- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-586-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- E. B., UAB ,,E.“
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
Pranešėjas Arnoldas Šukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-349/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir nuteistosios UAB ,,E.“ atstovo advokato Algimanto Kolperto apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. B. nuteistas pagal BK 219 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;
UAB ,E.“ nuteista pagal BK 219 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
E. B. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „E.“, įmonės kodas 1483322275, registruotos Respublikos 47A, Panevėžyje, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-07-11 iki 2009-08-15 ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos“, turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, 2009-07-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikus Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad UAB „E.“ turi sumokėti 16 835,50 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, tačiau jis nesumokėjo 16 835,50 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, po to kai 2009-08-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodros) Panevėžio skyrius raštu Nr. (4.60)3-18402 priminė jam apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 10 dienų.
UAB „E.“ nuteistas už tai, kad šio juridinio asmens, kurio kodas 1483322275, registruoto Respublikos 47a, Panevėžyje, direktorius E. B. (2008-12-31 darbo sutarties Nr. 89, 2009-06-19 pakeitimas), vadovaudamas UAB „E.“, pagal 2003-08-08 UAB „E.“ įstatus bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2009-07-11 iki 2009-08-15 ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos“ turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, 2009-07-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikus Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad UAB „E.“ turi sumokėti 16 835,50 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, tačiau jis nesumokėjo 16 835,50 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, po to kai 2009-08-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius raštu Nr. (4.60)3-18402 priminė jam apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 10 dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Nuteistasis skunde teigia, kad jam pareiga sumokėti mokesčius iškilo po to, kai Sodros Panevėžio skyrius 2009-08-04 raštu, jam įteiktu 2009-08-05, priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Todėl jo nusikalstama veika prasidėjo tik nuo 2009-08-05, o ne nuo 2009-07-11, kaip nurodyta nuosprendyje. Jis 2009-08-07 buvo paguldytas į Panevėžio apskrities ligoninės psichosomatinį-psichiatrijos skyrių, todėl dėl sveikatos būklės negalėjo vadovauti bendrovei ir sumokėti mokesčių, o tai rodo, kad jo veikoje nebuvo tyčios padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, pasveikęs jis tuoj pat kreipėsi į Sodrą dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo. Apeliantas mano, kad jo veikoje nėra BK 219 str. 1 d. numatytos veikos sudėties arba jo veika, formaliai atitinkanti šios veikos sudėtį, vertintina kaip mažareikšmė.
Apeliantas teigia, kad vien ta aplinkybė, kad akcininko sprendimu jam buvo sugrąžinta dalis jo UAB ,,E.“ suteiktos paskolos, nepagrindžia jo kaltės, nes įmonei suteikta akcininko paskola buvo garantuota, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, todėl, negrąžinus bankui paskolos, būtų prarastas jo ir šeimos turtas. Apeliantas nurodo, kad bendrovė, pažeisdama paskolos sutartį, jam nemokėjo nei palūkanų, nei grąžino bent dalį paskolos, todėl jis buvo priverstas priimti sprendimą dėl dalies paskolos grąžinimo. Šis akcininkų sprendimas buvo priimtas ne 2009-08-06, o 2009-07-15, kaip nurodyta nuosprendyje, nes 2009-08-06 tik buvo priminta buhalterei apie šį sprendimą.
Apeliaciniu skundu UAB ,,E.“ atstovas advokatas A. Kolpertas prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl bendrovės nuteisimo ir ją išteisinti.
Atstovas skunde teigia, kad bendrovė negalėjo įvykdyti pareigos sumokėti mokesčius, nes jos direktorius E. B. sirgo ir negalėjo priimti sprendimo sumokėti mokesčius ar paskirti kitą administracijos vadovą. Juridinio asmens veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Bendrovė turėjo pareigą atsiskaityti su E. B. ir grąžinti jam paskolą, tačiau, pažeisdama paskolos sutarties sąlygas, nemokėjo palūkanų ir negrąžino dalies paskolos.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo
Pagrindinis nuteistojo skundo argumentas yra tas, kad jis nesumokėjo įmokų Sodrai, nes po priminimo apie šią pareigą susirgo, todėl jo veikoje nėra tyčios. Tokios pat pozicijos apeliantas laikėsi viso proceso metu. Šie apelianto teiginiai teismui buvo žinomi ir nuosprendyje jie labai išsamiai išanalizuoti. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apelianto skunde nėra. Vertindamas apelianto galimybę laiku įvykdyti mokestinius įsipareigojimus Sodrai, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas, 2009-08-05 gavęs Sodros priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, po dviejų dienų pateko į ligoninę ir buvo gydomas stacionare iki 2009-08-28. Tačiau 2009-08-06, dar prieš patekdamas į ligoninę, apeliantas, kaip vienintelis savo vadovaujamos bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą, pagal kurį jam turėjo būti grąžinta dalis, t. y. 29 530,77 Lt paskolos, kurią jis suteikė bendrovei. Nors apeliantas skunde teigia, kad šis sprendimas priimtas anksčiau, tačiau byloje esantis tuometinės įmonės buhalterės paaiškinimas patvirtina, kad šis sprendimas priimtas ir jai perduotas vykdyti būtent 2009-08-06 (1 t., 43 b. l.). Toks apelianto elgesys rodo, kad jo sveikatos būklė leido jam rūpintis asmeniniais finansiniais interesais, todėl nebuvo kliūtimi išspręsti ir bendrovės mokestinius įsipareigojimus ar įgalioti tai padaryti kitą bendrovės darbuotoją, tačiau jis to nepadarė tyčia ir taip laiku nesumokėjo mokesčių Sodrai dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu. Apelianto skunde ginčijamą jo veikos subjektyviąją pusę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti bylos įrodymai, todėl jo skundo argumentas dėl tyčios nebuvimo jo veiksmuose atmestinas. BK 219 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo mokesčių nesumokėjimo iki priminime nurodyto termino, todėl ta aplinkybė, kad apeliantas jau po šio termino kreipėsi į Sodrą dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis, jo kaltės nepašalina.
Nuosprendžio nustatomojoje dalyje aiškiai nurodyta apelianto nusikalstamos veikos pradžia – 2009-08-15, o 2009-07-11 pažymi datą, kuomet Sodra apelianto bendrovei pateikė finansinę ataskaitą apie mokėtinas įmokas ( 1 t., 148 b. l.); šios datos nurodymas būtinas teisingam veikos suvokimui ir nereiškia nusikalstamos veikos pradžios, todėl apelianto skundo argumentas dėl per ilgo jam inkriminuotos veikos laikotarpio atmestinas.
Apelianto skunde dėstomas prašymas vertinti jo veiką kaip mažareikšmę iš esmės prieštarauja jo skundo argumentacijai dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo jo veiksmuose, nes, sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, kad asmens veika atitinka visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y. kad asmuo padarė šią nusikalstamą veiką. Tuo tarpu apelianto vienas kitam prieštaraujantys teiginiai rodo visišką jo pozicijos nenuoseklumą. Vertinant veikos galimą mažareikšmiškumą, pirmiausia atsižvelgiama į šia veika padarytos žalos dydį, šis reikalavimas taikomas ir formaliosioms sudėtims. BK 219 str. nustatyto draudimo paskirtis yra užtikrinti savalaikį mokesčių surinkimą į valstybės ir Sodros biudžetus ir normalų finansų sistemos bei socialinės apsaugos funkcionavimą. Atsižvelgiant į apelianto vengto laiku sumokėti Sodros mokesčio dydį, pripažintina, kad apelianto veika buvo padaryta pakankamai reikšminga žala socialinės apsaugos sistemos funkcijų normaliam vykdymui, todėl ši veika nėra mažareikšmė.
Apeliantui paskirtos švelniausios BK 219 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos – dydis išsamiai motyvuotas, atitinkantis apelianto veikos pavojingumą, todėl nekeistinas.
Dėl nuteistosios UAB ,,E.“ atstovo apeliacinio skundo
Bendrovės atstovas bendrovės nuteisimą ginčija tuo aspektu, kad, sergant bendrovės direktoriui E. B., negalėjusiam priimti sprendimo dėl Sodros mokesčių sumokėjimo, juridinis asmuo negalėjo įvykdyti pareigos sumokėti mokesčius. Šis klausimas dėl bendrovės direktoriaus išsamiai išnagrinėtas skundžiamame nuosprendyje ir dar kartą aptartas šioje nutartyje, todėl išvados dėl E. B. susirgimo aplinkybių ir realios galimybės vykdyti pareigą sumokėti mokesčius nebekartojamos. Byloje nustatyta, kad E. B. bendrovės direktoriumi dirbo praktiškai visą jos veiklos laiką, t. y. nuo 1999-07-12 iki 2009-01-05 ir nuo 2009-06-19 iki šiol. Būdamas bendrovės direktoriumi, jis turėjo teisę priimti sprendimus dėl jo palūkanų už jo bendrovei suteiktą paskolą mokėjimo ar paskolos grąžinimo. Kadangi šių klausimų sprendimas buvo E. B. kompetencijos ribose, skundo argumentas dėl bendrovės nevykdytų paskolos sutarties sąlygų ir su tuo susijusios būtinybės E. B. atsiimti paskolos dalį, taip nesumokant Sodros mokesčių, yra nepagrįstas.
Nuosprendyje aptartos visos būtinos BK 20 str. 2 str. numatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos: E. B. padaryta nusikalstama veika, tai, kad jis tuo metu ėjo bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas, šią veiką padarė bendrovės naudai ir interesams. Bendrovei paskirta baudos bausmė tinkamai individualizuota, ji nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo E. B. ir nuteistosios UAB ,,E.“ atstovo advokato Algimanto Kolperto apeliacinius skundus atmesti.