Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-661-493/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
1A-661-493/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10294-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
T. L.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-661-493/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10294-2017-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 2.4.6.4.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,nuteistajam T. L. ir jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 90 MGL dydžio, tai yra 3 389,40 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. L. paskirta sumažinta bausmė – 60 MGL dydžio, tai yra 2 259,60 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 3 d. 3 val. 00 min. iki 2017 m. kovo 3 d. 17 val. 30 min. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutine bausme nurodyta laikyti 58 MGL dydžio, tai yra 2 184, 28 Eur, baudą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 3 d., apie 00 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,63 % promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, kai ši teisė atimta, ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 131, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 30, 226 punktų reikalavimus, tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusius pėsčiuosius, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloškė ir sužalojo pėsčiuosius V. F., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir R. R., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – paskirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, – atimti T. L. teisę vairuoti motorines transporto priemones trejų metų laikotarpiui.Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog T. L. negalima taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo sukurtu precedentu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-149/2015, tačiau dėl prokurorui nesuprantamos priežasties teismas vadovavosi nutartyje, kuri vėliau buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nurodyta taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016, pažymėta, kad vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Prokuroras pažymi, kad T. L. prieš sukeldamas eismo įvykį buvo net du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam, nusikaltimą padarė vėl būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Tokiam pavojingai besielgiančiam asmeniui būtina atimti teisę vairuoti maksimaliam įstatyme nustatytam terminui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Prokuroras skunde iškėlė klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo, teigdamas, kad aplinkybė, jog asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam buvo atimta, neužkerta kelio taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nuteistajam neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamoje byloje T. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš bylos duomenų matyti, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones iš T. L. buvo atimta Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimu ir ši administracinė nuobauda turėjo būti taikoma iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, konstatavo, kad baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 konstatavo, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad T. L., prieš padarydamas nusikalstamą veiką buvo administracine tvarka buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus, yra būtinas. T. L., siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, nustatytinas maksimalus draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. treji metai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisOlegas Šibkovas