land Rover“ ir gautas pajamas deklaravo, tačiau į šias aplinkybes mokesčių administratorius neatsižvelgė.

Pareiškėja pažymi, kad neatsižvelgta į skundo argumentus, jog ji nėra statistinis asmuo ir prabangos prekėmis bei paslaugomis nesinaudoja, jie nevartoja alkoholio, nerūko, retai maisto produktus perka parduotuvėse. Be to, 2006–2010 m. visuotinai pakito vartojimo kainos. Pažymi, kad neturėjo galimybės išlaidų paskaičiavimo pagrįsti konkrečiais dokumentais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad visada tinkamai vykdė pareigą deklaruoti lėšas. Pažymi, kad nėra aišku, kuo remiantis buvo suvestas pareiškėjos ir jos vyro pajamų balansas. Į šį balansą nepagrįstai pateko ir išlaidos, patirtos vyrą nubaudus baudžiamąja tvarka. Pažymi, kad netinkamai tyrė medžiagą ir asmeninį pareiškėjos turtą.

Klaipėdos apskrities VMI, įvertinusi pareiškėjos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, pažymėjo, kad piniginių lėšų trūkumas tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo 65 590 Lt (18 996 Eur). Įvertinęs pareiškėjos sutuoktinio 1993–2005 m. gautas pajamas ir patirtas statistines vartojimo išlaidas, mokesčių administratorius konstatavo, kad išlaidos viršijo pajamas 71 585 Lt (20 732 Eur), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžiai nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje. Tikrinamojo laikotarpio pradžiai pareiškėjos disponuojamas piniginių lėšų likutis banko įstaigoje buvo 238,14 Lt (68,97 Eur), o sutuoktinio – 547,71 Lt (158,63 Eur). Siekiant nustatyti piniginių lėšų likutį mokestinio patikrinimo pradžiai, buvo vertintos ankstesnių laikotarpių gautos pajamos ir patirtos išlaidos.

VMI kritiškai vertina pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimus, kad seneliai jiems tikrinamuoju laikotarpiu suteikė dovanų už 90 000 Lt (26 065,80 Eur). Pareiškėja ir jos sutuoktinis, teikdami paaiškinimus apie įsigytą turtą ir pajamų gavimo šaltinius bei perleistas pinigines lėšas, pateikė informaciją apie jų pačių gautas pajamas, vėliau pakeitė poziciją, kad pinigai buvo suteikti kita valiuta. Pareiškėjos sutuoktinis nepateikė jokių gautą dovaną patvirtinančių įrodymų. Klaipėdos apskrities VMI taip pat nustatė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio seneliai jai negalėjo suteikti nurodytų sumų, kadangi jų neturėjo. Atsakovė padarė išvadą, kad net pripažinus sutuoktiniams dovanotas lėšas tikrinamojo laikotarpio pradžiai, minėtų pinigų sumų nebūtų pakakę patirtoms išlaidoms padengti.

Atsakovas pažymi, kad apskaičiuojant mokesčio bazę, vadovavosi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kadangi sutuoktiniai nepateikė jokių įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio vartojimo išlaidų, o apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, kad jų išlaidos per visą tikrinamą laikotarpį buvo ženkliai mažesnės nei statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus savo išlaidų apskaičiavimo neturi galimybių parengti ir pateikti.

Be to, pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – baudžiamasis įsakymas) patvirtina, jog pareiškėjos sutuoktinis kartu su bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 125 000 vienetų cigarečių bei jas iškrovė, V. P. visiškai pripažino kaltę, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, o nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupės, todėl išlaidos cigaretėms įsigyti buvo apskaičiuotos visiems asmenimis lygiomis dalimis.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis prasideda tik tada, kai įgyja teisinę galią sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo ir nėra taikomas už ankstesnius laikotarpius iki pastarojo laikotarpio. 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino pradžia yra siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo į skundą nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jų atstovams nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į skundą nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už 2006, 2008, 2009 ir 2010 m., nustačius, kad jos patirtos išlaidos viršijo pajamas, ir konstatavus, kad pareiškėja turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai nėra pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI atliko pareiškėjos GPM ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2006–2010 metus ir surašė Patikrinimo aktą kuriame apskaičiavo 2 746,17 Eur GPM ir 333,64 Eur PSD įmokų (prijungta Komisijos byla, b. l. 51–60).

Pareiškėja 2015 m. kovo 31 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (Komisijos byla, b. l. 49–50).

Vietos mokesčių administratorius 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. FR0682-267 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti 2 746,17 Eur GPM, 1 416,44 Eur GPM delspinigių, 274 Eur GPM baudą, 33,64 Eur PSD įmokų, 174,38 Eur PSD įmokų delspinigių ir 33 Eur PSD įmokų baudą (Komisijos byla, b. l. 44, antra lapo pusė–48).

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apskrities VMI sprendimu centriniam mokesčių administratoriui pateikė skundą (Komisijos byla, b. l. 40–42).

Atsakovė 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 68-129 pakeitė Klaipėdos apskrities VMI sprendimą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 2 697 Eur (GPM), 1 350 (GPM delspinigių) 270 Eur GPM baudą, 334 Eur PSD įmokų, 174 Eur PSD įmokų delspinigių ir 33 Eur (PSD įmokų baudą). (Komisijos byla, b. l. 9–13).

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–4), kuri 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-253(7-202/2015) patvirtino ginčijamą atsakovės sprendimą Nr. 68-129, pareiškėją atleido nuo 519,84 Eur GPM delspinigių sumokėjimo (Komisijos byla, b. l. 212–224).

Pareiškėja 2016 m. sausio 18 d. teismui pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukdamas pareiškėjos sutuoktinio V. P., pažeidė procesines teisės normas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi šioje administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė V. P., taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą pažeidimą pašalino. Pažymėtina, kad V. P. atsiliepimo į skundą bei rašytinių paaiškinimų nepateikė.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad šiam ginčui prejudicinę reikšmę turi Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-5585-463/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00239-2016-6), kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjos sutuoktinio V. P., kuris šioje byloje įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, skundas dėl atlikto pareiškėjos ir jos sutuoktinio metinių pajamų ir turto deklaracijų už 2006–2010 m. laikotarpį patikrinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis; toliau – Sprendimas). Pareiškėjo V. P. skundas buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 4 d. Sprendime konstatuota, kad vertinant sutuoktinių patirtas išlaidas, pasirinktas išlaidų metodas ir apskaičiuojant mokesčio bazę vadovautasi Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis visiškai pagrįstai. Taigi, teismas šioje byloje, vertindamas iš esmės tuos pačius pareiškėjos skundo argumentais, kurie jau buvo įvertinti teismo minėtoje byloje įsiteisėjusiame sprendime, iš naujo dėl jų nepasisakys.

Pareiškėja teigia, kad ginčijami sprendimai grindžiami prielaidomis, netinkamai įvertinti pateikti paaiškinimai, nepagrįstai remiamasi MAĮ 70 straipsniu ir Taisyklėmis, taikant išlaidų metodą.

Ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjai nurodyto sumokėti į biudžetą GPM bei PSD įmokų ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo dėl to, kad mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas ir atitinkamai pareiškėja turėjo GPM įstatyme nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, nuo kurių mokėtinas GPM buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo metu mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu, nustačiusi, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu. Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią minėto straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka įtvirtinta Taisyklėse, kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014). Taisyklių 6.1 papunktyje nustatyta, kad, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius turėjo teisę pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį skaičiuoti mokesčius pagal jo atliktą įvertinimą. Todėl teismas byloje analizuoja, ar pagrįstai buvo atliktas įvertinimas ir kiek jis atitinka optimaliai galimą paskaičiuoti protingiausią ir teisingiausią mokėtinų mokesčių sumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą būtent esant dviem šioms būtinoms sąlygoms (LVAT 2012 m. lapkričio 12 d. išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014). Netinkamas mokesčių apskaičiavimas kaip mokesčių mokėtojo elgesio sąlyga mokestinę prievolę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apima atvejus, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos ir į ją įrašo neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir asmeninės lėšos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra pateikę metines pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau nėra pateikę Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (forma FR0593). Taigi, kai mokesčių mokėtojas nevykdo pareigos tinkamai deklaruoti pajamas, o pastarųjų pagrįstumo nėra galimybės nustatyti pagal juridinę galią turinčius dokumentus, ypač didelis dėmesys yra skiriamas mokesčių mokėtojo paaiškinimams.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad seneliai neturėjo galimybės sukaupti ir padovanoti jai 45 000 Lt sumos. Paaiškinime 2011 m. vasario 27 d. nurodė, kad 2006 m. sausio 1 d. turėjo 45 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt jos močiutė M. M. perdavė jos mamai, kad pastaroji nurodytą pinigų sumą padovanotų vestuvių, kurios įvyko 1998 m. liepos 4 d., proga. Nurodo, kad 15 000 Lt vestuvių proga padovanojo senelis R. J. (Komisijos byla, b. l. 140). Įsiteisėjusiame Sprendime buvo įvertinti pareiškėjos sutuoktinio paaiškinimai dėl jam 1994 m. sausio 17 d. senelių padovanotų 45 000 Lt ir pripažinti nepagrįstais. Pareiškėja ir jos sutuoktinis, pateikdami paaiškinimus apie įsigytą turtą ir pajamų gavimo šaltinius bei perleistas pinigines lėšas, teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė apie jų pačių gautas pajamas. Vėliau pakeista pozicija dėl to, jog jam pinigingai buvo suteikti kita valiuta, tačiau jokių duomenų šiems paaiškinimams pagrįsti nepateikė. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių dėl valiutų keitimo. Teismas tokius paaiškinimus vertina kaip siekį išvengti mokestinės prievolės, atsiradusios po patikrinimo. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais (LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-695/2009). Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus atliktu pareiškėjos senelių finansinių duomenų vertinimu (duomenys apie senatvės pensijos gavimą), iš kurių matyti, kad seneliai objektyviai jai negalėjo dovanoti 45 000 Lt sumos. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis nepagrindė savo patiriamų išlaidų juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais. Pažymėtina, kad teismas tinkamais pripažįsta administratoriaus kontrolės veiksmus, kurių metu vertinama, ar mokėtojo deklaruojamas pajamų šaltinis yra realus, ar konkretus asmuo turėjo galimybes pagal atitinkamą sandorį perduoti deklaruojamas pinigines lėšas (LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. A-575-928/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis Nr. A-556-1215/2014), tačiau šaltinis turi būti ne tik realus, bet ir turi būti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad lėšos realiai perduotos mokesčių mokėtojui (LVAT 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-3513/2011). Tokių duomenų pareiškėja teismui nepateikė. Pažymėtina, kad MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas įpareigoja mokesčių mokėtoją mokesčių administratoriui pateikti visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

Nustatyta, kad pareiškėja motinystės atostogose buvo nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 25 d. Taigi, mokesčių administratorius, įvertinęs jos gautas 1 701 Lt (492,64 Eur) pajamas (išmokas) bei patirtas 67 291 Lt (19 488,82 Eur) išlaidas, nustatė, kad piniginių lėšų trūkumas tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo 65 590 Lt (18 996,18 Eur; 1 701 Lt– 7 291 Lt). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis nuo 1998 m. liepos 4 d. iki 2000 m. vasario 1 d. ir nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2004 m. kovo 15 d. jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negavo. Pareiškėja nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2001 m. sausio 2 d. gavo 2 001,19 Lt (579,58 Eur) draudžiamųjų pajamų. Taigi, Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos sutuoktinio 1993–2005 metais gautas pajamas (7 496 Lt; 2 170,99 Eur) ir patirtas statistines vartojimo išlaidas (79 081 Lt; 22 903,44 Eur), pagrįstai konstatavo, jog išlaidos viršijo pajamas 71 585 Lt (20 732,45 Eur) (7 496 Lt–79 081 Lt), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžiai nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje.

Teismas sutinka su atsakovės ir Komisijos vertinimu, kad net pripažinus sutuoktiniams dovanotas lėšas (90 000 Lt (20 065,80 Eur) tikrinamojo laikotarpio pradžiai, šių piniginių sumų nebūtų užtekę padengti patirtoms išlaidoms. Pareiškėja teismui jokių duomenų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus atliktus skaičiavimus, nepateikė.

Įrodinėjimo procesas mokestiniame ginče priklauso nuo mokestinio ginčo dalyko. Nagrinėjamo atveju šalys siekia atkurti praeityje įvykusius įvykius. Tai yra faktai, su kuriais įstatymų leidėjas sieja mokestinių pasekmių atsiradimą ir kurie dažniausiai nustato ir pareigą turėti tam tikrus dokumentus – mokestiniame ginče leistinus įrodymus (pvz. deklaracijas, sutartis). Teisės aktai nustato tokių dokumentų surašymo tvarką bei numato tam tikrų pasekmių atsiradimą, t. y. jeigu dokumentai atitinka reikalavimus, preziumuojama, kad faktai yra įrodyti (MAĮ 73 straipsnio 1dalis). Minėtuose mokesčių mokėtojo sudarytuose dokumentuose turėtų būti pateikiama informacija, kuri yra būtina pagal mokesčių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pareiškėja byloje nėra pateikusi įrodymų paneigiančių atsakovo padarytas išvadas. Pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, nerealizavo savo pareigos tinkamai, nepateikė deklaracijos, nedeklaravo piniginių dovanų, jos išlaidos viršijo pajamas, todėl nesant galimybės nustatyti apmokestinimui reikšmingos visos ar dalies faktinės situacijos, mokesčių administratorius pagrįstai atliko patikrinimą pasinaudodamas papildoma įrodinėjimo priemone – išlaidų metodu ir apskaičiuodamas mokesčio bazę vadovavosi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis. Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu, kadangi nepaneigtas pareiškėjos byloje pateiktais įrodymais. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius teisingai nustatė mokėtinos prievolės dydį, kuris atitinka protingumo ir kiek įmanoma teisingumo kriterijus. Patikrinimo metu surinktų šaltinių (Taisyklių 6.3 papunktis) bei vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, pritaikė vertinime išlaidų metodą ir nustatė visas mokestiniame ginče svarbias aplinkybes bei tinkamai jas įvertino.

Pažymėtina, kad 2011 m. balandžio 18 d. mokestinio tyrimo (Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. PA/18-22, Komisijos byla, b. l. 106–110) konstatuota, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis kartu su vaiku gyvena naujai pastatytame name, esančiame Kundroto g. 4, Tauragėje. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja niekur nedirbo, o gavo tik pašalpą už vaiką. Jos sutuoktinis dirbo UAB „Jūros paštas“, o darbo užmokestis buvo 400 Lt (115,85 Eur). Sutuoktiniai 2010 m. birželio 1 d. įsigijo automobilį Land Rover Sport, kurio vidutinė rinkos kaina buvo 88 550 Lt (25 645,85 Eur). Nors pareiškėja teigia, kad banko kortele neatsiskaito už pirkinius, tačiau iš banko išrašų matyti, jog ji įsigyja aviabilietus už 1 181 Lt (342,04 Eur).

Pareiškėja skunde nurodo, šeimos atstovai nevartoja alkoholio ir nerūko. Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. P. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už cigarečių kontrabandą ir nubaustas 8 840 Lt (2 560,24 Eur) bauda. Nustatyta, jog 2006 m. birželio 28 d. šeši fiziniai asmenys, tarp jų pareiškėjos sutuoktinis, bendrininkų grupe gabeno 110 000 pakelių cigarečių West ir 15 000 pakelių cigarečių Sovereing be banderolių, kurių įsigijimo dokumentų neturėjo. Be to, minėtame įsakyme nurodyta, jog „Kaltinamasis V. P. parodė, kad 2006 m. birželio 28 d. kartu su broliu V. bei V. V. automobiliu Volkswagen Passat iš Tauragės važiavo į Kauną. Pasukus Kauno pusės link, užsuko į degalinę įsipilti kuro. Kadangi nedirbo benzino kolonėlė, nusprendė kuro įsipilti kitoje degalinėje ir užėjo į degalinėje esančią parduotuvę nusipirkti cigarečių bei butelį brendžio“ (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, 3 psl.; Komisijos byla, b. l. 87).

Teismo nuomone, vertinant sutuoktinių patirtas išlaidas pasirinktas išlaidų metodas, apskaičiuojant mokesčio bazę vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, visiškai pagrįstai. Atliekant mokestinį patikrinimą, kai vertinamos mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos, mokesčių administratorius gali pasirinkti tokį informacijos šaltinį, kuris leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Taip pat mokesčių administratorius turi teisę naudotis informacija, gauta iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų, registrų (kadastrų), statistikos leidinių, žinynų, katalogų, spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių, interneto svetainių bei kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius ir gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją (Taisyklių 29 punktas). Vertinat atsakovo mokesčių bazės apskaičiavimo teisingumą pažymėtina, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais, tačiau nurodo, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-635/2010). Todėl mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, galėtų būti paneigtas tik mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (LVAT 2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007; LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2491/2011).

Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nepateikė jokių įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio vartojimo išlaidų, o apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, kad jų išlaidos per visą tikrinamą laikotarpį buvo ženkliai mažesnės nei statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus savo išlaidų apskaičiavimo nepateikė. Teismas tokių pareiškėjos teiginių negali pripažinti pagrįstais, nepateikus duomenų, kokias išlaidas jie realiai patyrė mokestinio patikrinimo metu. Pažymėtina, kad Patikrinimo akte detaliai įvertinta, kaip atsakovė apskaičiavo pareiškėjos vartojimo pingines išlaidas mieste ir nustatė, kad ji neapsiribojo vien minimaliais pragyvenimo poreikiais, pvz. įsigijo automobilį. Teismas pripažįsta pagrįstomis mokesčių administratoriaus išvadas, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo jos teisėtai gautas pingines lėšas. Pareiškėja mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina, kad vien tik paaiškinimai negali patvirtinti jos argumentų.

MAĮ 72 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Mokestis tokiu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai šios institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo (MAĮ 72 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. kartu su kitais asmenimis, bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 125 000 vnt. cigarečių. Kaltais pripažinti ir nuteisti visi asmenys, dalyvavę bendrininkų grupėje, nesant dokumentų, kuris bendrininkas kiek ir kokių cigarečių įsigijo, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę cigarečių įsigijimo išlaidas paskirstyti visiems bendrininkas lygiomis dalimis. Šios išlaidos taip pat buvo įvertintos ir teismo sprendime, kurio pareiškėjas V. P. neskundė.

MGK ginčijamame sprendime nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius neatsižvelgė į pareiškėjos sutuoktinio metalo laužo pardavimo pajamas ir turėtą pinigų likutį indėlio sąskaitoje. Komisija, įvertinusi tai, kad pareiškėjos sutuoktinio patirtos išlaidos tikrinamojo laikotarpio pradžioje gautas pajamas viršijo 71 585 Lt (20 732 Eur), padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos pinigų sumos neturėjo didelės įtakos piniginių lėšų likučiui. Konstatuotina, kad net ir atėmus minėtas pajamas, egzistuoja didelis piniginių lėšų trūkumas. Pareiškėja nepateikė kitų duomenų, kurių mokesčių administratorius ar Komisija nebūtų įvertinę. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis tikrinamojo laikotarpio pradžioje piniginių lėšų ne banke neturėjo, yra pagrįsta. Pareiškėja šioms išvadoms paneigti įrodymų nepateikė.

Pažymėtina, kad pareiškėja skundžiamu MGK sprendimu, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 141 straipsnio 3 punktu yra atleista nuo 519,84 Eur GPM delspinigių, nustačius, kad turėjo 8 760 Lt (2 537,07 Eur) GPM permoką (už parduotą automobilį Land Rover). Teismas sprendime nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius tinkamai taikė delspinigių skaičiavimo terminus. Teismas iš naujo dėl šių aplinkybių vertinimo nepasisako, jie įvertinti procesiniame dokumente.

Pažymėtina, kad pareiškėjos skundo argumentai iš esmės yra identiški kaip ir MGK teiktame skunde ir yra išsamiai įvertinti.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau šioje byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.